- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2-246-335/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- N. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką su N. M. dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters I. M. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko ir su mažesne išlaikymo suma, kadangi pripažino, jog atsakovė neturi nuolatinių pajamų, nedirba. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiui, gyvenimo būdo, nesirūpinimo vaikais. Atsakovė niekur nedirba, girtauja po kelias dienas ar net savaites. Dėl tokio elgesio šeimoje kilo nesutarimai, ginčai. Ieškovas su atsakove jau kurį laiką kartu nebegyvena, ji vaikų išlaikymu nesirūpina, šeima nesidomi. Išlaikymo sau ieškovas nereikalavo, nurodė, kad bendro nekilnojamojo turto su atsakove neturėjo. Santuoka faktiškai yra iširusi, jos neįmanoma atkurti, todėl ieškovas prašė nenustatyti termino sutaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tiek apie pareigą pateikti atsiliepimą, tiek apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai (b.l. 19, 22, 25, 28).
Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b.l. 24), teismo posėdžio metu išvadoje išdėstytą poziciją palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nes piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nesirūpino vaikais ir šeima, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas (LR CK 3.27 str., 3.30 str.). Šias aplinkybes patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 24), taigi santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametę šalių dukrą I. M. išlaiko ir ja rūpinasi tik ieškovas (b.l. 4, 12, 24). Su ieškovu taip pat gyvena ir du pilnamečiai šalių vaikai (b.l. 12). Ieškovas turi darbą ir pajamas pragyvenimui, negirtauja (b.l. 8, 24). Atsakovė, priešingai, su vaikais jokio ryšio nepalaiko, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, noro ir pastangų rūpintis vaikais nerodo (b.l. 24). Be to, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo yra pagrįstas, geriausiai atitinka mergaitės interesus, tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 24), todėl jis tenkintinas.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka LR CK 3.192 str. 1 d., nustatančios abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovė, ieškovo duomenimis, pastovaus darbo, turto ar pajamų neturi, tačiau tokia jos turtinė padėtis yra svarbi tik nustatant priteistino išlaikymo dydį ir negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, darytina išvada, kad iš jos nepilnametės dukters I. M. išlaikymui turi būti priteisiamos 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.
Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovas skirtinas iš atsakovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Dėl kitų reikalavimų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepareiškė prieštaravimų, šalys turi bendrų vaikų, o atsakovė neišsakė nuomonės dėl pavardės nutraukus santuoką, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina M. pavardė (LR CK 3.69 str.). Ieškovui nepageidaujant išlaikymo iš atsakovės, išlaikymas nepriteistinas.
Duomenų apie sutuoktinių turtą, sudarytus sandorius, susijusius su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendras prievoles nėra, todėl šis klausimas nespręstinas
2012-01-19 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.7.)-S-208-12 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalbą apmokant 100 procentų jos išlaidų. Pagal LR CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Ieškovo reikalaujama priteisti išlaikymo suma buvo sumažinta, taigi iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteistinas 108 Lt dydžio žyminis mokestis valstybei. Be to, remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., valstybei iš atsakovės priteistini 486 Lt už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą (b.l. 30).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str., 282 str. 2 d. 1 p.
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1969-12-31, ir N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-09-25, santuoką, įregistruotą 1991-04-27 Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 37, nutraukti dėl N. M. kaltės.
I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu B. M..
Priteisti I. M. iš atsakovės N. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-26) iki dukters pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovą B. M. dukrai priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovui – M., atsakovei - M..
Priteisti valstybei iš N. M. 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 486 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) už antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (486 Lt) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ((duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.