- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-19
- Bylos Nr.
- 1-840-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01204-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2003-01-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d. 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 1 metams;2003-05-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;2003-06-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2005-09-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;2005-11-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;2005-12-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2006-12-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2009-09-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – areštu 60 parų;2009-04-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. – areštu 44 paroms;2009-07-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 40 val. per mėnesį; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. pagrobė svetimą turtą panaudojęs fizinį smurtą, o būtent:
2011-03-25, apie 23.00 val., A. T. visuomeninio transporto stotelėje „Didlaukio“, esančioje Didlaukio g. 27, Vilniuje, rankomis ir kojomis sumušė nukentėjusįjį M. M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 209 Lt vertės turtą: 50 Lt vertės telefoną „Nokia“, 20 Lt rankinę, kurioje buvo 30 Lt vertės raktai, 20 Lt vertės spynos šerdelė su raktais, 47 Lt vertės skutimosi peiliukas, 10 Lt vertės skutimosi putos, 5 Lt vertės apatiniai, 15 Lt vertės dantų protezų klijai ir 10 Lt vertės dezodorantas.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad įvykio vakare jis palydėjo draugą iki namų, o pats nuėjo į stotelę. Stotelėje ant suoliuko ar prie jo pamatė dezodorantą ir protezų klijus bei šiuos daiktus pasiėmė. Nukentėjusiojo tuo metu net nematė, tačiau netrukus šis vyriškis jį griebė rankomis ir grumtynių metu suplėšė striukę. Jis vyriškiui kelis kartus sudavė ranka per veidą. Sumušęs vyriškį, nuėjo toliau, o už kokių 500 m nuo stotelės buvo sulaikytas policijos. Pareigūnai pas jį rado dezodorantą ir protezų klijus. Apie kitus kaltinime nurodytus daiktus nieko nežino ir jų neėmė. Pripažįsta tik tiek, kad sumušė nukentėjusįjį, tačiau jo turto negrobė ir tokio tikslo neturėjo. Su savimi turėjo savo telefoną „Nokia 3310“. Nukentėjusysis pareiškime policijai nurodė, kad jį užpuolė trys vaikinai, todėl mano, kad M. M. galėjo būti užpultas ir sumuštas dar prieš jam ateinant į stotelę. Nukentėjusysis buvo nervingas, matėsi, kad yra neblaivus ir kaltino jį nesuprantamais dalykais. Jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis jį galimai su kažkuo supainiojo. Pats įvykio metu buvo išgėręs alaus, tačiau girtas nesijautė ir įvykį pamena gerai. Tuo metu kai jis susistumdė su nukentėjusiuoju, prie stotelės buvo automobilis, kuriame sėdėjo du vaikinai. Norėjo duoti parodymus tik teisme, todėl ikiteisminio tyrimo metu nieko nepasakojo ir nurodė, kad nepamena, kas nutiko įvykio naktį, o atsibudo jau areštinėje. Ieškinio nepripažįsta.
Iš alkotesterio kvito matosi, kad 2011-03-25 23.42 val. A. T. buvo nustatytas 2,08 ‰ girtumas (t. 1, b.l. 34).
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad įvykio vakarą važiavo iš žmonos ir stotelėje laukė autobuso. Buvo po pirties išgėręs šiek tiek degtinės. Su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo asmeniniai daiktai – dezodorantas, skutimosi mašinėle, dantų pasta ir kiti, kurie nurodyti kaltinime. Jis sėdėjo ant suoliuko, o rankinė buvo truputį permesta per petį, tačiau taip pat gulėjo šalia ant suoliuko. Prie jo priėjo trys vaikinai, o vienas iš jų paprašė 10 Lt buteliui. Po to tas pats vaikinas trenkė jam į veidą. Prisimena, kad vaikinas jį ir spardė, tačiau konkrečiau nurodyti negali, nes prarado sąmonę. Mušė jį tik vienas asmuo. Pagal amžių ir bendrą išvaizdą mano, kad kaltinamasis ir yra tas asmuo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodžius atpažinimui kelis asmenis jis negalėjo atpažinti užpuoliko, nes taip gerai jo neįsidėmėjo. Iš pagrobtų daiktų jam grąžintas tik dezodorantas ir klijai.
