Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. C. įgaliotojo atstovo advokato R. R. (toliau – ir Atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

- V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti;

- nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. civilinio ieškinio reikalavimus priteisti negautas pajamas periodinėmis išmokomis (po 812 Eur kas mėnesį) visam darbingumo netekimo laikotarpiui (nuo 2025 m. lapkričio 3 d. (arba nuo ankstesnės datos, jeigu bedarbio pašalpa bus panaikinta (nebemokama))) palikti nenagrinėtus, o kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta nustačius, kad jis 2023 m. vasario 20 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus – privalėdamas pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į dešinę pusę dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. D., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „V. P.“ keleivio R. M. sveikata (jam nustatytas stuburo juosmens ketvirto slankstelio kūno lūžis ir juosmens trečio ir ketvirto slankstelių dešinės pusės šoninių skersinių ataugų lūžiai ir raiščių plyšimas) ir keleivės E. C. sveikata (jai nustatyta muštinė-plėštinė žaizda kaktos ir galvos plaukuotos dalies dešinėje, abiejų blauzdų sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, dešinėje pėdoje, dešinio riešo trikampės skaidulinės kremzlės komplekso sausgyslių pažeidimas, dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžis su alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiu, kas komplikavosi dešinės plaštakos nežymiu raumenų jėgos sumažėjimu, dešinio riešo judesių nežymiu apribojimu ir dėl nustatytų sužalojimų E. C. neteko 20 procentų bendrojo darbingumo) bei nežymiai sutrikdyta automobilio „M. B.“ vairuotojo R. D. sveikata (jam nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Visų pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu Atstovas ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo konstatuota, jog nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C. aptariamo eismo įvykio metu (būdama automobilyje) nesegėjo saugos diržo, dėl ko buvo atmesta dalis jos civilinio ieškinio (dėl turtinės žalos (540,60 Eur dydžio patirtų išlaidų reabilitacijai ir medikamentams) atlyginimo; dėl turtinės žalos (dėl negautų pajamų periodinėmis išmokomis po 365,70 Eur kas mėnesį (nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos (nuo 2025 m. sausio 2 d.) iki 2025 m. lapkričio 3 d. (arba iki ankstesnės datos, jei bedarbio pašalpa bus panaikinta (nebemokama)))) priteisimo; dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo). Todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.

8. Šioje byloje išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. C. civilinio ieškinio klausimus pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo visus tinkamam civilinio ieškinio išsprendimui reikšmės turinčius įrodymus, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir išsamiai argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų (susijusių su nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. C. civiliniu ieškiniu) vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai aiškiai ir suprantamai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.

9. BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

10. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad jei žala nukentėjusiam asmeniui atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, dėl jo neatsargumo), neteisinga visą atsakomybę dėl kilusių pasekmių taikyti tik žalą padariusiam asmeniui (arba už jo padarytą žalą atsakingam kitam asmeniui), nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis).

11. Nemažiau svarbu tai, jog dalyvavimas eisme savaime yra nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas ir kitus saugaus eismo aspektus detaliai reglamentuoja E. J. išdėstyti konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas paprastai vertinamas kaip didelis neatsargumas. Tiek įpareigojimas segėti saugos diržą, tiek ir šio įpareigojimo nesilaikymo pasekmės yra visuotinai žinomos. Be to, įvairiose žiniasklaidos priemonėse periodiškai skelbiama informacija apie saugos diržo segėjimo važiuojant transporto priemonėmis svarbą, vykdomos įvairios socialinės akcijos, taikomos prevencinės priemonės. Saugos diržai – viena efektyviausių priemonių, eismo įvykio metu apsaugančių ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Tiek priekinėse, tiek galinėse sėdimosiose vietose sėdintiems ir nesegintiems saugos diržų keleiviams kyla pavojus per susidūrimą būti nublokštiems iš savo sėdimosios vietos ar atsitrenkti į automobilio salono dalis, o sėdintis galinėje sėdimojoje vietoje ir nesegintis saugos diržo keleivis ne tik rizikuoja savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali mirtinai sužaloti kitus automobilyje sėdinčius asmenis.

12. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, apeliaciniame skunde Atstovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai padarė išvadą, jog aptariamo eismo įvykio metu (būdama automobilyje) nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C. nesegėjo saugos diržo. Atstovas mano, kad nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C. nėra atsakinga už jai kilusią (ar padidėjusią) žalą, todėl jai turėtų būti priteista 540,60 Eur dydžio turtinė žala (dėl patirtų išlaidų reabilitacijai bei medikamentams), negautos pajamos periodinėmis išmokomis po 365,70 Eur kas mėnesį ir 30000 Eur dydžio neturtinė žala. Tačiau su tokia Atstovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

