Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1039-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2A-1039-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16272-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė (pran.)
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
E. Š.
Civilinė byla Nr. 2A-1039-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16272-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1140-454/2013 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei E. Š. dėl įpareigojimo nukelti ar nugriauti kioską.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį kioską arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, grąžinti laikinojo statinio numerį K002 (b.l. 3-4). Nurodė, kad tarp šalių 2009-06-08 buvo pasirašyti Kiosko naudojimo viešoje vietoje sutartis Nr.29-23-2, pagal kurią atsakovei buvo suteikta teisė naudoti 18,5 kv.m laikinąjį statinį Nr. K 002, esantį prie (duomenys neskelbtini), ir kurį atsakovė pasibaigus sutarčiai įsipareigojo nugriauti. Sutartis baigėsi 2012-04-28, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo, raginama kiosko nenukėlė.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis pašalinti laikinąjį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini) bei grąžinti laikinojo statinio numerį K 002, priteisė iš atsakovės valstybei 144,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 29-30). Teismas nustatė, kad Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus statinių naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T-185, 9 punktas bei Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-72 (2009-02-26 sprendimo Nr. T-127 redakcija) 17 punktas numato, kad pasibaigus kiosko naudojimo viešoje vietoje sutarties, sudarytos kiosko savininko su Kauno miesto savivaldybe, galiojimo laikui, kiosko savininkas savo lėšomis privalo pašalinti iš paskirtos prekybos vietos kioskus. Tokia pati nuostata buvo numatyta ir tarp ieškovės ir atsakovės 2009-06-08 sudarytos kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties 7.6. punkte (b.l. 5-7). Šiame punkte taip pat numatyta, kad neįvykdžius reikalavimo pašalinti kiosko, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuoja Savivaldybės administracija, o Savivaldybės administracijos patirtas išlaidas apmoka kiosko savininkas. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendė, kad sukonkretinant ieškovo reikalavimą jo ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę savo lėšomis pašalinti kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuos Savivaldybės administracija, o jos patirtas išlaidas turės apmokėti kiosko savininkė – atsakovė. Ieškovo ieškinį dalyje dėl atsakovės įpareigojimo kioską nugriauti atmetė, kadangi aukščiau minėtos taisyklės numato kiosko pašalinimą, o ne nugriovimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinti: iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, kad „Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-72 (2009-02-26 sprendimo Nr. T-127 redakcija) 17 punkte taip pat numatyta, kad neįvykdžius reikalavimo pašalinti kiosko, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuoja Savivaldybės administracija, o Savivaldybės administracijos patirtas išlaidas apmoka kiosko savininkas. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad sukonkretinant ieškovo reikalavimą jo ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę savo lėšomis pašalinti kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini). Taip pat, teismas pažymi, kad vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuos Savivaldybės administracija, o jos patirtas išlaidas turės apmokėti kiosko savininkė – atsakovė“, o dalyje dėl ieškinio atmetimo ir įpareigojimo E. Š. savo lėšomis pašalinti laikinąjį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai – įpareigoti atsakovę E. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini) arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją (34-37). Apeliantas teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes apeliantės nuomone peržengė ieškinio ribas. Skundžiamu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis pašalinti laikinąjį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), t.y. dalyje pakeitė ieškinio dalyką, nors tokią teisę turi tik ieškovas. Be to, Kauno miesto savivaldybė ieškinio negrindė Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-03-13 sprendimu Nr. T-72 (2009-02-26 sprendimo Nr. T-127 redakcija) 17 punktu, taigi teismas sprendime rėmėsi aplinkybėmis, kurių šalys teismui nenurodė.

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: ne tik rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos šalių, bet ir klaidingai jas interpretavo bei nevertino įrodymų visumoje. Didžioji dalis kiosko sienų yra mūrinės, todėl jo nukėlimo, išvežimo ir saugojimo organizuoti Kauno miesto savivaldybės administracija negalėtų. Siekdama išvengti galimų ieškinių dėl žalos atlyginimo sugriovus kioską - E. Š. nuosavybę, ieškovė, vadovaudamasi Tvarkos aprašu, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją.

3. Laiko nepagrįstu teismo motyvą, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuos Savivaldybės administracija, o jos patirtas išlaidas turės apmokėti kiosko savininkė – atsakovė. Teigia, kad atsakovei sprendimo nevykdant gera valia Kauno miesto savivaldybė vykdomąjį dokumentą perduotų antstoliui, kad sprendimas būtų įvykdytas priverstine tvarka.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovė su atsakove E. Š. sudarė Kiosko naudojimo viešoje vietoje sutartį Nr. 29-23-2, pagal kurią atsakovei buvo suteikta teisė naudoti 18,5 kv.m laikinąjį statinį Nr. K 002, esantį prie (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 p.) (b.l. 5-9). Sutartyje nurodyta, kad sutartis galioja iki 2012 m. balandžio 28 d. (sutarties 3 p.). Sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties galiojimo pasibaigimo dienos atsakovė savo lėšomis pašalina iš paskirtos prekybos vietos laikinąjį statinį ir grąžina Licencijų ir paslaugų skyriui laikinojo statinio numerį. 2012 m. birželio 1 d. raštu Nr. 29-2-171 atsakovei buvo išsiųstas raginimas nukelti kioską ir grąžinti laikinojo statinio numerį (b.l. 10). Šiame rašte taip pat nurodyta, jog atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, vadovaujantis Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 17 punktu tai padarys savivaldybės administracija, o patirtas išlaidas apmokės kiosko savininkas.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi, motyvuodama tuo, kad teismas patenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą ir įpareigodamas atsakovę ne nukelti laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini) arba jį nugriauti, o jį pašalinti pakeitė ieškinio dalyką.

