Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6-320/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-01
Bylos Nr.: I-6-320/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00508-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Irena Varžinskienė
Pareiškėjas: A. L.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžioapskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

2.3Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Administracinė byla Nr. I-6-320/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00508-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.; 20.2.3.2.;20.4.;37.2.; 55.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžioapskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L.(toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2)kreipėsi į administracinį teismą, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovės atstovas) priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės (toliau – ir Areštinė) kamerose, atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo25 d. iki 2016 m. kovo 24 d. Pareiškėjas paaiškino, kad Areštinėje buvo laikomas neužtikrinant jam teisės aktais nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m ploto. Kaip faktinį neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė ir tai, kad kamerose trūko oro, nes patalpose esantys langai pilnai neatsidarė, o ventiliacijos angos neužtikrino tinkamo vėdinimo.Teigė, kad nors sanitarinė zona atitverta, tačiau neįrengtos durys, dėl ko jis buvo priverstas naudotis sanitariniu mazgu stebint kitiems suimtiesiems, patyrė patyčias. Be to, kai kuriose kamerose priešais tualetą yra įrengti stalai, todėl dėl sklidusių iš tualeto visokių kvapų, jis negalėjo valgyti.Pareiškėjas nurodė prašęs Areštinės pareigūnų jį perkeltiį kitą kamerą, kurioje stalas nebūtų įrengtas priešais tualetą, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Dėl tokių neteisėtų Areštinės pareigūnų veiksmų jis patyrė stresą, išgyvenimus, depresiją, pradėjo vengti bendravimo su kitais asmenimis, jausti baimę mažoms patalpoms ir pan., todėl prašė už visus patirtus išgyvenimus bei diskomfortą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko, prašė bent iš dalies jį tenkinti ir priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Papildomai paaiškino, kadAreštinės kamerose langai darinėjami tik į vieną pusę, kai kuriose kamerose langai iš viso nesidarinėja,kameroje Nr. 7 atsidaro tik vienas langas, be to, kai kuriose kamerose langai išdaužyti, paketai išimti; ventiliatorius kamerose ūžia dieną, naktį, jis nėra išjungiamas,kameroje Nr. 17 ventiliatorius ūžia ir lauke, trukdo miegoti, todėl pareiškėjas buvo privertaskamerų ortakio angasužkišti su skuduru, be to, vėdinimo sistema tik ištraukia orą, nevėdina, vėdinimas užtikrinamas tik per langus; kamerose sanitarinis mazgas įrengtas tupimas, kad jį užsidengtųpareiškėjas buvo priverstas vežiotis asmeninę paklode, kurią tiesia ir ant lovos, nes Areštinės išduodamųlovos skalbinių jis neėmė; nėra įrengtų spintelių higienos priemonėms susidėti, todėl higienos priemones buvo priverstas dėti ant sanitarinio mazgo pertvaros; per laikotarpį, kuomet etapu atvykdavo į Areštinę, pastebėjo, kad išvykus sulaikytiesiems iš kameros, Areštinės valytojas josnetvarko, tačiau patvirtino, kad sąlygos gauti higienos priemones kamerai valyti sulaikytiesiems buvo sudarytos.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities VPK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 6-9) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad pareiškėjui būnant Areštinėje tik trumpą laikotarpį ploto teko nežymiai mažiau nei numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas kur kas ilgesnį laiko tarpą praleidžia pataisos namuose, kuriame vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad minimalus reikalaujamos asmeninės erdvės plotas yra ne mažiau 3 kv. m, o mažas kameros plotas, EŽTT sprendimuose vertinamas kaip ypač mažas, neįtikėtinai mažas yra toks, dėl kurio kameroje esantys asmenys neturi ar beveik neturi vietos judėti. Pareiškėjas nusiskundimų dėl per mažo kamerų ploto ginčo laikotarpiu pateikęs nebuvo. Areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu. Tuo tikslu, 2005 m. atlikus Areštinės antrojo korpuso remontą, sanitariniame mazge buvo įdėti kabliukai. Iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Panevėžio VSC) patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodomų higienos normos pažeidimų dėl sanitarinio mazgoatitvėrimo nuo bendro ploto, nustatyta nebuvo.Areštinėje kamerų langai yra darinėjami, todėl galimybės vėdinti kameras yra sudarytos. Be to, 2005 m. atliekant Areštinėje remonto darbus, buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Mano, kad pareiškėjo skundas teismui grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kuriais pakartotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu jam pasireiškė neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų teritorinės policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CKstraipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu, toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009)bei to paties ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), vidaus tvarką Panevėžio apskrities VPK Areštinėje – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Panevėžio apskrities VPK viršininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50-V-175 su vėlesniais pakeitimais (b. l. 77-88).