Specialisto išvada Nr. G1013/11(01) nustatyta, kad M. M. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu dešinės akies srityje, kraujosruvos lūpose ir kairiame ausies kaušelyje, paviršinė muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti galimai 2011-03-25, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b.l. 16-17).
Apklaustas teisme liudytojas K. B. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, tačiau jį atpažino per parodymą atpažinti policijoje. Jis įvykio vakare su T. V. važiavo automobiliu pro stotelę ir pamatė joje du vyriškius. Jaunesnis vyriškis mušė vyresnio amžiaus vyriškį, kuris sėdėjo ant suoliuko. Jie dėl įvykio iškvietė policiją, tačiau patys iš automobilio nelipo. Matė kaip užpuolikas nukentėjusįjį mušė rankomis, o dėl mušimo kojomis tiksliai nebepamena. Įvykį stebėjo iš 5-10 metrų atstumo. Aplink daugiau jokių žmonių nebuvo. Nematė, ar užpuolikas kraustė nukentėjusiojo kišenes ir paėmė kokius nors daiktus. Policijos pareigūnai atvyko po kelių minučių ir sulaikė užpuoliką jau nueinantį nuo stotelės. Kaltinamojo iš akių paleidęs nebuvo iki pat sulaikymo. Jį atpažino daugiausiai iš drabužių, tačiau dabar atpažįsta ir pagal veidą.
Asmens parodymo atpažinti metu K. B. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris stotelėje mušė vyresnį vyriškį (t. 1, b.l. 20-22).
Apklaustas teisme liudytojas T. V. paaiškino, kad įvykį matė iš automobilio. Stebėjo maždaug 10 metrų atstumu. Kaltinamojo nepažįsta, tačiau jį pamena iš įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino pagal aprangą bei veido bruožus. Automobiliu važiavo kartu su K. B. ir pamatė stotelėje jauną vaikiną mušantį vyresnį vyriškį. Pastarasis sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis nukentėjusįjį mušė kumščiais į galvą bei šiek tiek mušė ir kojomis. K. B. iškvietė policiją ir netrukus jie matė kaip privažiavę pareigūnai sulaikė ir į savo automobilį įsisodino kaltinamąjį. Iki atvykstant pareigūnams, užpuoliko iš akių paleidę nebuvo.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. V. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris stotelėje mušė vyresnį vyriškį (t. 1, b.l. 28-30).
Apklaustas teisme liudytojas V. T. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Apie įvykį nieko nežino. Sulaikymo metu pas sūnų rastas telefonas priklauso žmonai. Telefoną policijos pareigūnai grąžino jam. Jaunystėje sūnus dažnai elgėsi netinkamai, tačiau grįžęs iš kalėjimo nustojo vartoti narkotikus, pradėjo dirbti. Važiuodavo į užsienį, tačiau didesnių pinigų ten neužsidirbo. Pastaruoju metu sūnus oficialiai nedirbo, tačiau padėdavo jo sūnėnui statybose.
Apklaustas teisme liudytojas S. K. paaiškino, kad yra A. T. draugas ir įvykio dieną jie kartu stebėjo futbolo varžybas. Po varžybų išgėrė alaus ir išsiskyrė. Viskas vyko Baltupių mikrorajone. A. T. pėsčiomis nuėjo namo link Fabijoniškių mikrorajono, nes autobusai jau nebevažiavo. Kas toliau vyko nežino, nes pats taip pat nuėjo namo.
Tarnybiniame pranešime dėl A. T. sulaikymo nurodyta, kad 2011-03-25, apie 23.00 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie Ateities ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos yra sumuštas žmogus, o įtariamasis šalinasi link Fabijoniškių. Vykdami į įvykio vietą, pastebėjo nurodytus požymius atitinkantį asmenį ir jį sulaikė. Paaiškėjo, kad tai A. T., kurio rankos buvo išteptos krauju. Nuvykę į įvykio vietą rado sėdintį kruviną vyriškį, kaip nustatyta – M. M., kuris paaiškino, jog jį užpuolė nepažįstamas vaikinas, sumušė bei atėmė telefoną „Nokia“ ir pasišalino link Fabijoniškių (t. 1, b.l. 3).