Toks sprendimas atitinka ieškovės ieškinyje nurodytus alternatyvius laikinojo statinio pašalinimo būdus – nugriovimą arba nukėlimą, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes. Pažymėtina, kad remiantis aukščiau minėtomis taisyklėmis, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 sprendimu yra patvirtintas Laikinųjų prekybos (paslaugų tiekimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus šių statinių naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo tvarkos aprašas. Šiame apraše yra naudojamos sąvokos „pašalinimo“, „pašalinti“, „nepašalina“ ir pan. (http://dp.kaunas.lt/dokw/taryba/sprendimai/2011/priedai/t116185tvarka.doc). Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė skunde teigia, kad dalis kiosko sienų yra mūrinės ir jo nukėlimas ar griovimas gali būti problematiškas. Konstatavus, kad pagal 2009 m. birželio 8 d. Kiosko naudojimo viešoje vietoje sutarties Nr. 29-23-2, 7.6 punktą atsakovė privalo pašalinti iš paskirtos prekybos vietą laikinąjį statinį, vien ta aplinkybė, kad teismas įpareigojo atsakovę jį pašalinti, o ne nurodė du alternatyvius būdus – nugriauti ar nukelti – negali būti pripažįstama pagrindais, panaikinančiais atsakovės pareigą savo lėšomis pašalinti šį statinį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas įpareigodamas atsakovę pašalinti laikinąjį statinį, o ne jį nugriauti ar nukelti pakeitė ieškinio dalyką atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovė taip pat ginčija teismo sprendimo motyvus, prašydama dalį jų pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Tokia ieškovės pozicija yra galima.

CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t.y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo nukelti ar nugriauti kioską. Kauno apylinkės teismas ieškinio tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę pašalinti laikinąjį statinį kioską, o sprendime konstatavo, kad ieškovė, vadovaudamasi Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 17 turi teisę tai atlikti pati ir reikalauti iš atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė ieškinyje nesirėmė šiomis taisyklėmis ir nekėlė klausimų dėl to, kad statinį gali nukelti ieškovė ir patirtų išlaidų atlyginimo.

Iš sprendimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas nagrinėdamas ginčą rėmėsi ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintomis Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklėmis (2009-02-26 sprendimo Nr. T-127 redakcija). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas, spręsdamas ginčą, neturėjo teisės vadovautis šiomis taisyklėmis, nes jų ieškovė nenurodė ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės raginime atsakovei įvykdyti 2009 m. birželio 8 d. sudarė Kiosko naudojimo viešoje vietoje sutartį Nr.29-23-2 sutarties 7.6 punktą taip pat nurodoma, kad remiamasi šiomis taisyklėmis, o atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, tai atlikus savivaldybei, bus reikalaujama patirtų išlaidų atlyginimo iš kiosko savininko (b.l. 10). CPK 3 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylas vadovaujasi norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo materialinį arba procesinį santykį. Prekybą viešosiose vietose Kauno mieste reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintos Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, priimti norminiai teisės aktai yra skelbiami viešai (Taisyklės paskelbtos http://dp.kaunas.lt/dokw/taryba/sprendimai/2003/t034072.doc).

Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas citavo aukščiau minėtų taisyklių 17 punktą ir pažymėjo, jog atsakovei nevykdant teismo sprendimo, pagal taisykles tai gali organizuoti ieškovė, o atsakovė, tokiu atveju, privalėtų apmokėti ieškovės patirtas išlaidas. Kokiu būdu tai atliks ieškovė nėra teisiškai reikšminga, nes kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo turinio Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 sprendimu, remiantis aukščiau minėtomis taisyklėmis yra patvirtintas Laikinųjų prekybos (paslaugų tiekimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus šių statinių naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo tvarkos aprašas (paskelbtas http://dp.kaunas.lt/dokw/taryba/sprendimai/2011/t116185.doc). Tai, kad šio aprašo 12 ir 13 punktuose nurodyta, kad dėl statinio pašalinimo kreipiamasi į teismą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą dėl laikinojo statinio (kiosko, paviljono ir pan.) nenukėlimo, nugriovimo ar pašalinimo kitu būdu ir atsakovui nevykdant teismo sprendimo, jis būtų vykdomas kita, o ne ieškovės norminiuose aktuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-124/2005) išaiškino, kad, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo ar nenurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą, nes įstatymas neįpareigoja ieškovų ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą; teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir jų taikymas ginčo santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, ir ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto.

Teismo sprendimo motyvai negali būti surašomi pagal šalies pageidavimus, o pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ginčui išspręsti yra pakankami, todėl apeliantės argumentai, kad teismas remdamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 patvirtintomis Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklėmis (2009-02-26 sprendimo Nr. T-127 redakcija) ir jas cituodamas, pakeitė pagrindą ir išėjo už nagrinėjamos bylos ribų atmestini kaip nepagrįsti ir todėl, nėra pagrindo iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinti ieškovės nurodytus motyvus.

Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar iš esmės pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendime nenurodytas terminas per kurį atsakovė turėtų įvykdyti įpareigojimus, todėl sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad atsakovė per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti laikinąjį statinį kioską Nr. K 002, esantį prie (duomenys neskelbtini)ir grąžinti laikinojo statinio numerį K002 (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

nutari a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą už akių dėl ginčo esmės palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovė E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojama per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti laikinąjį statinį kioską Nr. K 002, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir grąžinti laikinojo statinio numerį K002.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė