- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- I1-1871-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03140-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-9).
Atsiliepimas
Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 42-43) nurodė, kad nuo 2019-08-23 iki skundo padavimo dienos buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, 319 sekcijoje, nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad nuo dušo patalpos, kuri buvo įrengta gretimai pareiškėjo gyvenamosios patalpos, per lubas tekėdavo vanduo, todėl pelydavo patalynė, drabužiai, byrėdavo tinkas, buvo drėgna. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 20-33) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma buvo pažeista nežymiai ir negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodomų pasekmių. Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo užsiimti leistina veikla laisvalaikiu. Patalpos remontuojamos pagal poreikį ir skiriamą finansavimą. Pareiškėjas nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, prašydamas atlikti patikrinimą jo gyvenamosiose patalpose, todėl tokių duomenų atsakovės atstovas pateikti negali. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei valstybės kaltės ir priežastinio ryšio. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Dėl gyvenamojo ploto trūkumo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo kalinamas 3 būrio 319 patalpoje, kuriuos plotas yra 18 kv. m, joje buvo kalinama nuo 5 iki 8 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 2,25 iki 3,6 kv. m ploto (b. l. 18-19, 23-35).
Įvertinus minėtus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, laikotarpiais nuo 2019-08-23 iki 2019-10-10, nuo 2019-11-19 iki 2019-11-26, nuo 2019-12-03 iki 2019-12-27, nuo 2020-01-14 iki 2020-03-10, nuo 2020-03-20 iki 2020-05-08, nuo 2020-05-19 iki 2020-07-31, nuo 2020-08-07 iki 2020-08-14, nuo 2020-08-25 iki 2020-11-03 pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto (trūko nuo 0,1 kv. m iki 0,85 kv. m ploto). Taigi, Marijampolės PN iš viso 341 paras neužtikrino pareiškėjui 3,1 kv. m minimalios ploto normos bendrabučio tipo patalpose pagal teisės aktų reikalavimus.
Dėl drėgmės kaupimosi.
Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamojoje patalpoje drėko sienos, todėl ne tik byrėjo tinkas, bet pelydavo patalynė, tepdavosi ir drėkdavo drabužiai.
Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte reglamentuojama, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.
Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų apie šią pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę ir dėl jos nepasisakė. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje pakartotinai įpareigojo Marijampolės PN pateikti savo poziciją bei turimus įrodymus dėl minėtų pareiškėjo argumentų, tačiau atsakovės atstovas to nepadarė (b. l. 38).
Teismo vertinimu, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Taigi, šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Marijampolės PN tinkamai laikėsi Higienos normos HN134:2015 reikalavimų, tenka atsakovei. Pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs savo skunde, todėl atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą, turėjo pateikti visus jo žinioje esančius dokumentus, galinčius paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. To atsakovas nepadarė, todėl teismas šias skunde nurodomas aplinkybes vertina pareiškėjo naudai ir pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu buvo neužtikrintas Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatytas santykinės oro drėgmės koeficientas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 341 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje (trūko nuo 0,1 kv. m iki 0,85 kv. m ploto), taip pat pažeidė Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus dėl per didelės santykinės oro drėgmės.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 15 500 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusis.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas atsakingas institucijas, nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sunkūs sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia teismo išvada atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2021-01-13 nutartį byloje Nr. TA-65-822/2021; 2021-01-06 nutartis byloje Nr. TA-20-602/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo E. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.