- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 1-814-201/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kurioje
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybė, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:
Ji, dirbdama UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), administratore bei nuo 2012-11-08 administratore-kasininke, ir būdama faktine Bendrovės vadove, kuri pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei būdama atsakinga už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kurios numato, kad ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį...“, 16 punkto nuostatas, kurios numato, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ bei 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“ ir numatydama, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo apskaitoje nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, Klaipėdos mieste, neįtraukė į apskaitą 619 atvejų, iš viso 19.298,01 Eur piniginių lėšų gavimo, iš jų:
-apskaitos dokumentais nepagrindė ir neužregistravo apskaitoje 472 atvejais, iš viso 14.299,01 Eur, iš jų: 2015 m. 258 atvejais – 7.767,01 Eur , 2016 m. 214 atvejų - 6.532 Eur piniginių lėšų gavimo iš fizinių asmenų, už jiems suteiktas papildomas praktinio vairavimo pamokas, be to, 147 atvejais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pagrindė piniginių lėšų priėmimą iš fizinių asmenų iš viso 4.999 Eur, iš jų: 2015 m. 4 atvejais – 259 Eur ir 2016 m. 143 atvejais – 4.740 Eur, už suteiktas mokymo paslaugas, tačiau šių dokumentų neperdavė apskaitą tvarkančioms buhalterėms N. B. (iki 2015-12-04) ir J. B. (nuo 2015-12-07), kurios šių operacijų neužregistravo apskaitos registruose.
Tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ administratorė-kasininkė ir faktinė Bendrovės vadovė V. R., veikdama per buhalteres N. B. bei J. B., nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 apskaitos registruose Apyvartos žiniaraštis (suvestinė) neužregistravo buhalterinėje sąskaitoje Kasa grynųjų pinigų gavimo iš viso 19.298,01 Eur, iš jų: 2015 m. iš viso 8.026,01 Eur ir 2016 m. 11.272 Eur.
Be to, UAB „Pajūrio vairavimo mokykla“ administratorė - kasininkė ir faktinė Bendrovės vadovė V. R., laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 darbuotojų, t. y. A. S., L. G., M. S., R. M., P. J., V. R., V. P., V. S., A. S., D. E., V. S., S. K., G. B., K. G., M. K., A. K., S. L., V. B., iš viso 22.675,85 Eur, iš jų: 2015 m. 9.817,82 Eur ir 2016 m. 12.858,03 Eur bei 76 atvejais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo grynais, iš viso 17.162,63 Eur iš jų: 2015 m. 7.448,32 Eur ir 2016 m. 9.714,31 Eur.
Dėl to, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 neapskaičiavo ir nesumokėjo 3.401,38 Eur (2015 m. 11 atvejų iš viso 1.472,68 Eur ir 2016 m. 17 atvejų 1.928,70 Eur ) gyventojų pajamų mokesčio nuo apskaitoje neparodytų su darbo santykiais susijusių išmokų iš viso 22.675,85 Eur , 9.129,66 Eur įmokų į VSDF biudžetą, 45,35 Eur įmokų į garantinį fondą, 1.285 Eur Pridėtinės vertės mokesčio už 2016 m. ir 1.204 Eur Pelno mokesčio už 2015 m., iš viso 15065,39 Eur.
Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „Pajūrio vairavimo mokykla“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, V. R., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
Ji, dirbdama UAB “ (duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas 302820651, registruotos adresu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), administratore bei nuo 2012-11-08 administratore-kasininke ir būdama faktine Bendrovės vadove, tyčia pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo: “1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <…> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, veikdama per buhalterę N. B. (iki 2015-12-04) ir J. B. (nuo 2015-12-07), nesupratusias nusikalstamos veikos pobūdžio, kurios būdamos suklaidintos, UAB ,,Pajūrio vairavimo mokykla“ apskaitos registruose Apyvartos žiniaraštis (suvestinė) neužregistravo buhalterinėje sąskaitoje Kasa grynųjų pinigų gavimo iš viso 19.298,01 Eur, iš jų: 2015 m. iš viso 8026,01 Eur grynųjų pinigų gavimo ir2016 m. 11.272 Eur bei darbo užmokesčio išmokėjimo grynais iš viso 17162,63 Eur, iš jų: 2015 m. 7448,32 Eur, 2016 m. 9714,31 Eur, turėdama vieningą tikslą išvengti mokesčių, pažeisdama:
1) Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ...“ bei 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31 9 atvejais PVM deklaracijose, pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 2016 metų balandžio – gruodžio mėnesių PVM deklaracijose 11 eilutėje neįrašė iš viso 6.118 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 eilutėje neįrašė iš viso 1.285 Eur 21 proc. pardavimo PVM bei 36 eilutėje neįrašė 1.285 Eur mokėtino į biudžetą PVM;
2) Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kurioje nurodytą, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje....“, 2016-05-26 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. 18 laukelyje ,,Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma“ deklaravo 204417 Eur, t. y. deklaravo 8.026 Eur mažesnes pajamas, 52 laukelyje ,,Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 31.415 Eur , t. y. deklaravo 8.026 Eur mažiau apmokestinamojo pelno, 55 laukelyje ,,Pelno mokesčio suma“ deklaravo 4.712 Eur, t. y. deklaravo 1.204 Eur mažiau pelno mokesčio;
3) Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti”, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“ bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis, 2 dalyje nurodytą nuostatą, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ , Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 22.675,85 Eur mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas, iš jų 2015 m. 9.817,82 Eur, 2016 m. 12.858,03 Eur, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos; P20.5 eilutėje “Įmokų suma” nedeklaravo iš viso 9.129,67 Eur įmokų, iš jų 2015 m. 3.941,05 Eur, 2016 m. 5.188,61; -P20.5 eilutėje “Įmokų suma” nedeklaravo įmokų į VSDF, iš viso 9.129,67 Eur, iš jų 2015 m. 3.941,05 Eur, 2016 m. 5.188,61;
4) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „… Lietuvos vienetas <…>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį…“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, <...> Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai (forma FRO573) pateiktose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose už 2015 ir 2016 metus įrašė neteisingus duomenis, 16 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD*, PNPD*, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ ir nedeklaravo 2015 m. 9.817,82 Eur ir 2016 m. 12.858,03 Eur; 17 laukelyje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 2015 m. 1.472,68 Eur ir 2016 m. 1.928,70 Eur;
5)Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo VIII-1926, 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 22.675,85 Eur, nepriskaičiavo, neįrašė ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, iš viso 45,35 Eur :iš jų 2015 m. 19,63 Eur, 2016 m. 25,72 Eur.
