- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-320-1020/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pareiškėjas
- UAB „X“
- Advokatai
- Martynas Žilinskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „X“ atstovo advokato Martyno Žilinsko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „X“ direktoriaus M. D. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus 2016 m. sausio 15 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31434-15 (toliau - ikiteisminis tyrimas), pradėtas 2015 m. birželio 4 d., gavus UAB „X“ pareiškimą dėl BUAB „Y“ atsakingų asmenų veiksmų, pasisavinant UAB „X“ turtą – liftą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė I. Gulbickienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 212 straipsnio 1 punktu, 2015 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė konstatavo, kad tarp UAB „X“ ir BUAB „Y“ susiklostę teisiniai santykiai yra išimtinai civiliniai, todėl spręstini civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Prokurorės nutarimas apskųstas aukštesniajam prokurorui.
2016 m. sausio 15d. aukštesnysis prokuroras priėmė nutarimą atmesti skundą, kuriame konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o jo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių teisinio įvertinimo. Prokurorė nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, o pareiškėjo atstovo skunde dėstomas subjektyvus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas nesąlygoja kitokio nei prokurorės nutarime nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia išvados dėl pagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Aukštesniojo prokuroro nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių teisinių santykių šalis vykdyti prievoles, o ikiteisminio tyrimo tęsimas, remiantis vien tik subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius teisinius santykius, todėl šiuo atveju UAB „X“ nepalankus sprendimas civilinėje byloje nesuteikia prokurorui galimybių formuoti ydingą praktiką. Aukštesniojo prokuroro nutarimas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Nutartyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai – apklausti liudytojai M. D., P. P., D. B., A. B., R. A., N. G., išanalizuoti tyrimui pateikti ir tyrimo metu išsireikalauti rašytiniai duomenys, atlikti kiti proceso veiksmai, po ko prokurorė I. Gulbickienė 2015 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutartyje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, prokurorė padarė tinkamas išvadas, jas pagrindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, aukštesnysis prokuroras pagrįstai nenustatė jokių pažeidimų ir paliko galioti prokurorės nutarimą, nutarimuose aiškiai pasisakyta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių nebuvimo. Apylinkės teismo nuomone, atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti ar galėjo būti padaryta nusikalstama veika, tyrimas atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tyrimo metu atsakingai surinkti ir tinkamai įvertinti visi duomenys, turintys reikšmės procesiniam sprendimui priimti. Nutartyje sutinkama su prokurorų išvada, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, jog BUAB „Y“ tyčia pasisavino jai patikėtas UAB „X“ pinigines lėšas, pareiškime nurodomos aplinkybės vertintinos kaip asmeninė pareiškėjo nuomonė, pagrįsta tik subjektyviu faktų interpretavimu ir neparemta jokiais objektyviais duomenimis, todėl prokurorų išvadų nepaneigia. Teismas konstatavo, kad tarp UAB „X“ ir BUAB „Y“ sudarytos rangos sutarties pagrindu kilęs ginčas buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje priėmė sprendimą, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka. Prokurorai pagrįstai konstatavo, kad tarp subjektų yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, šiuo atveju ginčas gali būti išspręstas taikant civilines teisines priemones, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkinamas, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo atstovas advokatas Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties.
Skunde nurodoma, kad nutartis yra nepagrįsta. Skundas grindžiamas tuo, kad nutartyje neįvertinti apylinkės teismui pateiktame skunde nurodyti motyvai bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų visuma, apsiribota tik pavienių duomenų paviršutinišku aptarimu, neišdėstyti pagrįsti motyvai, nurodyti tik bendro pobūdžio teiginiai, jog prokurorų nutarimuose išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei lakoniškai pažymėta, jog pareiškėjo skunde nėra jokių argumentų, kurie galėtų iš esmės pakeisti priimtais sprendimai padarytas išvadas.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartyje padarytas netikslumas, nurodant, kad buvo pasisavintos UAB „X“ priklausančios piniginės lėšos, o ne nuosavybės teise priklausantis liftas, patvirtina, kad priimant nutartį nebuvo išsamiai neišanalizuoti nei skundo argumentai, nei bylos medžiaga. Skunde ginčijama pareiškėjo sumokėtų piniginių lėšų paskirtis, nurodoma, kad sumokėti 66 115,70 Lt (iš visos 100 000,00 Lt sumos) buvo skirti ne tik lifto įrengimo darbams, tačiau apima ir paties lifto kainą. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad BUAB „Y“ įgijo liftą iš UAB „Z“ už 62 529,17 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skunde teigia, kad nėra aišku, kokias argumentais teismas vadovaujasi konstatuodamas, kad pažeistų pareiškėjo teisių interesų gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra nepagrįstai apsunkintas, šis argumentas nėra analizuojamas nutartyje. Pareiškėjo atstovo vertinimu, tarp šalių susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi BUAB „Y“ atstovai sąmoningais veiksmais esmingai apsunkino UAB „X“ pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai patvirtinama 2011 m. gruodžio 24 d. UAB „X“ direktoriaus pretenzija, kuria kreipiamasi į rangovą, tačiau atsakymo į ją negauta; faktu, kad 2012 m. birželio 21 d. BUAB „Y“ direktoriumi tapo Baltarusijos pilietis M. H., o 2012 m. spalio 2 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla; tuo, kad liftas eilę kartų buvo perleistas tretiesiems asmenims, galiausiai – faktiniam bendrovės vadovui N. G.