Sulaikymo metu pas A. T. rastas telefonas „Nokia 3310“, dezodorantas, dantų protezų klijai, ATP protokolo ir administracinio nurodymo kopijos (t. 1, b.l. 35). Daiktų parodymo atpažinti metu M. M. atpažino dezodorantą ir dantų protezų klijus kaip iš jo pagrobtus daiktus (t. 1, b.l. 41-43, 44-46), po ko šie daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam (t. 1, b.l. 47). Kiti daiktai perduoti sulaikytojo tėvui V. T. (t. 1, b.l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. T. pagrobė svetimą turtą panaudojęs fizinį smurtą. Pats kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir teisme nurodė, jog tik sumušė nukentėjusįjį, bet jo turto negrobė ir neketino grobti. Taip pat paaiškino, kad stotelėje nukentėjusysis pats jį užpuolė, dėl ko jis ir sumušė M. M.. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes juos paneigia nukentėjusiojo parodymai bei įvykį betarpiškai mačiusių liudytojų K. B. ir T. V. parodymai. Liudytojai K. B. ir T. V. patvirtino, kad matė kaip A. T. mušė nukentėjusįjį, kaltinamąjį atpažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Abu liudytojai nurodė, jog matė kaip tas pats asmuo netrukus buvo sulaikytas jų iškviestų policijos pareigūnų. Nukentėjusysis M. M. teisme paaiškino, kad jį sumušė vienas vaikinas. Nuo smūgių jis trumpam prarado sąmonę, o atsigavęs pasigedo savo rankinės, kurioje buvo įvairūs asmeniniai daiktai. Nors nukentėjusysis kategoriškai atpažinti kaltinamojo negalėjo, tačiau liudytojų K. B. bei T. V. parodymų, paties A. T. prisipažinimo, tos aplinkybės, kad kaltinamasis iškart po įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų visiškai pakanka konstatuoti, jog A. M. sumušė būtent A. T.. Atmestina teisme kaltinamojo pateikta versija neva nukentėjusįjį dar prieš jį galėjo sumušti kiti asmenys, kurie ir pagrobė M. M. turtą. Nukentėjusysis teigia, kad jį įvykio vakarą sumušė tik vienas asmuo ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Nors M. M. nurodomos aplinkybės, kad prie jo priėjo ne vienas, bet trys vaikinai, negali patvirtinti jokie kiti byloje esantys įrodymai, tačiau vertinti tokius parodymus kaip akivaizdžiai neteisingus teismas taip pat neturi pagrindo. Liudytojai K. B. ir T. V. nurodė įvykio nuo pat pradžių nematę, o prie stotelės privažiavę tik tuo metu kai A. T. jau mušė nukentėjusįjį. M. M. patvirtino, kad jį mušė tik kaltinamasis, o kur tuo metu buvo ir ką darė kiti du jo prieš tai matyti vaikinai, nematė. Tokių parodymų visuma neleidžia atmesti tikimybės, kad įvykio vietoje dar iki privažiuojant K. B. bei T. V. be kaltinamojo ir nukentėjusiojo galėjo būti ir daugiau asmenų. Šiuo atveju liudytojo S. K. teisme duoti parodymai neva įvykio vakarą jis buvo kartu su A. T. ir matė kaip šis nuėjo link namų vienas, nėra pakankami patvirtinti, kad į įvykio vietą kaltinamasis atėjo vienas. S. K. yra kaltinamojo draugas, todėl jo parodymai nėra laikytini patikimais. Be to, minėtas liudytojas buvo pakviestas liudyti tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis jo apskritai neminėjo, kas savaime kelia abejonę, ar šis liudytojas iš tiesų prieš įvykį buvo kartu su kaltinamuoju. Pats S. K. pripažino, kad realiai įvykio nematė ir apie jį nieko nežino. Pažymėtina, kad pas A. T. sulaikymo metu buvo rasti nukentėjusiajam priklausantys daiktai – dezodorantas ir dantų protezų klijai. Pats kaltinamasis pripažino, kad paėmė šiuos svetimus daiktus stotelėje bei pripažino, kad ten pat sumušė ir nukentėjusįjį. Taigi, net ir ta apimtimi, kuria kaltinamasis pripažįsta kaltinimą, jo veiksmai yra vertintini kaip veika, numatyta BK 180 str. 1 d. Nepriklausomai nuo to, ar fizinis smurtas panaudojamas prieš pagrobiant svetimą turtą, ar jau paėmus svetimą turtą ir siekiant jį išlaikyti savo žinioje, tokie veiksmai yra vertintini kaip plėšimas. Nors pas kaltinamąjį buvo rasti tik keli iš kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų, tačiau nėra pagrindo netikėti, jog įvykio metu dėl A. T. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam praradus galimybę išlaikyti asmeninius daiktus savo žinioje, buvo pagrobti visi daiktai, kuriuos nurodė M. M.. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio vakarą važiavo iš pirties, o jo nurodyti kartu su rankine pagrobti daiktai – raktai bei kūno priežiūros reikmenys, atitinka tokius parodymus. Pagrobtų daiktų vertė nėra didelė ir nukentėjusysis teisme atsisakė ieškinio. Įvertinus šias aplinkybes, M. M. parodymai dėl iš jo pagrobtų daiktų kiekio, pobūdžio ir vertės pagrįstų abejonių teismui nekelia. Ta aplinkybė, kad pas A. T. sulaikymo metu buvo rasta tik dalis pagrobtų daiktų taip pat nekelia pagrįstų abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo tikrovei. Liudytojai K. B. ir T. V. kaltinamąjį stebėjo iš automobilio, per atstumą, ikiteisminio tyrimo metu T. V. nurodė, jog pamatę prie automobilio besiartinantį A. T., jie nuvažiavo prie artimiausios sankryžos, kur apsisuko ir toliau per atstumą sekė kaltinamąjį iki šis buvo sulaikytas (t. 1, b.l. 26-27). Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad buvo tamsus paros metas, o tam tikrą laiką automobilis, kuriuo važiavo liudytojai, buvo priekyje kaltinamojo ir tik apsisukus sankryžoje pradėjo sekti jam iš paskos, galima teigti, kad kaltinamasis turėjo realią galimybę atsikratyti dalies pagrobtų daiktų, tame tarpe ir rankinės, kurioje jie buvo, liudytojams to nepastebint. Kadangi nėra paneigti nukentėjusiojo parodymai, jog prieš kaltinamajam pradedant jį mušti įvykio vietoje buvo dar du asmenys, neatmestina ir tikimybė, kad rankinę su likusia dalimi daiktų realiai galėjo paimti ir pasišalinti iš įvykio vietos ne pats kaltinamasis, o kiti asmenys. Tai, kad nepavyko visiškai tiksliai nustatyti, kur ir kokiu būdu dingo pas A. T. nerasti nukentėjusiojo daiktai, neturi didesnės reikšmės teisiškai vertinant kaltinamojo veiksmus ir nesudaro kliūties pripažinti jį kaltu padarius inkriminuotą veiką. Apibendrinant teismo ištirtus įrodymus konstatuotina, jog šių įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti, kad kaltinamasis A. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sumušė nukentėjusįjį M. M., pavartotu fiziniu smurtu sudarė sąlygas sau, o galimai ir kitiems asmenims, užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį kaltinime nurodytą turtą, po ko bent dalį šio turto paėmė pats asmeniškai. Tokie A. T. veiksmai visiškai atitinka jam pareikštą kaltinimą padarius plėšimą ir yra kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusysis M. M. baigiamųjų kalbų metu teisme atsisakė pareikšto civilinio ieškinio ir teismas šį atsisakymą priima.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Nors A. T. teisme teigė įvykio metu jautęsis blaivus ir prieš tai gėręs tik truputį alaus, tačiau byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog po sulaikymo kaltinamajam buvo nustatytas gana didelis girtumas (2,08 ‰), ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis tvirtino įvykio nepamenantis, o atsipeikėjęs tik areštinėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šia aplinkybę pripažįsta sunkinančia kaltinamojo atsakomybę.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nors yra jauno amžiaus, tačiau jau vienuoliktą kartą teisiamas už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, nedirba, anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis teisme kaltinamajam atleido, atsisakė civilinio ieškinio ir prašė A. T. griežtai nebausti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas skiria A. T. bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2011-03-25 iki 2011-03-26 bei suimtas nuo 2011-03-26 iki nuosprendžio priėmimo dienos. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą bei suėmimą nuo 2011-03-25 iki 2011-07-19 ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-07-19.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Panaikinti 2011-06-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikiną A. T. nuosavybės teisės apribojimą jam priklausančioje banko sąskaitoje esančioms lėšoms.
Priimti M. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Suimtam asmeniui šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.