Tokiu būdu V. R., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratore-kasininke ir būdama faktine Bendrovės vadove, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai bei neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 15.065,39 Eur mokesčių ir įmokų.
V. R., jai pareiškus įtarimą pagal LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamas veikas padarė viena, direktorius V. R. apie tai nieko nežinojo. Jis faktiškai buvo tik formalus direktorius, kuris retkarčiais vykdė ir instruktoriaus funkcijas, o pagrindinis jo darbas buvo užsienyje. Ji turėjo direktoriaus išduotą notarinį įgaliojimą atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis pajamų, gautų už papildomai suteiktas vairavimo paslaugas, nebūdavo įtraukiama į apskaitą. Tokie duomenys apie mokinius ir gautas pinigines lėšas būdavo rašomi papildomų pravažiavimų sąsiuviniuose, o kartais išrašomi ir kasos pajamų orderiai, tačiau šių orderių ir tų sąsiuvinių duomenys buhalterėms nebuvo pateikiami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėmis dirbo J. B., vėliau N. B.. Jos apie tai, kad dalis pajamų yra gaunama ir neapskaitoma, nieko nežinojo, joms nebuvo pateikiama visa informacija apie įmonės gautas pajamas iš mokinių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą Klaipėdos mieste vykdo keliose vietose. Viena iš jų yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur dirba kita administratorė S. L.. Ji vedė sąsiuvinį, kuriame buvo fiksuojami duomenys apie mokinius, kurie pirko papildomo pravažiavimo paslaugas ir ji priimdavo iš mokinių pinigus. Tame sąsiuvinyje taip pat buvo nurodoma iš mokinio gauta pinigų suma, data bei instruktorius, atlikęs papildomus važiavimus. Visus gautus pinigus S. L. perduodavo jai. Kita UAB "(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šioje vietoje dirba ji pati, vykdo administratorės funkcijas. Teikiant mokiniui papildomas pravažiavimo paslaugas ir priimant iš jo už tai pinigus, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Tų pinigų priėmimo kvitų buhalterėms nepateikinėjo, juos laikė pas save, tačiau mėnesio gale buhalterėms pasakydavo sumą, kurią reikėdavo įtraukti į apskaitą. Nors ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, tačiau realiai kasos pajamų orderių nerašė, kasos knygos nevedė. Visa tai darė buhalterė, pagal pateikiamus duomenis. Iš pinigų, kurie buvo neapskaityti, asmeniškai išmokėdavo darbo užmokestį instruktoriams. Atlyginimas būdavo mokamas kartą per mėnesį. Pagrinde visas atlyginimas darbuotojams buvo mokamas grynais pinigais. Su vairuotojais instruktoriais buvo sutarta, kad jie už vieną papildomą pravažiavimą gaus 15 eurų darbo užmokesčio. Asmuo, kuris įsigydavo papildomas vairavimo paslaugas, už vieną pravažiavimą mokėdavo 18 eurų, būdavo, kad mokėdavo ir 15 eurų, jei būdavo pritaikoma nuolaida (V t., b. l. 93-96,98-99).
Liudytoja J. B. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė parodė, kad į darbą priėmė, tiksliau pokalbį dėl darbo vedė V. R. ir V. R., tačiau tai nebuvo tuo pačiu metu, nors Bendrovės direktorius yra V. R.. Jai nustatytas fiksuotas atlyginimas, pusė minimalios algos. Papildomai jokių premijų ar kitokių pinigų negauna. Darbo pobūdis yra pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus suvesti į apskaitą, taip pat pildo deklaracijas ir ataskaitas pagal pateikiamus pirminių dokumentų duomenis. Dokumentus pateikia administratorė V. R.. Tarp pateikiamų dokumentų būna kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos-faktūros. Taip pat pateikiami mokinių sąrašai, tam, kad galėtų sukontroliuoti ar mokinys yra atsiskaitęs. Jokių suvestinių duomenų nepateikiama. Pagrinde visus duomenis apie mokėtinus mokesčius ir kitus rezultatus ji teikia V. R., kuri dažnai pavaduoja direktorių, turi tam įgaliojimą, kuri yra ir Bendrovės kasininkė. Duomenis yra teikusi ir direktoriui V. R.. J. B. kontroliuoja Bendrovės banko sąskaitą, banko dokumentus, atlieka pavedimus, kontroliuoja gautas sumas. K. B. yra organizuojamas mokymas, kaip už tai atsiskaitoma, nežino. PVM sąskaitų- faktūrų neišrašo, kasos pajamų ar išlaidų orderių, pinigų priėmimo kvitų nepildo. Kasą veda ji tik pagal pateiktus dokumentus. Bendrovėje grynuosius pinigus iš klientų gali priiminėti atskaitingi asmenys, kurių yra keturi. Bendrovė veiklą vykdo trijose, gal keturiose vietose, tačiau dokumentus J. B. paima iš V. R.. Atlyginimą darbuotojams apskaičiuoja J. B., pagal darbo sutartyje nurodytą atlyginimą ir pagal išdirbtas valandas. Atlyginimą išmoka kasininkė V. R.. Atlyginimas mokamas grynais, nes taip pageidauja darbuotojai (I t., b. l. 101-102).
Liudytoja S. L. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, parodė, kad priimant į darbą bendravo su laikinai einančia direktorės pareigas V. R., su kuria aptarė darbo sąlygas. Dėl įsidarbinimo su direktoriumi V. R. nebendravo. Su V. R. sutarė, kad darbo užmokestis bus minimalus, su galimybe jam didėti. Darbo užmokesčio didėjimas turėjo priklausyti nuo surinktų mokinių skaičiaus, nuo darbo produktyvumo. Apie tai, kad dalis atlyginimo gali būti mokamas neoficialiai, V. R. nesakė. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir kaip administratorės pareigos yra: sutarčių sudarymas, grynųjų pinigų priėmimas iš mokinių už mokymus, mokyklos tvarkos palaikymas, informacijos mokiniams apie kursų eigą suteikimas. Priimdama grynuosius pinigus iš mokinių išrašydavo kasos pajamų orderius, o nuo 2017 m.- pinigų priėmimo kvitus. Priimant pinigus įrašydavo į sąsiuvinį, kuriame buvo fiksuojama data, mokinio duomenys bei gauta suma. Toks sąsiuvinis jau buvo vedamas prieš S. L. įsidarbinant, todėl ji tęsė jo vedimą. Sąsiuvinis buvo padėtas mokykloje ir ji suprato, kad reikia pildyti. Sąsiuvinyje įrašydavo, kiek viso pinigų surinkta per mėnesį, įrašydavo duomenis apie tai, kur yra panaudoti surinkti pinigai. Kiek ir kam reikia išmokėti pinigų, pasakydavo V. R. ir, vykdydama jos nurodymą, pinigus išmokėdavo, paimdavo asmens, gavusio pinigus, parašą. Nurodymo, kad išmokant pinigus ji turi išrašyti kasos išlaidų orderį, gavusi nebuvo. Kadangi už mokslą surinkti pinigai būdavo laikomi pas S. L., tai atlyginimą ji išsimokėdavo pati iš tų pinigų. Kiek turi išsimokėti atlyginimo, nurodydavo V. R.. Pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, kurį pateikdavo buhalterė J. B.. Ar atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje būdavo nurodyta ta pati suma, kurią realiai V. R. nurodymu S. L. išsimokėdavo, nežino, kadangi netikrindavo. Bendrovės patalpose taip pat buvo ir juodos spalvos sąsiuvinis, kurį pildė S. L. nuo 2016-03-15. Jame nurodydavo datą, asmens vardą ir pavardę bei pinigų sumą, kuri buvo priimama iš to asmens. Šie pinigai buvo už papildomai atliktus mokinių pravažiavimus su instruktoriumi. Taip pat sąsiuvinyje buvo nurodomas instruktoriaus, kuris kartu su mokiniu atliko pravažiavimą, vardas. Visus surinktus pinigus už papildomus pravažiavimus ji atiduodavo V. R., kuri, paimdama pinigus tame sąsiuvinyje pasirašydavo, arba perduodavo jos nurodytam asmeniui, kuris taip pat tame sąsiuvinyje pasirašydavo. Iš papildomai už pravažiavimus surinktų pinigų jokių mokėjimų ji neatlikdavo, juos laikė atskirai nuo už mokslus surinktų pinigų. Gaudama grynuosius pinigus iš asmenų už papildomus pravažiavimus, užpildydavo kasos pajamų orderį, kuriame nurodydavo asmenį bei iš jo priimtą sumą. Orderio šaknelę atiduodavo pinigus mokėjusiam asmeniui. Orderį pildydavo V. R. nurodymu, ant turimo orderio šablono kompiuteryje. V. R. nurodymu orderio numerio nekeisdavo. Ką reiškia tas vienodas orderio numeris, nežino. Visus užpildytus kasos pajamų orderius, kartu su priimtais grynaisiais pinigais, atiduodavo V. R.. Buhalterei jokių dokumentų ar duomenų neperduodavo (I t., b. l. 97-99).
