Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsakovė (skundą padavusi institucija) Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) 2014 m. balandžio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-108(AG-82/01-2014), o Fondo administracijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimus Nr. V2-2076 ir Nr. V2-2077 palikti galioti.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir VIFĮ) 3 straipsnio 2 dalimi ir Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo (toliau – ir Kreipimosi aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. A1-356 1.1 punktu, 5 punktu, į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokamos tol, kol yra teisės aktuose nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (VIFĮ 3 str. 4 d.). Atkreipė dėmesį, kad pagal VIFĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą Fondo administracija privalo nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, jeigu išnyksta Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti VIFĮ 3 straipsnyje. Pagal VIFĮ 12 straipsnio 1 dalį Fondo administracija turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Vaikų išlaikymo fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų VIFĮ 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.

Vadovaujantis Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Išmokų mokėjimo aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. A1-356 1.3 p., 9 p., atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie pasikeitimus privalo informuoti Fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pabrėžė, kad pareiškėja apie pareigą pranešti apie bet kokį aplinkybių, turinčių įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, pasikeitimą buvo informuota tinkamai, t. y. jai buvo išsiųsta pažyma apie dokumentų priėmimą bei informacinis pranešimas Nr. 1.38-5065 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“. Prie aplinkybių, turinčių įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, priskiriama ir informacija, kad skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą ar jo dalį. Mano, kad pareiškėja sąmoningai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos pranešti Fondo administracijai apie gautus mokėjimus iš skolininko, t. y. siekė gauti išlaikymo lėšas tiek iš skolininko, tiek iš Vaikų išlaikymo fondo.

Atsakovės nuomone, R. A. yra laikytinas skolininku VIFĮ 2 straipsnio prasme. Nors ginčijamu laikotarpiu mokėjimus pareiškėjai atliko ne pats R. A. tiesiogiai, o jo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dzūkija“, jo motina O. A. ir antstolis A. C., tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad tokiu būdu skolininkas (skolininko vardu kiti asmenys) vykdė teismo sprendimą ir mokėjo išlaikymo lėšas M. M., nes svarbu nustatyti minėtų mokėjimų paskirtį. Atsižvelgusi į dokumentus, patvirtinančius, jog skolininkas (skolininko vardu) vaikui teikia / teikė būtent išlaikymo lėšas (visą teismo sprendimu nustatytą sumą), priėmė ginčijamus sprendimus nutraukti išmokų mokėjimą ir perskaičiuoti išmokėtų išmokų dydžius. Mano, kad Komisija nesigilino į pareiškėjai pervestų įmokų paskirtį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad lėšos buvo pervedamos pagal teismo sprendimą, vykdant pareigą išlaikyti vaiką, nurodant „Alimentai R. A.“. Atkreipė dėmesį į prieštaravimą, kad Komisijos sprendime O. A. pareiškėjai pervestos lėšos buvo įvertintos kaip trečiojo asmens savanoriškai teikiama parama, nors pareiškėja teigė, kad tai yra įsiskolinimo dengimas. Atsakovės nuomone, mokamos lėšos pirmiausia privalo būti traktuojamos kaip išlaikymo lėšos už einamąjį mėnesį (kasdieniniams poreikiams tenkinti) ir tik likusi lėšų dalis gali būti naudojama skolai (jeigu ji yra) padengti.