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino, be kita ko, iš jo laikymo Areštinės kamerose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 460-564). Ginčo laikotarpiu teritorinės policijos įstaigos areštinėse sulaikomiems asmenims tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reglamentavo Areštinių veiklos taisyklės, kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje, kameras, jų plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių, atsakovės atstovas pateikė atsiliepime bei kituose rašytiniuose dokumentuose (b. l. 6-7, 11-12, 19-21, 23-39). Tam tikrus duomenis pateikė ir pareiškėjas (b. l. 2). Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Areštinę pirmą kartą pristatytas 2015 m. kovo 24 d. ir patalpintas į kamerą Nr. 20 (plotas14,80 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2015 m. kovo 25 d., po to perkeltas į kamerą Nr. 18 (plotas13,81 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. kovo 27 d., po to su dviem asmenimisiki 2015 m. kovo 30 d., po to vėl su vienu asmeniu iki 2015 m. balandžio 2 d. (2015 m. balandžio 2 d.etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI)); pristatytas į Areštinę 2015 m. balandžio 16 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 16 (plotas 14,38 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. balandžio 24 d., po to – su dviem asmenimisiki 2015 m. balandžio 28 d. (2015 m. balandžio 28 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. balandžio 29 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 17 (plotas 10,05 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. gegužės 7 d. (2015 m. gegužės 7 d. etapuotas į Šiaulių TI); pristatytas į Areštinę 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 1 (plotas 18,53 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. gegužės 14 d., po to perkeltas į kamerą Nr. 13 (plotas10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2015 m. gegužės 15 d.,po to su vienu asmeniu iki 2015 m. gegužės 18 d., tada perkeltas į kamerą Nr. 11 (plotas10 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. gegužės 21 d.(2015 m. gegužės 21d. etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 16 (plotas 14,38 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. gegužės 29 d.,po to su vienu asmeniu iki 2015 m. birželio 1 d.,tada perkeltas į kamerą Nr. 15 (plotas19,59 kv. m), kurioje buvo laikomas su trimis asmenimis iki 2015 m. birželio 3 d., po to su dviem asmenimisiki 2015 m. birželio 4 d. (2015 m. birželio 4 d.etapuotas į Šiaulių TI); pristatytas į Areštinę 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 1 (plotas 18,53 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. birželio 11 d.,po to perkeltas į kamerą Nr. 17 (plotas 10,05 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. birželio 12 d., tada perkeltas į kamerą Nr. 24 (plotas 7,50 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2015 m. birželio 14 d., tada perkeltas į kamerą Nr. 25 (plotas 11,25 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. birželio 15 d., po to su vienu asmeniu iki 2015 m. birželio 19 d., tada perkeltas į kamerą Nr. 8 (plotas 18,90 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. birželio 22 d. (2015 m. birželio 22 d.etapuotas į Šiaulių TI); pristatytas į Areštinę 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 18 (plotas 13,81 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. rugpjūčio 6 d.,po to perkeltas į kamerą Nr. 17 (plotas10,05 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.,tada perkeltas į kamerą Nr. 14 (plotas10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2015 m. rugpjūčio 8 d.,po to su vienu asmeniu iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. (2015 m. rugpjūčio 12 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 3 (plotas 21,38 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. rugsėjo 2 d.,po to su vienu asmeniu iki 2015 m. rugsėjo 3 d., tada vienasiki 2015 m. rugsėjo 4 d., po to perkeltas į kamerą Nr. 14 (plotas10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. rugsėjo 7 d. (2015 m. rugsėjo 7 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 3 (plotas 21,38 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. rugsėjo 12 d.,po to perkeltas į kamerą Nr. 2 (plotas nenurodytas), kurioje buvo laikomas vienas iki 2015 m. rugsėjo 14 d., tada perkeltas į kamerą Nr. 1(plotas18,53 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. rugsėjo 15 d., po to perkeltas į kamerą Nr. 15 (plotas19,59 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. rugsėjo 16 d. (2015 m. rugsėjo 16 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 1 (plotas 18,53 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. rugsėjo 26 d.,po to su dviem asmenimis iki 2015 m. rugsėjo 29 d. ir vėl su vienu asmeniu iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (2015 m. rugsėjo 30 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. spalio 9 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 1 (plotas 18,53 kv. m), kurioje buvo laikomas su trimis asmenimis iki 2015 m. spalio 10 d., po to perkeltas į kamerą Nr. 20 (plotas14,80 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. spalio 11 d., tada su dviem asmenimis iki 2015 m. spalio 12 d., vėl su vienu asmeniu iki 2015 m. spalio 13 d., ir su dviem asmenimis iki 2015 m. spalio 14 d., tada vėl su vienu asmeniu iki 2015 m. spalio 19 d., 2015 m. spalio 19 d. šioje kameroje laikomas vienas, po to vėl su dviem asmenimis iki 2015 m. spalio 20 d. (2015 m. spalio 20 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 13 (plotas 10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. lapkričio 26 d. (2015 m. lapkričio 26 d.etapuotas į Šiaulių TI);pristatytas į Areštinę 2015 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 9 (plotas 11,70 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2015 m. gruodžio 11 d., po tovienas iki 2015 m. gruodžio 12 d.,2015 m. gruodžio 12 d. šioje kameroje laikomas su vienu asmeniu, tada perkeltas į kamerą Nr. 16 (plotas14,38 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2015 m. gruodžio 14 d., po to su vienu asmeniu iki 2015 m. gruodžio 15 d. (2015 m. gruodžio 15 d. etapuotas į Šiaulių TI); pristatytas į Areštinę 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 14 (plotas 10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2016 m. sausio 18 d. (2016 m. sausio 18 d. etapuotas į Šiaulių TI); pristatytas į Areštinę 2016 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 15 (plotas 19,59 kv. m), kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis iki 2016 m. vasario 23 d., po to su vienu asmeniu iki 2016 m. vasario 24 d., tada su trimis asmenimis iki 2016 m. vasario 25 d. (2016 m. vasario 25 d. etapuotas į Šiaulių TI); pristatytas į Areštinę 2016 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 13 (plotas 10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienu asmeniu iki 2016 m. gegužės 10 d., o pristatytas į Areštinę 2016 m. birželio 3 d. – patalpintas į kamerą Nr. 14 (plotas 10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas su vienas iki 2016 m. birželio 4 d., tada perkeltas į kamerą Nr. 13 (plotas 10,20 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2016 m. birželio 6 d., po to su vienu asmeniu iki 2016 m. birželio 7 d. (2016 m. birželio 7 d. etapuotas į Šiaulių TI).

Atsižvelgus į šiuos duomenis bei Panevėžio apskrities VPK pateiktą informaciją apie sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose (b. l. 15), darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2016 m. birželio 6 d.(įskaitytinai) periodiškai buvo laikomas Areštinės kamerose Nr. 1, 2, 3, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 24 ir 25 iš viso 111 parų, iš jų – 54 paras pažeidžiant Areštinių veiklos taisyklių 80 punktenustatytą vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimą (kamerose Nr. 1 ir 15 pareiškėjui teko atitinkamai 4,31 kv. m ir 4,58 kv. m, kai jis šiose kamerose buvo laikomas su trimis asmenimis, kameroje Nr. 16, 18, 20 ir 25– atitinkamai 4,36 kv. m, 4,17 kv. m, 4,50 kv. m ir 3,29 kv. m, tuo metu, kai nurodytose kamerose buvo laikomassu dviem asmenimis, bei kamerose Nr. 11, 13, 14, 17 ir 25, – atitinkamai 4,35 kv. m, 4,43kv. m, 4,46kv. m, 4,50 kv. m ir 4,94 kv. m, kai jose buvo laikomas su dar vienu asmeniu), o 57 paras – šio reikalavimo nepažeidžiant.Be to, nors atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie kameros Nr. 2 plotą, teismas sprendžia, kad šiaplinkybė išvados apie pažeidimo trukmę nekeičia, nes pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas vienas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog Panevėžio apskrities VPK 54 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus siejo su netinkamu tualeto įrengimu, taip pat privatumo neužtikrinimu, naudojantis Areštinės kamerose įrengtu tualetu.