13. Pagal byloje esantį policijos pareigūnės G. P. tarnybinį pranešimą seka, kad neužilgo po eismo įvykio nuvykusi į gydymo įstaigą ji bendravo su nukentėjusiąja bei civiline ieškove E. C., kuri nurodė, kad aptariamo eismo įvykio metu nesegėjo saugos diržo (1 t., 126 b. l.). Tai liudytoja (policijos pareigūnė) patvirtino tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 22 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu. Taip pat byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad į eismo įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C. nurodė, kad ji automobilyje važiavo nesegėdama saugos diržo (1 t., 133–134 b. l.). Neigdamas šių byloje esančių duomenų (užfiksuotų pačios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. parodymų) objektyvumą ir patikimumą Atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad tuo metu (neužilgo po eismo įvykio) nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C. sunkiai orientavosi aplinkoje ir nesuprato su kuo bendrauja bei ką sako, dėl savo fizinės būklės ji negalėjo suteikti objektyvios informacijos. Tačiau tokius Atstovo teiginius paneigia kiti byloje esantys duomenys – pagal byloje esančias specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad, skirtingai, nei teigia Atstovas, įvykio vietoje nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C. buvo sąmoninga ir kontaktiška, ji į klausimus atsakė rišliai ir atsiminė įvykio aplinkybes (1 t., 133–134 b. l.; 6 t., 122–128 b. l.). Todėl nėra jokio pagrindo nesiremti pirmiau paminėtais duomenimis – pačios nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. C. pirminiais parodymais apie tai, kad eismo įvykio metu ji nesegėjo saugos diržo (užfiksuotais policijos pareigūnės G. P. parodymuose bei tarnybiniame pranešime ir specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 126, 133–134 b. l.; 2 t., 22 b. l.)).

14. Be pirmiau paminėtų pačios nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. C. pirminių parodymų, tai, kad ji eismo įvykio metu nesegėjo saugos diržo, patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Asmuo, kuriam byla nutraukta V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. C. automobilyje nebuvo prisisegusi saugos diržo. N. R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdamas ligoninėje kalbėjo su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. giminaičiu, kuris nurodė, kad pastaroji eismo įvykio metu nesegėjo automobilio saugos diržo (1 t., 133 b. l.), o pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. N. R. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog tiek jis pats, tiek nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. C. nesegėjo saugos diržų (1 t., 179–182 b. l.), o pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino tokius savo parodymus nurodydamas, kad po automobilių susidūrimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. C. buvo užvirtusi į priekį. L. N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilyje „V. P.“ galinėje sėdynėje važiavę keleiviai (taip pat ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. C.) nesegėjo saugos diržų (2 t., 16 b. l.), tai jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. Z. taip pat parodė, jog automobilio „V. P.“ vairuotojas (asmuo, kuriam byla nutraukta V. G.) jam sakė, kad keleiviai nesegėjo saugos diržų.

15. Nemažiau svarbu tai, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog ant automobilio „V. P.“ priekinės keleivio sėdynės (už kurios sėdėjo būtent nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. C.) išorinės apdailos yra matomos kelios rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują; priekinės keleivio sėdynės atlošas yra nulenktas į priekį ir sėdynės konstrukcijos dalis, reguliuojanti sėdynės padėtį, yra nulūžusi (1 t., 53–84 b. l.). Ypatingai svarbu tai, jog nebuvo nustatyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. sužalojimai, būdingi, be kita ko, tiems, kurie patiriami segint saugos diržą eismo įvykio metu (6 t., 122–128 b. l.).

16. Atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. kraujosruvos prie peties bei krūtinės, paliktos segėto saugos diržo, yra užfiksuotos nuotraukoje, pateiktoje kartu su civiliniu ieškiniu. Tačiau susipažinus su šia nuotrauka (4 t., 175 b. l.) matyti, kad joje nėra užfiksuotų sužalojimų, kuriuos galėtų palikti automobilio saugos diržas.

17. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys rodo, jog aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. C., važiuodama automobiliu keleivio vietoje, nesegėjo saugos diržo. Tokiu būdu ji nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 196 punkto reikalavimų. Ji nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, todėl toks jos neveikimas vertinamas kaip didelis neatsargumas. Ši aplinkybė, be jokių abejonių, turėjo didelę įtaką nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. sužalojimų mastui, jų sunkumui ir pasekmėms, nes dėl šios aplinkybės (dėl saugos diržo nesegėjimo) ji buvo labiau sužalota, jos sužalojimai buvo sunkesni. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. didelis neatsargumas taip pat yra jos pačios patirtos žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą sumažinti reikalaujamos priteisti žalos dydį. Todėl atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (be kita ko, ir į nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei draudimo bendrovės jau atlygintą žalą), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog būtent tik dėl asmens, kuriam byla nutraukta V. G. veikos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. C. patirtos neturtinės žalos dydis yra 20000 Eur ir pagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti jai 540,60 Eur dydžio turtinės žalos (išlaidų reabilitacijai ir medikamentams) atlyginimą bei negautas pajamas periodinėmis išmokomis po 365,70 Eur kas mėnesį (nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos (nuo 2025 m. sausio 2 d.) iki 2025 m. lapkričio 3 d. (arba iki ankstesnės datos, jei bedarbio pašalpa bus panaikinta (nebemokama))).

18. Apibendrindama visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas, skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai ir 2025 m. rugsėjo 22 d. apeliacinės instancijos teismui Atstovo pateikta medicininė pažyma nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį taip, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės E. C. įgaliotojo atstovo advokato R. R. apeliacinį skundą.