Pareiškėjo atstovo teigimu, nebuvo analizuojami motyvai dėl liudytojų D. B. ir A. B. parodymų nepagrįstumo ir nepatikimumo, nors būtent šiais parodymais buvo vadovautasi nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Skunde teigiama, kad asmenys patys tiesiogiai dalyvavo lifto pardavimo procese, taigi jų parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip siekis suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Be to, liudytojo A. B. parodymai prieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims (liudytojo P. P. parodymams bei Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje), patvirtinantiems, kad N. G. buvo neoficialus BUAB „Y“ atstovas.
Apibendrinant skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, nes buvo atlikti ne visi būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus, turinčius reikšmės galimai nusikalstamai veikai ištirti – nebuvo tinkamai apklausti visi liudytojai, nesurengtos akistatos parodymų prieštaravimams pašalinti, nepatikslinti esami ir nesurinkti papildomi duomenys, būtini siekiant nustatyti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atstovo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.
Pareiškėjo atstovo skunde akcentuojama, kad 2016 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nėra išsamiai ir visapusiškai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei pareiškėjo skundo motyvai. Apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra pakankamai detaliai analizuota ir aptarta ikiteisminio tyrimo metu procesinius sprendimus priėmusių subjektų – prokurorės, aukštesniojo prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo. Vadovaujantis išsamia medžiagos analize, priimtas prokurorės sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriam iš esmės pritarė aukštesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicija, joje išdėstyti argumentai, nurodomi pareiškime dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, yra analogiškai atkartojami ir pareiškėjo skunduose. Šie motyvai yra įvertinti ir aptarti ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tačiau ir prokurorės, priėmusios sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei aukštesniojo prokuroro nutarimuose. Apygardos teismas nenustatė duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neteisėtai, o pareiškėjo nurodomi argumentai yra pagrįsti.
Visų pirma, iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad tarp subjektų kilusio teisinio ginčo prigimtis yra civilinio pobūdžio. Pareiškėjo atstovas, nors ir teigia, tačiau nepateikia jokių konkrečių duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp UAB „X“ ir BUAB „Y“ peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Taip pat nėra įvardijama, kokiais konkrečiais veiksmais yra apsunkinamas galimai pažeistų UAB „X“ teisių gynimas civilinio ar kito pobūdžio teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad vien tik pažeistų turtinių teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas jokiu būdu nereiškia civilinių teisinių santykių peraugimo į baudžiamuosius ir nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl įsipareigojimų pagal preliminariąją 2010 m. rugpjūčio 11 d. rangos sutartį vykdymo. Šio ginčo pagrindu inicijuoti civiliniai procesai. Taigi akivaizdu, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl galimai pažeistų turtinių interesų buvo galima spręsti ne baudžiamąja teisine tvarka. Be to, tokia logika įžvelgtina ir šalių apsisprendime konfliktą pirmiausia spręsti būtent civilinio proceso tvarka. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad abiejų šalių ketinimai buvo aiškūs sutarties sudarymo metu, jokie duomenys nepatvirtina, kad viena iš šalių turėjo tikslą apgauti kitą sutarties šalį, pasisavinti jos turtą ar pan. Konfliktas tarp šalių kilo sutarties vykdymo metu, ginant galimai pažeistas teises pagal rangos sutartį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl to ar peržengtas civilinių teisinių santykių pobūdis, yra atsižvelgiama į sutartinių teisinių santykių šalių rūpestingumą, jų pačių elgesio įtaką sutartinių prievolių vykdymo eigai. Teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, laikomasi pozicijos, kad vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013). Iš Aukščiausiojo Teismo praktikos galima teigti, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai peržengė civilinius teisinius santykius ir laikytini nusikalstamu elgesiu, ar jie nėra peržengę šių ribų ir nepripažįstami nusikalstamu, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo elgesį jo rūpestingumo aspektu. Šiuo atveju itin didelis nukentėjusiojo nerūpestingumas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis irgi gali lemti tai, kad asmens veika nėra pripažįstama peržengusia civilinius teisinius santykius ir nėra kvalifikuojama kaip nusikalstama veika (Nr. 2K-179-895/2015). LAT praktikoje didelis dėmesys atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų yra skiriamas tarp šalių vyravusiems tarpusavio santykiams iki sutarties pažeidimo ir po sutarties nutraukimo bei nerūpestingam šalių elgesiui (Nr. 2K-20-746/2016), vertinama ar galimai nukentėjusio asmens elgesys atitinka „apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio konkrečioje situacijoje standartą“ (Nr. 2K-84/2014, 2K-410/2014).