Sanitarinių mazgų įrengimą teritorinės policijos įstaigos policijos areštinėse ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 25 d.iki 2015 m. lapkričio 1 d. reglamentavo Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimą reglamentuojančių nuostatų neliko.

Areštinės vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kadAreštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus. Visose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris yra atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara(b. l. 13-14).Atsakovės atstovo į bylą pateikto Panevėžio VSC 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. H5-409 duomenyspatvirtina, kad visose areštinės kamerose, išskyrus vienvietę kamerą Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir virš 120 cm aukščio mūrinės pertvaros; sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai(b. l. 58). Operatyviojo patikrinimo, 2015 m. kovo 13 d. atlikto kameroje Nr. 13, 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. atlikto kamerose Nr. 14 ir 15, 2015 m. rugsėjo 11 d. atlikto kameroje Nr. 17,metu užfiksuota, kad šiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas pertvara (120-130 cm aukščio) nuo gyvenamosios paskirties ploto(b. l. 41, 43, 46), kameroje Nr. 13 tualetas įrengtas grindyse, atviras (be sėdimo unitazo) (b. l. 41).Aplinkybės, kad Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti pertvaromis, neneigia ir pats pareiškėjas. Konkrečių reikalavimų teritorinės policijos įstaigos areštinėskameros sanitarinio mazgo įrenginių konstrukcijai, taip pat reikalavimo, kad kamerose būtų įrengti uždari ar kitaip papildomai uždengiami (pareiškėjo nurodytais būdais – atskira patalpa ar durimis) nuo gyvenamosios patalpos sanitariniai mazgai Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkte nebuvo numatyta, o kaip minėta, šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenustato.Taigi toks sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko minėtų higienos normų reikalavimus.Pareiškėjas nenurodė ir teismas nagrinėdamas bylą nenustatė, kad pareiškėjas dėl Areštinės kamerose įrengtų tualetų konstrukcijos būtų negalėjęs pasinaudoti tualetu, o turkiško tipo tualetų įrengimas kamerų sanitariniame mazge savaime nepaneigia pareiškėjo teisės pasinaudoti šiuo sanitarinio mazgo įrenginiu.

Tačiau vertinant sanitarinių mazgų Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose atitvėrimą apie 120cm aukščio pertvara, aktuali naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-577-756/2016). Privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu sąlyga įtvirtinta ir Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte bei Vidaus tvarkos taisyklių 6.14 punkte (b. l. 77, 83), kuriuose nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, minėtuose teisės aktuose nenustatyta. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo, vyriausiojo specialisto L. M. teiktų paaiškinimų (b. l. 8, 10, 13-14, 18) nustatyta, kad 2005 m. atlikus Areštinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontą, o 2013 m. – ir pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontą, kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, tačiau atlikdami gamtinius reikalus jie sanitarinius mazgus užsidengia iš jiems išduodamų arba iš savo turimų paklodžių.Pareiškėjas nenurodė ir nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad konkrečiais atvejais kiti kameroje esantys sulaikytiejiasmenys turėjo tikslą stebėti ar stebėjo pareiškėją, jam naudojantis sanitariniu mazgu.Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo sudarytossąlygos gauti Areštinės išduodamų lovos skalbinių ir pasinaudoti jais ar savo turimu audeklu, siekiant užsidengti atliekant gamtinius reikalus.Pareiškėjas teismo posėdyje pats nurodė, kad Areštinės išduodamųlovos skalbinių neėmė.O pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu kamerose Nr. 17 ir 24 nėra kabliukų, vertintinos kaip nesusijusios su ginčo laikotarpiu.Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo nurodomus jo teisių pažeidimus, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Šie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose sudaryta galimybė įrengtų sanitarinių mazgų, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto apie 120 cm aukščio pertvara, likusį plotą uždengti audeklu yra pakankama priemonė, užtikrinti asmenų privatumą, naudojantis tualetu, todėl tokios asmenų laikymo sąlygos Panevėžio apskrities VPK Areštinės kamerose negali būti vertinamos pažeidžiančiomis asmens privatumą ir žeminančiomis žmogaus orumą, t. y. pažeidžiančiomis Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 6.14 punkto reikalavimus bei Konvencijos 3 straipsnį.

Pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą ir dėl neužtikrintų tinkamų vėdinimo sąlygų Areštinės kamerose.

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 25 d.iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 punkte buvo nustatyta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal šios higienos normos 23 punktą, policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal24 punkte pateiktą lentelę, policijos areštinės kameroje pakankamas oro judrumas šaltuoju metų periodu – 0,05-0,2 m/s, šiltuoju periodu – 0,15-0,5 m/s. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir šiuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:201517 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal šios higienos normos 16 punktą,gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.

Atsakovės atstovas atsiliepime, vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2005 m. Areštinės antrame korpuse, 2013 m. – ir pirmajame korpuse buvo atliktas remontas, kurio metu buvo pakeisti visi langai, sumontuota moderni vėdinimo sistema,areštinės kamerų langai yra darinėjami,sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (b. l. 8, 13).Išanalizavus atsakovės atstovo teismui pateiktų Panevėžio VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 41-71), darytina išvada, jog šios įstaigos specialistai, vykdydami tiek periodinę, tiek operatyviąją ar grįžtamąją kontrolę, ginčo laikotarpiu ne kartą tikrino Areštinės ar konkrečių jos kamerų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 37:2009, vėliau ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, tačiau pareiškėjo skunde nurodomų pažeidimų nenustatė.Panevėžio VSC 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. H5-409 duomenys, kuriuos šios įstaigos specialistai užfiksavo 2015 m. rugpjūčio 25 d. atlikę periodinį patikrinimą Areštinėje, patvirtina, kad visose areštinės kamerose sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), nes visi kamerų langai atsidaro (b. l. 58). Panevėžio VSC 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akto Nr. H5-87 bei 2015 m. kovo 26 d. patikrinimo akto Nr. H5-110 duomenimis, kamerose Nr. 13, 14, 15 yra vienas arba du plastikiniai langai su grotomis, kurie techniškai tvarkingi, sandarūs (užsidaro ir atsidaro); patalpos vėdinamos per varstomus langus (b. l. 41-44). Patikrinimų metu kamerose Nr. 13, 14, 15 atlikti laboratoriniai oro judrumo greičio matavimai: matuojant tiek šių patalpų viduryje 0,1 m aukštyje nuo grindų, tiek patalpų viduryje 1,1 m aukštyje nuo grindų, nustatytas oro judėjimo greitis ? 0,03 m/s, kas neviršijo Lietuvos higienos normos HN 37:2009 24 punkte šaltajam metų perioduinustatytų dydžių(b. l. 41, 44). Kameroje Nr. 17, kurioje operatyvioji kontrolė atlikta 2015 m. rugsėjo 11 d., užfiksuota, kad yra vienas plastikinis langas su grotomis, varstomas (užsidaro ir atsidaro), neišlūžęs; kamera vėdinama per varstomą langą, papildomai veikia kameroje įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, ventiliacijos pajėgumas yra reguliuojamas; ventiliacijos anga nėra užkimšta. Siekiant įvertinti kameros Nr. 17 oro