- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- I3-11822-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00849-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-512 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2026 m. gegužės 22 d.
Pareiškėja paaiškino, jog 2024 m. gegužės 22 d. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus darbuotojai atliko planuotą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) patikrinimą, kurio metu užfiksavo žemės naudojimo pažeidimus.
Teigia, jog 2024 m. birželio 3 d. buvo gautas Inspekcijos žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA-388 (toliau – ir Aktas), kuriame buvo konstatuota, jog už Žemės sklypo ribų, šiaurinėje sklypo pusėje pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje, yra įrengta 25,87 m. ilgio medinė tvora su betoniniu pamatu, vartais ir kolonomis, įrengta apie 1,02 m. ilgio tinklinė tvora, pasodintos kelios tujos. Už Žemės sklypo ribos, pietrytinėje pusėje, valstybinėje žemėje yra įrengta apie 0,6 m. ilgio tinklinė tvora ir apie 4,4 m. ilgio tujų gyvatvorė. Pagal pietvakarinę Žemės sklypo pusę, už jo ribos, pietinėje pusėje tvenkinyje pastatytas lieptas, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Bendras užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas apie 120 kv. m.
Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Aktu, surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo ją įpareigojo iki 2024 m. lapkričio 22 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinį žemės plotą. Iš valstybinės žemės pašalinti medinę tvorą su betoniniu pamatu, vartais ir kolonomis, tinklines tvoras, tujas, lieptą, patenkančius į valstybinę žemę.
Pareiškėja akcentuoja, jog po atlikto patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti Akte nurodytus žemės naudojimo pažeidimus. Dėl tvenkinyje įrengto liepto buvo sušauktas Telšių sodų bendrijos „Žemaitija2“ (toliau – ir Bendrija) gyventojų ir narių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta leisti gyventojams statyti lieptelius ir užtikrinti laisvą priėjimą prie vandens. Dėl kitų pažeidimų buvo pradėtos administracinės procedūros, susijusios su valstybinės žemės naudojimo įteisinimu – užsakyti Džiugailės gatvės kadastrinių matavimų atlikimo darbai, tačiau šis procesas užsitęsė, nes matuojamojoje gatvėje nėra atlikti visų sklypų kadastriniai matavimai, todėl gatvės išmatavimo ir įregistravimo procedūra tapo sudėtingesnė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, jog ji siekia įteisinti Akte nurodytus žemės naudojimo pažeidimus, tačiau to per Inspekcijos nustatytą terminą nepavyko padaryti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, todėl yra pagrindas prašymą tenkinti ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime teismo prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcija nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Informavo, jog pareiškėja 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija atsižvelgė į pareiškėjos prašyme nurodytus motyvus ir 2025 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 22 d.
Inspekcija pabrėžė, jog iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusi Priežiūros įstatymo redakcija nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo, todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminė praktika nėra išplėtota. Vis dėlto teismai nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.
Pagal LVAT suformuotą praktiką, šios kategorijos bylose galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti. Sprendžiant dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti jei nustatomos bent dvi esminės sąlygos patvirtinančios, kad asmuo yra pradėjęs procedūras, susijusias su padarytų pažeidimų šalinimu: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinti arba pateisinti neteisėti veiksmai.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja teismui pateikė Džiugailės gatvės (inžinerinio statinio) kadastrinių matavimų bylą. Tačiau iš pareiškėjos prašymo argumentų bei pateiktos kadastrinių matavimų bylos nėra aišku, kokią įtaką Džiugailės gatvės (inžinerinio statinio) įregistravimas Nekilnojamojo turto registre turės Privalomojo nurodymo įvykdymui.
Inspekcija laikosi pozicijos, kad nors pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ėmėsi priemonių dalies Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymui, t. y. pateiktas Sodo bendrijos narių ir gyventojų susirinkimo protokolas Nr. 240906-1, iš kurio matyti, jog susirinkimo metu nutarta „Leisti gyventojams statyti lieptelius, įrengti maudyklą (4 m X 4 m), pripilti smėlio šalia maudyklos į tvenkinį, bei užtikrinti laisvą priėjimą prie vandens“, tačiau konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos siekį įteisinti Privalomuoju nurodymu įpareigotą atlaisvinti neteisėtai naudojamą valstybinės žemės plotą (17,86 kv. m nesuformuotos valstybinės žemės šiaurinėje Žemės sklypo pusėje prie Džiugailės gatvės ir 102,92 kv. m nesuformuotos valstybinės žemės pietrytinėje Žemės sklypo pusėje), nepateikia.
Teigia, kad jeigu pareiškėja į nagrinėjamą bylą nepateiks papildomų įrodymų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus, siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą pilna apimtimi, pareiškėjos prašymas turėtų būti atmetamas, kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos dalyku yra prašymo, kuriuo prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-512 įvykdymo terminą iki 2026 m. gegužės 22 d., pagrįstumas.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Inspekcijos specialistai 2024 m. gegužės 22 d. atliko planinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės nurodytos Patikrinimo akte. Patikrinimo akte teigiama, kad Žemės sklypas naudojamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatų reikalavimus t. y. Žemės sklypo ribos, šiaurinėje sklypo dalyje sklypo pusėje pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje, yra įrengta 25,87 m. ilgio medinė tvora su betoniniu pamatu, vartais ir kolonomis, įrengta apie 1,02 m. ilgio tinklinė tvora, pasodintos kelios tujos. Už Žemės sklypo ribos, pietrytinėje pusėje, valstybinėje žemėje yra įrengta apie 0,6 m. ilgio tinklinė tvora ir apie 4,4 m. ilgio tujų gyvatvorė. Pagal pietvakarinę Žemės sklypo pusę, už jo ribos, pietinėje pusėje tvenkinyje pastatytas lieptas, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Bendras užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas apie 120 kv. m.
Inspekcija, atsižvelgdama į planinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2024 m. lapkričio 22 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinį žemės plotą (apie 120 kv. m.). Iš valstybinės žemės pašalinti medinę tvorą su betoniniu pamatu, vartais ir kolonomis, tinklines tvoras, tujas, lieptą, esančius už Žemės sklypo ribų, kurios nustatytos 2010 m. birželio 15 d. kadastriniais matavimais.
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog 2024 m. spalio 15 d. pareiškėją kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2024 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. RE-498 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo nusprendė tenkinti pareiškėjos prašymą ir pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. gegužės 22 d.
Pareiškėja prašyme teigia, kad siekia įteisinti neteisėtai užimtos valstybinės žemės naudojimą – inicijavo (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų parengimo procedūrą, užsakė padaryti dalies (duomenys neskelbtini) gatvės topo nuotraukas. Taip pat 2025 m. kovo 29 d. buvo sušauktas sodų bendrijos gyventojų ir narių susirinkimas, kurio metu buvo gautas sutikimas įrengti lieptą sodo bendrijoje esančiame tvenkinyje. Pabrėžė, jog pabaigus rengti gatvės kadastrinių matavimų bylą, bus pradėtas Žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimo procesas.
Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-05-01 iki 2024-11-01) 22 straipsnio 1 dalis teigia, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija.
Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: 1) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.
Žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcijai atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Privalomuoju nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo priėmimo, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t.t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminė praktika nėra išplėtota. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali iš esmės analogiška LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.
Minėtoje LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.
Pagal LVAT suformuotą praktiką, šios kategorijos bylose galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013).
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti jei nustatomos bent dvi esminės sąlygos patvirtinančios, kad asmuo yra pradėjęs procedūras, susijusias su padarytų pažeidimų šalinimu: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinti arba pateisinti neteisėti veiksmai.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. įvyko Bendrijos narių ir gyventojų susirinkimas. Iš šio susirinkimo protokolo Nr. 240906-1 turinio matyti, kad susirinkimo dalyviai nusprendė atlikti Bendrijai priklausančių kelių kadastrinius matavimus bei leisti gyventojams statyti lieptelius Bendrijos teritorijoje esančiame vandens telkinyje. Tuo tarpu 2025 m. gegužės 16 d. įvykusio Bendrijos visuotinio narių ir gyventoju susirinkimo protokolo turinys patvirtina, jog pareiškėjai buvo duotas sutikimas įsigyti valstybinės žemės dalį, besiribojančią su Žemės sklypu. Taip pat matyti, kad pareiškėja inicijavo (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų bylos parengimo ir jos įregistravimo VĮ „Registrų centras“ procedūrą.
Pareiškėja 2025 m. gegužės 22 d. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime akcentavo, jog Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius jai išaiškino, kad prieš teikiant prašymą dėl Žemės sklypo gretimybėje esančios valstybinės žemės prijungimo, privaloma atlikti gatvės kadastrinius matavimus. Nurodė, kad gatvės kadastrinių matavimų byla jau yra parengta bei įregistruota, todėl 2025 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu prijungti neteisėtai užimtą valstybinę žemę prie Žemės sklypo.
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja siekia parengti teritorijų planavimo dokumento sprendinių korektūrą, kad atsirastų teisinės prielaidos dėl prie Žemės sklypo esančio įsiterpusio valstybinės žemės ploto įsigijimo, siekiant taip įteisinti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą bei želdinius. Taip pat pareiškėja gavo Bendrijos sutikimą įrengti lieptelį vandens telkinyje bei prie Žemės sklypo prisijungti valstybinę žemę.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme nurodytos priežastys pripažintinos įtakojusiomis galimybę per nustatytą terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pripažintos svarbiomis, todėl terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęstinas, nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja atlieka šiame sprendime įvardintus veiksmus, siekdama pašalinti Privalomajame nurodyme nustatytus žemės naudojimo pažeidimus, tačiau veiksmų trukmė nebuvo ir nėra sąlygota išimtinai vien pareiškėjos veiksmų.
Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog siekdama pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nustatytu terminu procedūrų iki galo atlikti negali ne dėl vien nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o tai pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas laikytina faktiniu pagrindu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
pareiškėjos N. V. prašymą tenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-512 įvykdymo terminą pratęsti iki 2026 m. gegužės 22 d.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.