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą darytina išvada, kad tarp UAB „X“ ir BUAB „Y“ yra susiklosčiusi civilinio teisinio pobūdžio konfliktinė situacija, kadangi abi šalys netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Vertinant situaciją dėl galimai padaryto nusikaltimo, uždrausto BK 183 straipsnio 2 dalyje, reikšminga įvertinti ir 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuotas išvadas civilinėje byloje, priimtoje pagal ieškovo BUAB „Y“ ieškinį UAB „X“ dėl įsiskolinimo bei baudos pagal statybos rangos sutartį priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl kainos už atliktus darbus bei baudos priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia. Nutartyje (6 l.) konstatuota, kad tiek UAB „X“, tiek UAB „Y“ pareigų, kylančių pagal sutartį metu, buvo neatidūs ir nerūpestingi: rangovas tinkamai nepasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, apskaičiuoti papildomų darbų kainą ir suderinti ją su atsakovu papildomu raštišku šalių susitarimu, o pareiškėjas priėmė ir apmokėjo rangovo pateiktuose aktuose nurodytus darbus, nesigilindamas į nurodytus darbų kiekius ir jų kainą. Tokie subjektų veiksmai neabejotinai neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto, rodo didelį šalių nerūpestingumą.
Nutartyje aiškiai nurodoma, kad galutinė objekto, kurį turėjo įrengti rangovas, kaina, darbų atlikimo terminas buvo neaiškus, rangovas darbus atliko neturėdamas pilnos techninio projekto dokumentacijos ir aiškių projektinių sprendinių, užsakovas darbus priėmė ir už juos sumokėjo, nors jam nebuvo pateikta jokia papildoma dokumentacija. Šie duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl konkrečių pagal rangos sutartį atliktų darbų apmokėjimo, t. y. nėra aišku, už kokius konkrečiai darbus ar objektus (viena kurių – tariamai pasisavintas liftas) UAB „X“ yra apmokėjusi BUAB „Y“ pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas sąskaitas faktūras. Pagal 2011 m. vasario 3 d. rangos sutarties pakeitimą patikslinus objekto sąmatą ir nurodžius, kad objekte įrengiamas liftas už 100 000,00 Lt, numatyta, kad rangovas darbus atlieka savo jėgomis, savo medžiagomis ir darbo priemonėmis, todėl nurodyta kaina apima lifto kainą ir jo įrengimo darbų kainą. Sutartyje nėra detalizuota tiksli atsiskaitymo atskirai už liftą ir jo įrengimo darbus tvarka. Taigi už liftą, kaip objektą, ir jo įrengimą turėjo būti atsiskaityta pagal faktiškai rangovo pateikiamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų sąskaitų faktūrų turinys bei atliktų darbų aktai Nr. 9 ir 11 rodo, jog šalys nedetalizavo ir nesiaiškino, už kokius tiksliai darbus ar objektus UAB „X“ apmoka konkrečiais pavedimais. Šios aplinkybės yra aiškiai civilinio teisinio pobūdžio. Teismo vertinimu, ginčo situaciją nulėmė netinkami abiejų šalių veiksmai, todėl abi šalys turi prisiimti riziką. Šiuo atveju akcentuotina, kad baudžiamoji teisė negali būti naudojama patenkinti vienos iš netinkamai sutartinę prievolę vykdančios civilinio pobūdžio ginčo šalies interesus, taip siekiant išvengti atsakomybės bei neigiamų padarinių, kylančių netinkamai vykdant prievoles.
Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-108-178/2016 priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovės UAB „X“ ir trečiojo asmens R. O. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties ir paliko sprendimą nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad sutartinių santykių, kylančių rangos sutarties pagrindu metu, abi sutarties šalys netinkamai vykdė savo pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingos. Tai aiškiai rodo, kad teisinis ginčas yra kilęs dėl netinkamo prievolių vykdymo bei patvirtina BUAB „Y“ veiksmuose nesant tyčios padaryti BK 183 straipsnio 2 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės taikymas šioje situacijoje, yra neadekvatus ir neturi teisėto pagrindo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog BUAB „Y“ veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos požymių.
Antra, ginčijamas ikiteisminio tyrimo medžiagos, o būtent – liudytojų D. B. ir A. B. parodymų patikimumas. Šis motyvas, kaip jau minėta, buvo analizuotas prokurorės, aukštesniojo prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apygardos teismas nenustatė duomenų, pagal kuriuos galima kelti prielaidą dėl liudytojų parodymų patikimumo. Asmenų parodymuose nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jos tik patvirtina, kad tarp subjektų yra susiklostęs ginčas dėl civilinių teisinių santykių, tačiau nesuteikia jokios informacijos apie neteisėtus BUAB „Y“ veiksmus.
Trečia, pareiškėjo atstovo skunde akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, yra poreikis atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šis pareiškėjo argumentas nurodytas ir ankstesniuose skunduose, tačiau nė viename iš jų nėra įvardijama, kokius konkrečiai veiksmus, pareiškėjo nuomone, yra būtina atlikti. Taip pat nėra nurodoma, kokias naujas, reikšmingas aplinkybes būtų galima sužinoti atlikus papildomus veiksmus, kokius ikiteisminio tyrimo tęsimui reikšmingus faktus patvirtintų arba paneigtų naujai surinkti duomenys. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad yra poreikis tinkamai apklausti visus liudytojus, surengti akistatas parodymų prieštaravimams pašalinti, patikslinti esamus ir surinkti papildomus duomenis, būtinus siekiant nustatyti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, liudytojai ikiteisminiame tyrime apklausti tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo, taigi nėra poreikio organizuoti pakartotines jų apklausas. Iš tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų turinio matyti, kad apklausti asmenys nurodė ir paaiškino jiems žinomas aplinkybes, susijusias su galimai padaryta nusikalstama veika. Teismui nekyla abejonių dėl liudytojų parodymų patikimumo ir tikslumo. Teismas taip pat neįžvelgia esminių prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų. Visi prieštaravimai, kuriuos galima nustatyti esant tarp asmenų parodymų, yra kilę dėl skirtingo pagal rangos sutartį kylančių įsipareigojimų vertinimo, o tai ir yra visos konfliktinės situacijos pagrindas, rodantis ne baudžiamąją, o civilinę teisinę ginčo prigimtį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra tikslūs ir nedviprasmiški. Pabrėžtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neprivalo būti renkami absoliučiai visi, bent minimaliai su galimai nusikalstamos veikos padarymu susiję, duomenys. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad jų pakaktų priimti pagrįstą sprendimą dėl tolesnio baudžiamojo proceso eigos. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, vadovaudamiesi tyrimo medžiaga, sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus yra būtina atlikti. Teismo vertinimu, šiame ikiteisminiame tyrime yra atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais surinktas pakankamas informacijos kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad šioje situacijoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos požymių. Atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus būtų netikslinga ir neproporcinga, kadangi jau šiame baudžiamojo proceso etape yra aišku, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos požymių negalima nustatyti. Papildomų proceso veiksmų atlikimas, teismo nuomone, neprisidėtų prie teisingumo interesų užtikrinimo ir galimai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą.
Apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, kaip ir prokurorų nutarimuose, atsakyta į visus pareiškėjo argumentus, nustatytos ir išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės, jų pagrindu padaryta motyvuota ir pagrįsta išvada, kad šioje situacijoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos požymių. Jokiais procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu, nėra užkirstas kelias, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, spręsti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, ar toliau spręsti šį turtinį ginčą civilinio proceso tvarka.
Remdamasis nurodytais argumentais, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog ikiteisminis tyrimas 2015 m. liepos 16 d. prokurorės nutarimu nutrauktas pagrįstai, ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas jo nutraukimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis dėl šio nutarimo ir jį peržiūrėjusio aukštesniojo prokuroro sprendimo yra teisėta ir pagrįsta, tad ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo UAB „X“ atstovo advokato Martyno Žilinsko skundą ir palikti galioti 2016 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.