judrumą, kontrolės metu buvo atlikti laboratoriniai oro judėjimo greičio matavimai šioje kameroje. Matuojant šios patalpos viduryje 0,1 m aukštyje nuo grindų, nustatytas oro judėjimo greitis 0,16 m/s, o matuojant patalpos viduryje 1,1 m aukštyje nuo grindų – 0,17 m/s, kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodytus dydžius(b. l. 59-60). Operatyviojo patikrinimo, 2015 m. gruodžio 4 d. atlikto kameroje Nr. 18, metu taip pat užfiksuota, kad kameroje yra du dvigubo stiklo paketo langai su grotomis, kurie atsidaro; oro judėjimo greitis atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte šaltajam metų laikotarpiui nustatytus dydžius: patalpos viduryje 0,1 m aukštyje nuo grindų oro judrumas 0,08±0,015 m/s, o patalpos viduryje 1,1 m aukštyje nuo grindų – 0,07±0,015 m/s (b. l. 67).Ne viena operatyvioji bei grįžtamoji kontrolė atlikta ir kamerose Nr. 3 ir 8, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tačiau šiose kamerose vėdinimo sąlygos nebuvo tikrintos,oro judėjimo greitis nebuvo matuotas, nes skundus teikę asmenys dėl to nesiskundė (b. l. 53-54, 61-62, 63-64, 65-66). Byloje taip pat nėra duomenų, kadNacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai būtų atlikę laboratorinius oro judėjimo greičio matavimus kamerose Nr. 1, 2, 9, 11, 16, 20, 24 ir 25, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas.Minėta aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėlnesidarinėjančių ar nepakankamai atsidarančių langų, užsikimšusių oro šalinimo sistemos ortakio angų, įrengtų sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, netinkamai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos, nepakankamo oro judėjimo greičio kamerose Nr. 1, 9, 11, 16, 20, 24 ir 25 į Areštinės administraciją ir Panevėžio VSC nesikreipė nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose laikomi asmenys.Kartu įvertinus teismui pateiktų Panevėžio VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 41-71), galima teigti, kad ir ne ginčo laikotarpiu Areštinėje pareiškėjo skunde nurodomų pažeidimų šios įstaigos specialistai nenustatė. Periodinio patikrinimo, atlikto 2016 m. rugsėjo 30 d., duomenimis, visose areštinės kamerose sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 70). Pareiškėjas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad Areštinėje mechaninė patalpų vėdinimo sistema veikia nuolat, ji nėra išjungiama, taip pat nurodė, kad ortakio angas pats užkimšdavo skuduru dėl veikiančios sistemos keliamo triukšmo. Visuomenės sveikatos centro specialistai nustatę, kad kameroje Nr. 17 įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, Lietuvos higienos normos HN 37:2009 23 ir24 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytų pažeidimų, susijusių su netvarkingais langais ir nepakankamu vėdinimu kamerose ginčo laikotarpiu konstatuoti Panevėžio apskrities VPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasmenėra pagrindo.

Kaip faktinį neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad kai kuriose Areštinės kamerose priešais tualetą yra įrengti stalai, todėl dėl sklidusių iš tualeto visokių kvapų jis negalėjo valgyti.

