Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13599-1078/2022 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl valdybos sprendimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus kopiją bei kvitą, patvirtinantį trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Ir, nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais grindžiami atskirojo skundo argumentai, sprendžia, jog apeliantas pageidauja jų priėmimo.

8. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, todėl prijungiami prie bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės

9. Nustatyta, kad ieškovas buvo įpareigotas per tam tikrą terminą pašalinti teismui pateikto procesinio dokumento trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau, jam šio trūkumo nepašalinus, buvo nuspręsta laikyti ieškinį nepaduotu ir jam jį grąžinti. Ieškovas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė jo ieškinį laikyti nepaduotu, kadangi jis negavo teismo nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai. Taigi byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, o taip pat specialiuosius, įtvirtintus šio straipsnio 1–7 punktuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Sekančią dieną, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. ši nutartis registruotu paštu buvo išsiųsta ieškovo atstovui K. G., jo darbo vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Iš duomenų, esančių ant voko matyti, kad siuntos numeris – (duomenys neskelbtini). Patikrinus šios siuntos kelią viešoje AB Lietuvos pašto informacinėje sistemoje (https://www.post.lt/siuntu-sekimas) nustatyta, kad siunta paimta iš siuntėjo 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 1 d. siuntos įteikti nepavyko, todėl buvo paliktas kvietimas adresatui atvykti į paštą atsiimti siuntos. Tuo tarpu 2022 m. birželio 10 d. buvo konstatuota, kad siuntos įteikti nepavyko ir ją nuspręsta grąžinti siuntėjui. Bylą nagrinėjusi teisėja A. S. ant teismui grąžinto voko su procesiniais dokumentais 2022 m. birželio 13 d. užrašė rezoliuciją „procesinius dokumentus laikyti įteiktais 2022-06-01 (CPK 121 str. 1 ir 2 d.)“.

12. Pažymėtina, kad CPK 121 straipsnio nuostatos įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (1 dalis); jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (2 dalis). Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, šiuo atveju nesikeitė nei procesinių dokumentų įteikimo būdas, nei adresas pašto korespondencijos siuntoms (tai matyti iš viešai prieinamos informacijos (duomenys neskelbtini)), todėl ir pareiga pranešti apie nesančius pasikeitimus nei ieškovui, nei jo atstovui nekilo. Savo ruožtu teisinės pasekmės, nurodytos minėto straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju taip pat negalėjo būti taikomos.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad procesinių dokumentų „laikymas įteiktais“, kai faktiškai jie nebūna įteikiami, yra įvirtintas įstatyme, siekiant išvengti proceso vilkinimo atvejų bei užtikrinti proceso operatyvumą. Abejotina, ar šiuo atveju gali būti traktuojama, kad ieškovo atstovas advokatas, pats ieškovo vardu pateikęs ieškinį ir inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, būtų sąmoningai vengęs priimti teismo procesinius dokumentus ir tokiu būdu siekęs vilkinti procesą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtent pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.

14. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyti subjektai, kuriems teismas privalo siųsti procesinius dokumentus ryšių priemonėmis, t. y. advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams bei kitiems asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV dalyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šio aprašo 23 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas šių procedūrinių veikmsų neatliko, tuo pažeisdamas procesinių dokumentų įteikimo advokatams taisykles.

16. Kita vertus, net, jeigu ir vertinant ar pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus paštu, nepažeidė procesinių dokumentų įteikimo taisyklių, pažymėtina, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

17. Taigi CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą, praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir šie buvo grąžinti teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtina sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, jog asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties, aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“, turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus. Anot EŽTT, ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikys įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27-28 punktus, 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Įteikimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 29 punktą; 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nenaudojo jokių kitų jam prieinamų protingų priemonių siekiant įteikti procesinius dokumentus ieškovui ar jo atstovui, nenurodė ant voko siuntos saugojimo termino, bet net ir nesulaukė įstatyme įtvirtinto 30 dienų termino (šis terminas nagrinėjamu atveju suėjo 2022 m. liepos 1 d.), po kurio įstatyme numatytais atvejais gali būti laikoma, kad procesiniai dokumentai adresatui buvo įteikti.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo A. B. ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.