Liudytoja V. V. parodė, kad 2016 m. pavasarį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini) Mokykloje esančiai darbuotojai (administratorei) nurodė, kad nori gauti „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Buvo atsakyta, kad kursai kainuos 300 eurų. Atvykus 2016-06-01, ta pati administratorė davė pasirašyti vairavimo mokymo sutartį ir jai V. V. sumokėjo avansą už mokymo kursus - 100 eurų. Jai buvo išduotas kasos pajamų orderio Nr. 1673 kvitas. Besimokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo likusią dalį už kursus - 200 eurų tai pačiai administratorei, ji išdavė kasos pajamų orderio Nr. 1688 kvitą. Visi praktiniai važiavimai vyko su tuo pačiu instruktoriumi vardu A.. Prieš atliekant paskutinį 15 (-tą) praktinį važiavimą (mokyklinį egzaminą) buvo pasakyta, kad jam reikės papildomai sumokėti 18 eurų. Pinigus sumokėjo instruktoriui A., tačiau pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento negavo. Kreipusis dėl papildomų praktinių važiavimų, administratorė nurodė, kad vienas papildomas praktinis važiavimas kainuoja 20 eurų, o jeigu iš karto pirks penkis, tada kiekvienas kainuoja po 18 eurų. Administratorei sumokėjo 90 eurų, buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas Nr. 1599 (I t., b. l. 91-92).
Liudytoja A. J. parodė, kad 2015-10-08 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl „B“ kategorijos vairuotojų mokymo kursų, (duomenys neskelbtini). Pridavus administratorei reikiamus dokumentus, buvo išduota vairavimo mokymo sutartis ir ji sumokėjo sutartus pinigus, 280 eurų. Sumokėjus pinigus, buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas serija KP Nr. 1458. Į šią sumokėtą sumą įėjo teorinės paskaitos bei 15 praktinių važiavimų. Vėliau ji kreipėsi į vairavimo mokyklos administratorę dėl papildomo pravažiavimo. Vienas pravažiavimas kainavo 18 eurų. Pinigus mokėdavo administratorei, kuri išduodavo mažą lapelį, kurį turėdavo paduoti instruktoriui, kad jis matytų, jog sumokėti pinigai už papildomą pravažiavimą. Tuos lapelius pasiimdavo instruktorius A.. Apklausos metu parodytas 2016-10-20 kasos pajamų orderis Nr. 1599, kuriame nurodytas A. J. vardas, pavardė bei 18 eurų suma, yra jos pasirašytas, pinigai sumokėti administratorei. Parodytame 2016-10-18 kasos pajamų orderyje Nr. 1599, su jos vardu, pavarde, yra jos parašas, nurodytus 18 eurų ji sumokėjo administratorei. Taip pat parodytuose 2016-10-18, 2016-10-04 kasos pajamų orderiuose Nr. 1599 yra jos parašai bei tikrai sumokėta po 18 eurų administratorei. Instruktoriui A. pinigų už egzaminą ar papildomą pravažiavimą tiesiogiai nemokėjo (I t., b. l. 86-87).
Liudytoja M. D. parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vairuotojo mokymo kursų kreipėsi 2014 m. spalio pabaigoje, į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Bendravo su administratore, kuri davė pasirašyti mokymo sutartį. Pagal sutartį teorinė ir praktinė mokymų dalis kainavo ne mažiau kaip 300 eurų. Šiuos pinigus mokėjo administratorei. Buvo išduoti apmokėjimą pateisinantys kvitai. Besimokydama praktinių važiavimų buvo užsisakiusi papildomus pravažiavimus, dėl kurių tarėsi su vairavimo instruktoriumi V.. Viso galėjo būti penki papildomi pravažiavimai ir mokykliniai vairavimo egzaminai, už kuriuos taip pat reikėdavo mokėti. Vienas papildomas pravažiavimas kainavo 20 eurų, kuriuos sumokėdavo arba instruktoriui V., arba administratorei. Sumokėjus pinigus, visada buvo išduodamas kvitas. Vairavimo mokyklinis egzaminas kainavo taip pat 20 eurų. Jų laikė keturis, iš kurių pirmas nieko nekainavo, o už likusius tris sumokėjo 60 eurų. Apklausos metu buvo parodytas sąsiuvinis su užrašu "Papildomi pravažiavimai", kurio 4-5 lapuose yra nurodytas jos vardas ir pavardė, nurodytos datos 2015-03-30, 2015-03-31, 2015-04-01, 2015-04-09 bei sumos 17 ir 18 Eur. Dėl šių įrašų ji parodė, kad nurodytomis datomis galimai atlikinėjo papildomus važiavimus su instruktoriumi V. ir už juos sumokėjo nurodytus 17 bei 18 eurų. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ be pagrindinių sumokėtų 300 eurų už papildomus pravažiavimus ir egzaminus sumokėjo ne mažiau kaip 130 eurų.(I t., b.l. 83-84).
Liudytoja V. M. parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomų pravažiavimų atlikimo kreipėsi 2015 m. vasarą, į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Bendravo su sekretore. Jai buvo paskirtas instruktorius V. R.. Su sekretore buvo sutarta, kad vienas papildomas pravažiavimas kainuos 18 eurų. Sumokėjus pinigus, buvo išduoti kvitai. Po tų trijų kartų, užsakė dar du pravažiavimus ir iš karto sumokėjo 36 eurus. Pinigus sumokėjo sekretorei, kuri išdavė pinigų sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Tiesiogiai instruktoriui nieko nemokėjo ir jam apmokėjimo dokumento parodyti nereikėjo. Apklausos metu parodytas sąsiuvinis su užrašu „Papildomi pravažiavimai“, dėl kurio 5-6 lapuose ji parodė, kad įrašytas yra jos vardas ir pavardė bei nurodytos sumos 18 eurų ir 36 eurai, tai yra būtent tos sumos ir datos, kada ji sumokėjau pinigus už papildomus pravažiavimus. Po paskutinių dviejų pravažiavimų, už kuriuos sumokėjo 36 eurus, daugiau toje vairavimo mokykloje pravažiavimų nebeatlikinėjo (I t., b. l. 80-81).
Liudytojais apklausti M. J., patvirtino liudytojų A. J., V. M., M. D. parodymus (I t., b. l. 56-57).
Liudytojas A. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. vasarą, vairuotojo- instruktoriaus pareigose. Dėl darbo sąlygų bendravo su savininku V. R., bet kartu buvo ir V. R.. Susitarimas buvo, kad darbo pradžioje gaus minimalų atlyginimą, o vėliau jis bus peržiūrėtas ir priklausys nuo darbo rezultatų, mokinių skaičiaus. Mokinys, prieš laikydamas vairavimo egzaminą, privalo atlikti trisdešimties valandų pravažiavimus. Mokiniai už su jais atliktus pravažiavimus jam nemoka. Atlyginimas paskaičiuojamas mėnesio gale, pagal realiai išdirbtas valandas ir išmokamas grynais pinigais. Jį išmokėdavo V. R.. Išmokant pinigus reikėdavo pasirašyti atlyginimo žiniaraštyje. Taip pat buvo išmokami pinigai už kurą ir smulkų automobilio remontą. Už tuos pinigus taip pat reikėdavo pasirašyti. Kai mokiniui nepakakdavo privalomų trisdešimties valandų pravažiavimų, jis galėdavo užsisakyti papildomus pravažiavimus. Užsisakydavo ne tiesiogiai pas jį, o pas įmonėje dirbančias V. R., ar S. L.. Vienas papildomas pravažiavimas kainuodavo 18 eurų. Pagal susitarimą su V. R. ir V. R., už papildomą pravažiavimą 2014 m. buvo mokama apie 50 litų, o vėliau, 12 eurų. Kiek per mėnesį atlikdavo papildomų pravažiavimų nurodyti negali, tačiau jie būdavo surašyti mokinio vairavimo lapuose bei darbo grafike. Negali pasakyti, ar uždirbta pinigų suma už atliktus papildomus pravažiavimus buvo nurodyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kadangi būdavo išmokamas ir atlyginimas, ir pinigai už kurą. Dėl apklausos metu parodyto juodos spalvos sąsiuvinio su užrašu „Oxford“, kuriame nurodytos datos, žmonių vardai ir pavardės, pinigų sumos, atliktų pamokų kiekis bei instruktoriaus vardai parodė, kad jame yra nurodytas ir jo vardas (A.), dalyje įrašų yra ir jo parašai. Pagal šio sąsiuvinio įrašus jis nurodytomis datomis su nurodytas asmenimis atliko papildomus važiavimus, už kurį buvo sumokama po 14 eurų. Šiuos pinigus išmokėdavo S. L. (duomenys neskelbtini) esančiame įmonės ofise, kiekvieno mėnesio pabaigoje, už juos pasirašydavo tame sąsiuvinyje. nuo 2016 m. už papildomus pravažiavimus, pagal tame sąsiuvinyje esančius duomenis, po 14 eurų už vieną papildomą važiavimą, pinigus mokėdavo V. R.. Dėl apklausos metu parodyto rausvos spalvos sąsiuvinio su užrašu „Papildomi pravažiavimai“ parodė, kad pagal jame esančius duomenis, t.y. asmenų vardus ir pavardes, datas, sumas ir instruktorių vardus, tai čia surašyti papildomai atlikti pravažiavimai su mokiniais. Ties jo vardu (A.) yra nurodytos pinigų sumos ir jo parašas. Nurodytas sumas gavo ir už jas pasirašė (I t., b. l. 77-78).
Liudytojas Ž. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2014 m. vairavimo instruktoriaus pareigose. Dėl darbo sąlygų bendravo su tos įmonės administratore V. R., su kuria sutarė, kad bus darbuotoju pagal poreikį, t.y. kad iškvies tuo metu, kai bus poreikis. Buvo sutarta, kad atlyginimo gaus apie 15 eurų už vieną atliktą pravažiavimą su mokiniu. Pagrinde atlikinėjo tik papildomus pravažiavimus su mokiniais. Kada reikia atvykti į darbą, pranešdavo V. R.. Mokiniai tiesiogiai pinigų jam nemokėdavo, jokio dokumento nepateikdavo, kad jie apmokėjo už suteikiamas paslaugas. V. R. nurodydavo mokinį, su kuriuo reikėdavo atlikti pravažiavimus. Atlyginimas būdavo išmokamas grynais pinigais. Jį išmokėdavo V. R.. Pasiimdamas atlyginimą pasirašydavo atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje. Atlyginimas svyruodavo nuo 15 iki 60 eurų už darbo mėnesį. Būdavo mėnesių, kad atlyginimo iš viso negaudavo, kadangi nebūdavo papildomų pravažiavimų (I t., b. l. 74-75).
Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. balandžio mėn. vairavimo instruktoriaus pareigose. Dėl darbo sąlygų tarėsi su V. R. ir V. R.. Su jais buvo sutarta, kad dirbs antraeilėse pareigose ir pagal vairavimo mokymų poreikį, gaus pusę minimalaus nustatyto atlygio. Atlyginimo dydis nepriklausė nuo mokinių skaičiaus. Atlyginimą išmokėdavo V. R. kiekvieno mėnesio pradžioje grynais pinigais. Gaunant atlyginimą visuomet pasirašydavo atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, kurį taip pat pateikdavo V. R.. Iki 2016 m. spalio mėn. pravažiavimams atlikti naudojo savo nuosavą automobilį, dėl kurio naudojimo buvo sudaręs sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)“ ir už jo panaudą kas mėnesį jam buvo mokama nuo 300 iki 400 litų, t.y. ne mažiau kaip 115 eurų. Be to, buvo apmokamas automobilio remonto ir kuras. Šiuos pinigus taip pat išmokėdavo V. R. grynais. Išmokant pinigus pasirašydavo žurnale. Nuo 2016 m. spalio mėn. pravažiavimus atlieka su įmonės duotu automobiliu, todėl už automobilio panaudą ir remontą pinigų negauna. Kurą pila už savo lėšas, vėliau, pateikus degalinės sąskaitą, yra už tai kompensuojama. Atlikdamas pravažiavimus su mokiniu pildo mokymo lapą, kuriame už kiekvieną pravažiavimą pasirašo jis ir mokinys (1 t., b. l.71-72).
Liudytojas A. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2015 m. kovo mėn., instruktoriaus pareigose. Dėl darbo sąlygų bendravo tiek su direktoriumi V. R., tiek ir su administratore V. R., su kuriais sutarė, kad gaus minimalų nustatytą atlygį už darbą. Atlyginimas išmokamas grynais pinigais, jį išmoka administratorė V. R.. Gaudamas atlyginimą pasirašo. Mokydamas mokinius vairuoti pildo mokinio lapą, kuriame žymi mokinio atliktus pravažiavimus, jų datas. Mokiniai jam pinigų už atliktus pravažiavimus nemoka. Už atliktus papildomus pravažiavimus yra paskaičiuojamas atlyginimo priedas, kurį sudaro 10 (dešimt) eurų nuo vieno mokinio. Šie pinigai išmokami kartu su atlyginimu. Be V. R. atlyginimo jam niekas nėra mokėjęs (I t., b. l. 68-69).
Liudytojas S. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m., kelių eismo taisyklių teorijos dėstytoju. Dėl darbo sąlygų šioje įmonėje kalbėjosi su V. R. ir direktoriumi V. R., su kuriais buvo sutarta, kad mėnesį turės dėstyti teorines paskaitas moksleiviams, kurių būdavo kelios grupės, ir už tai gaus 150 Eur atlyginimo. Atlyginimas išmokamas grynais pinigais, jį išmoka administratorė V. R., kuri duoda pasirašyti žiniaraštyje. Jame nurodyta ta suma, kurią realiai ir išmoka. Kiekvieną mėnesį gauna 150 Eur į rankas. Direktorius V. R. įmonėje būna dažnai. Kartais mato, kad jį pavaduoja V. R.. (I t., b. l.65-66).
Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012-11-02, dėsto teoriją "B" kategorijos vairuotojo pažymėjimo gavimui. Dėl darbo bendravo su direktoriumi V. R. bei V. R.. Buvo sutarta, kad atlyginimo gaus 205 eurus į rankas. Į jį įeina ir kompensacija už sunaudotą kurą, kitas turėtas smulkias išlaidas. Atlyginimas išmokamas grynais pinigais, jį išmoka administratorė S. L.. Kartais atlyginimą išmokėdavo ir V. R.. Kai atlyginimą išmoka administratorė S. L., pasirašo jos duotame sąsiuvinyje. Vėliau pasirašydavo V. R. duotame algalapyje, kuriame būdavo nurodyta mažesnė suma, nei būdavo realiai išmokama. V. R. aiškindavo, kad realiai išmokėta suma yra kartu su kompensacija už kurą ir kitas išlaidas. Buvo sutarta, kad kompensacijos už kurą suma bus 50-60 eurų kiekvieną mėnesį, tačiau atskirai niekur nereikėdavo pasirašyti (I t., b. l.62-63).
Liudytoja D. B. parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl "B" kategorijos vairuotojų kursų kreipėsi 2015 m. rudenį. Kreipėsi į įmonės ofisą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl kursų pasirašė mokymo sutartį. Papildomi pravažiavimai kainuodavo po 18 eurų. Šiuos pinigus sumokėdavo įmonės ofise merginai, su kuria bendravo dėl kursų. Ji išrašydavo kažkokį lapelį. Be minėto lapelio, įmonės ofise joks kitas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas išrašomas nebuvo. Instruktoriai buvo trys, bet pagrindinis instruktorius buvo vardu V.. Dėl apklausos metu parodyto sąsiuvinio, kurio lapuose yra jos vardas ir pavardė bei nurodyta, kad 2016-02-25 ji sumokėjo 54 eurus už tris papildomas važiavimo pamokas, teigia kad taip ir buvo. Dėl parodytų kitų to sąsiuvinio lapų, kuriuose yra jos vardas ir pavardė, taip pat parodė, kad viso turėjo 18 papildomų pravažiavimų ir vieną egzaminą. Vienas papildomas pravažiavimas kainavo 18 eurų, egzaminas taip pat kainavo 18 eurų, kuriuos sumokėjo įmonės ofise, ten dirbusiai merginai. Papildomi 18 važiavimų nebuvo užsakyti vienu kartu, o palaipsniui, tai yra atlikus užsakytus važiavimus ir esant poreikiui tęsti praktinius važiavimus. Instruktoriui nemokėjo už suteiktas papildomo važiavimo pamokas (I t., b. l. 62-63).
Įtariamuoju apklaustas V. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ( V t., b. l. 120-125)) parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė užsiima vairavimo mokymo paslaugų teikimu. Savo kaltės nepripažino, kadangi realiai yra tik formalus direktorius, pagrinde dirba užsienyje, kruiziniuose laivuose ir Lietuvoje būna tik apie tris mėnesius per metus. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir įmonės valdymo klausimus tvarko V. R., kuri turi išduotą notarinį įgaliojimą bei jai akcininkų sprendimu yra pavesta pavaduoti direktorių. Kai V. R. būna Lietuvoje, kartais pats dirba instruktoriumi ir moko praktinio vairavimo. Asmeniškai niekada iš mokinių pinigų nepriiminėja, jokių dokumentų jiems neišrašo. Visus klausimus, susijusius su pinigų priėmimu iš mokinių, spręsdavo administratorės ir kasininkė V. R.. Negali tiksliai nurodyti savo atlyginimo dydžio, kadangi išleisdavo jį įmonės reikmėms ir plėtrai. Teigia, kad atlyginimo gaudavo tiek, kiek nurodyta darbo sutartyje. Dabar apklausos metu jam tapo žinoma, kad dalis pajamų, gautų iš asmenų už jiems suteiktas papildomas vairavimo paslaugas, buvo neatvaizduojama UAB "(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Iki tol jam nebuvo žinoma, kad dalis darbuotojų gauna darbo užmokestį, kuris taip pat nėra atvaizduotas bendrovės apskaitoje. V. R. žinojo, kad instruktoriui, kuris atlieka papildomą pravažiavimą su mokiniu, yra papildomai priskaičiuojamas atlyginimas, tačiau nežinojo, kad jis neatvaizduojamas apskaitoje. Jis tyčia nesistengė slėpti dalies pajamų ir tokio nurodymo niekam nedavė. Pasitikėjo V. R. ir manė, kad apskaita yra tvarkoma tinkamai. Kiek jam žinoma, priimant pinigus iš asmenų, jiems buvo rašomi kasos pajamų orderiai, tačiau jam nebuvo žinoma, kad dalis tokių orderių nebūdavo perduodami buhalterėms, kurios turėdavo tuos duomenis įtraukti į apskaitą. Parodo, kad galimai nepakankamai kontroliavo bendrovės darbuotojus, bet tai nutiko dėl to, kad nuolat būdavo išvykęs iš Lietuvos ir neturėjo tokios galimybės. Taip pat parodė, kad bendrovė sumokės priskaičiuotus mokėti mokesčius (V t., b. l. 110-111).
2017-06-09 specialisto išvadoje Nr. 5-3/40, konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą 619 atvejų iš viso 19298,01 Eur piniginių lėšų gavimo, iš jų:
- apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pagrindė piniginių lėšų priėmimą iš fizinių asmenų 147 atvejais iš viso 4999,00 Eur, iš jų: 2015 m. 4 atvejais – 259,00 Eur ir 2016 m. 143 atvejais – 4740,00 Eur , kurių neužregistravo apskaitoje,
- apskaitos dokumentais nepagrindė ir neužregistravo apskaitoje 472 atvejais iš viso 14299,01 Eur, iš jų 2015 m. 258 atvejais – 7767,01 Eur, 2016 m. 214 atvejų - 6532,00 pinigių lėšų gavimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad, jeigu UAB ,,Pajūrio vairavimo mokykla“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 neįtraukė į apskaitą 619 atvejų iš viso 19298,01 Eur piniginių lėšų gavimo ir neužregistravo kasos knygoje ir tuo 19298,01 Eur sumažino dokumentinį likutį kasoje, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 reikalavimų:
- 6 straipsnio 2 dalies - ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, t. y. apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pagrindė piniginių lėšų priėmimą iš fizinių asmenų 147 atvejais iš viso 4999,00 Eur, iš jų: 2015 m. 4 atvejais – 259,00 Eur ir 2016 m. 143 atvejais – 4740,00 Eur, kurių neužregistravo apskaitoje, ir apskaitos dokumentais nepagrindė ir neužregistravo apskaitoje iš viso 14299,01 Eur piniginių lėšų gavimo;
- 12 straipsnio 1 dalies - ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t.y. apskaitos dokumentais nepagrindė ir neužregistravo apskaitoje 472 atvejais iš viso 14299,01 Eur piniginių lėšų gavimo, iš jų: 2015 m. 258 atvejais iš viso 7767,01 Eur ir 2016 m. iš viso 214 atvejų 6532,00.
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neužregistravo kasos knygoje iš viso grynųjų pinigų gavimo iš viso 19298,01 Eur, iš jų: 2015 m. iš viso 8026,01 Eur ir 2016 m. 11272,00 Eur, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį...“ bei 16 punktą ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“
Be to, konstatuota, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo 18 darbuotojų, iš viso 22675,85 Eur bei darbo užmokesčio išmokėjimo grynais, iš viso 17162,63 Eur.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, tai yra, 76 atvejais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams grynais iš viso 17162,63 Eur iš jų: 2015 m.- 7448,32 Eur ir 2016 m.- 9714,31 Eur.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „… Lietuvos vienetas <…>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį…“ t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 3401,38 Eur, iš jų: 2015 m. 11 atvejų iš viso 1472,68 Eur ir 2016 m. 17 atvejų 1928,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio nuo apskaitoje neparodytų su darbo santykiais susijusių išmokų iš viso 22675,85 Eur (iš jų: 2015 m. - 9817,82 Eur ir 2016 m. - 12858,03 Eur), kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms.
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalyje ,,Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, <...> Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama <...>per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.“
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FRO573) gautose iš VRM centrinės informacinės duomenų bazės už 2015 ir 2016 metus nedeklaravo:
- 16 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų suma“: 2015 m.- 9817,82 Eur ir 2016 m.- 12858,03 Eur.
- 17 laukelyje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“: 2015 m. -1472,68 Eur ir 2016 m. -1928,70 Eur.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis. 2 dalies reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ – laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio iš viso 22675,85 Eur nepriskaičiavo ir nesumokėjo įmokų į VSDF biudžetą iš viso 2104,68 Eur, iš jų: 2015 m. 11 atvejų – 899,49 Eur ir 2016 m. 17 atvejų - 1205,20 Eur, t.y.:
- 744,13 Eur draudėjų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2015 m. (3 + 1) proc. ir 2016 m. (3 + 2) proc) ,
- 1360,55 Eur asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo padarė iš viso 1360,55 Eur nuostolį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies nuostatas „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti” bei šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”.
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį laikotarpiu 2015-01-01 iki 2016-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:
-P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 26254,12 Eur mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas (iš jų 2015 m.- 10310,98 Eur, 2016 m.-15943,14 Eur), nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos;
-P20.5 eilutėje “Įmokų suma” nedeklaravo įmokų į VSDF, iš viso 9129,66 Eur, iš jų 2015 m.- 3941,05 Eur, 2016 m.- 5188,61
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo VIII-1926 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“ t.y. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 22675,85 Eur, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, iš viso 45,35 Eur, iš jų 2015 m. -19,63 Eur, 2016 m. -25,72 Eur.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ...“ bei 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ t.y. neapskaičiavo Pridėtinės vertės mokesčio nuo gauto atlygio už laikotarpiu 2016-04-01 iki 2016-12-31 už parduotas paslaugas iš viso 7403,00 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose (elektroniniu būdu) 2016 m. balandžio – 2016 m. gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo iš viso 6118 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, nepriskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 1285 Eur pardavimo PVM bei nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 1285 Eur pardavimo PVM.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31 9 atvejais PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neparodė 2016 metų balandžio – gruodžio mėnesių PVM deklaracijose iš viso 6118 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 1285 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje) bei 1285 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).
Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje....“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-26 mokesčių administratoriui pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis:
- 18 laukelyje ,,Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma“ deklaravo 204417 Eur, t.y. deklaravo 8026 Eur mažesnes pajamas,
- 52 laukelyje ,,Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 31415 Eur , t.y. deklaravo 8026 Eur mažiau apmokestinamojo pelno,
- 55 laukelyje ,,Pelno mokesčio suma“ deklaravo 4712 Eur, t.y. deklaravo 1204 Eur mažiau pelno mokesčio.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 15065,39 Eur, t. y.:
1) neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 12576,39 Eur, iš jų:
- į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio iš viso 3401,38 Eur , iš jų: 2015 m. 11 atvejų iš viso 1472,68 Eur, ir 2016 m. 17 atvejų 1928,70 Eur
- į VSDF biudžetą įmokų, iš viso 9129,66 Eur, iš jų: 2015 m.- 3941,05 Eur, 2016 m. -5188,61 Eur
- įmokų į garantinį fondą iš viso 45,35 Eur, iš jų 2015 m. -19,63 Eur, 2016 m.- 25,72 Eur
2) PVM iš viso 1285 Eur 2016 m.
3) pelno mokesčio 1204 Eur 2015 m.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 dėl neapskaityto piniginių lėšų gavimo ir darbo užmokesčio išmokėjimo nepriskaičiavo iš viso 16662 Eur mokesčių ir įmokų (II t., b. l. 20-38).
Iš 2017-07-31 mokėjimo nurodymo Nr. 1080 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos sumokėjo 15065,39 Eur sumą (V t., b. l. 87).
V. R. kaltė visiškai įrodyta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. R. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdyti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nusikalstamų veikų stadiją – veikos baigtos. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai skirtina prokurorės pareiškime nurodytos bausmės – baudos, kurios bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu.
Taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Daiktai - UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos dokumentai saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, Pilies g. 12A, Klaipėdoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB "(duomenys neskelbtini)".
Daiktai - išimti dokumentai (pateikti 3 atskiruose vokuose) -2 sąsiuviniai, kasos pajamų orderiai, mokymo lapai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
Bausmes subendrinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti per 6 mėnesius, pirmus penkis mėnesius sumokant po 376 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) lygiomis dalimis, o paskutinį mėnesį sumokant 379,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 60 centų), terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktus - UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos dokumentus saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, Pilies g. 12A, Klaipėdoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB "(duomenys neskelbtini) ".
Daiktus - išimtus dokumentus (pateikti 3 atskiruose vokuose) -2 sąsiuvinius, kasos pajamų orderius, mokymo lapus, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, V. R. turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.