Areštinių veiklos taisyklių 81 punkte nustatyta, kad kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui skiriama lova; kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Vertinant pareiškėjo nurodytą pažeidimą, atsižvelgiama ir į Lietuvos higienos normos HN 37:2009 52 punkte įtvirtintą policijos areštinėse laikomų asmenų pareigą nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Teritorinės policijos įstaigos areštinės administracijai tokiu atveju kyla pareiga aprūpinti asmenis švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Minėtos higienos normos 50 punkte nustatyta, kad <...> sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 35 ir 37 punktus, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame pranešime pateikta informacija patvirtina, kad Areštinės kamerose Nr. 14, 18, 20 ir 25, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, valgomasis stalas įrengtas priešais sanitarinį mazgą (b. l. 10). Iš atsakovės atstovo į bylą teiktų paaiškinimų nustatyta, kad asmenims, laikomiems Areštinės kamerose, yra išduodamos priemonės kameros švarai palaikyti, Areštinė priemonių turi pakankamai (b. l. 14). Nurodytas aplinkybes patvirtina Panevėžio VSC ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų duomenys: Panevėžio VSC 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. H5-87,2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo akte Nr. H5-143, 2015 m.gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. H5-688 užfiksuota, kad Areštinė turi valymo inventorių, valymo bei dezinfekavimo priemones – UNI TOPREINIGER CITRO universalų valiklį, SANI WC valiklį, kempinėles, pašluostes, semtuvėlius šiukšlėms, grindų šepečius, jie išduodami kiekvienam sulaikytajam paprašius kameros švarai palaikyti; valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje ir pagal poreikį išduodamas sulaikytiems asmenims, valymo inventoriaus pakanka; tai patvirtina kontrolės metu kameroje Nr. 15 rastas laikomas šepetys grindims, kibiras; kameroje Nr. 14 buvo kibiras grindų plovimui, sulaikytieji asmenys patvirtino, kad valymo inventoriumi aprūpinami; valymo inventorius papildomas ir atnaujinamas; nesant sulaikytų asmenų kameroje, kasdiene patalpų švara rūpinasi Areštinės administracijos paskirti atsakingi darbuotojai (b. l. 41, 46, 67); kontrolės metu kamerose Nr. 13, 14 ir 15 tualetai rasti išvalyti, nemalonus kvapas nebuvo juntamas (b. l. 41, 43).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors Areštinės kamerose Nr. 14, 18, 20 ir 25 esančių baldų išdėstymas,kuomet valgomasis stalas įrengiamas priešais sanitarinį mazgą, pareiškėjui galėjo sukelti nemalonius pojūčius, tačiau iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad ginčo laikotarpiu galiojęteisės aktainenustatė konkrečių reikalavimų baldų išdėstymui policijos įstaigų areštinės kamerose ir, kaip minėta, reikalavimo sanitarinį mazgą įrengti uždaroje patalpoje, uždengti įrengiant duris ar kitokias uždangas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Areštinės kamerose yra sudaryta galimybė įrengtų sanitarinių mazgų, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto apie 120 cm aukščio pertvara, likusį plotą uždengti audeklu, ir nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gauti Areštinės išduodamų lovos skalbinių ir pasinaudoti jais ar savo turimu audeklu, siekiant uždengti sanitarinį mazgą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu kamerose 14, 18, 20 ir 25nesidarinėjo langai, buvo užsikimšusios oro šalinimo sistemos ortakio angos, įrengtos sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, kad tinkamai neveikė mechaninė vėdinimo sistema ar oro judėjimo greitis šiose kamerose buvo nepakankamas. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad Areštinės administracija vykdė pareigą aprūpinti kamerose laikomus asmenis švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, šių aplinkybių neginčijo ir pareiškėjas. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad išvykus sulaikytiesiems iš kameros, kameros Areštinės valytojas netvarko, paneigia byloje surinkti įrodymai. Areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame pranešime pateikta informacija patvirtina, kad, būdamas Areštinėje, pareiškėjas jokių skundųdėl laikymo sąlygų neteikė (b. l. 14). Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad Areštinėskamerose Nr. 14, 18, 20 ir 25 laikytam pareiškėjui šios įstaigos administracija sudarė gyvenimo sąlygas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl konstatuoti Panevėžio apskrities VPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasmeaptartu aspektu taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo subjektinė teisė suėmimo vykdymo metu būti laikomam tinkamo ploto kameroje buvo pažeista. Tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į sąlyginai neilgą šio pažeidimo trukmę (pažeidimas truko 54 paras, pažeidimas nebuvo nepertraukiamas), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodyta, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1864/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-913/2013, 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-68/2014).

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M.prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio apskrities VPK Areštinėje sąlygų (teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį bei pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą (teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista 54 paras, tačiau pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas (ilgiausiai truko 8 paras iš eilės), bei į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžioapskrities VPK Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs šiuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir pinigine išraiška. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Todėl atsižvelgęs į išdėstytą bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 380 Eur priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 380 Eur (tris šimtusaštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė