- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- eI3-6241-428/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07116-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Z. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 21RE-342(AG-260/03-2023);
2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2023 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. BR6-5313252 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjai pritaikytos sankcijos;
3) įpareigoti atsakovę NMA pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška) įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano, bei neskiriant pareiškėjai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, jog skundžiamu NMA sprendimu buvo pritaikytos sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų netyčinį pažeidimą ir bendra 3 257,47 Eur sankcijų suma buvo sumažinta pareiškėjai skirtos galutinės paramos suma, skirta pagal 2022 m. birželio 14 d. pateiktą Paraišką. Skundžiamame NMA sprendime nurodyta, kad pagal pareiškėjos laikomų galvijų skaičių ir deklaruojamos žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja esą privalėjo laikytis Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – ir Aprašas), 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.
Nurodė, jog NMA pritaikė sankcijas, nors nenustatė visų būtinų sąlygų sankcijoms taikyti. Atsakovė netinkamai taikė ir aiškino Aprašo 9 punkto bei Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – ir Aplinkosaugos aprašas), 23–24 punktų nuostatas.
Pažymėjo, jog reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, bet nuo tręšiamo žemės ploto. Tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis yra atliekamas su technika. Tai aktyvus veiksmas ir tai nėra savaiminis procesas, galintis priklausyti vien tik nuo turimo žemės ploto. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tręšimo planą reikalaujama sudaryti kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą (t. y. prieš atliekant aktyvius tręšimo veiksmus). Be to, nei Apraše, nei Aplinkosaugos apraše nėra reikalavimo, kad visas sukauptas mėšlas (jei toks yra sukaupiamas) privalo būti panaudotas tręšimui konkrečiu metu. Mėšlas gali būti tiek kaupiamas, tiek perleidžiamas kitiems asmenims.
Teigė, jog tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis nėra ir negali būti tapatinamas su gyvulių ganymu, nes Aplinkosaugos aprašo 16 punkte, nustatant maksimalų į dirvą patenkančio azoto kiekį, tręšimas mėšlu ir srutomis yra atskiriamas nuo gyvulių ganymo, t. y. gyvulių ganymas nesutapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Ganymo metu galvijų ekskrementų ganyklose pasklidimas nėra tręšimas mėšlu ar srutomis ir tokiems laukams, nepriklausomai nuo ploto, tręšimo planas neprivalomas.
Pažymėjo, jog atsakovė netinkamai taikė ir nepagrįstai siaurinamai aiškino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 (toliau – ir AGRO taisyklės), 19.8 papunkčio nuostatas. AGRO taisyklių 19.8.1 papunktyje yra įtvirtinta blanketinė norma, nustatanti, jog ir šiuo atveju ūkiai privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, kaip tai nustatyta Aplinkosaugos apraše, t. y. tręšimo planas privalomas tręšiant 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Tačiau nei AGRO taisyklėse, nei Aplinkosaugos apraše nėra numatytų išimčių, kurioms esant tręšimo planas būtų privalomas tręšiant mažiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.
Atsiliepimas
Atsakovės skundžiamame sprendime nurodyta išvada, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą, visiškai nepagrįsta. NMA turėjo nustatyti ne galimą tręšti plotą, bet realiai tręšiamų žemės ūkio naudmenų plotą. Tokių duomenų patikros metu tikrintojas nebuvo nustatęs. Nei Aprašo 9 punkte, nei Aplinkosaugos aprašo 23–24 punktuose, nei kituose teisės aktuose privalomas tręšimo plano turėjimas nėra siejamas su galimu tręšti plotu.
Nurodė, jog NMA, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrindė, kad pareiškėja mėšlu ir (ar) srutomis tręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Pagal pareiškėjos duomenis, ji 2022 m. mėšlu tręšė tik 25,45 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Ekologinio žurnalo 1 lentelėje yra užfiksuota, kad per 2022 m. iš viso yra ištręšta 600 t kraikinio mėšlo ant 25,45 ha žemės ūkio naudmenų ploto. Šių duomenų patikros metu NMA nevertino. Pažymėjo, jog duomenis apie tręšiamą plotą Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikė 2023 m. sausio 30 d., tačiau NMA, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai jų nevertino.
Atkreipė dėmesį, jog Komisija taip pat šių įrodymų nevertino bei neanalizavo, neapibendrino ir nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmetė ir jais nesivadovavo.
Nurodė, jog nors NMA apskaičiavo pareiškėjos galimą tręšti plotą, kuris sudaro 75,27 ha, tačiau nenurodė ir nepaaiškino, kaip šis rodiklis buvo apskaičiuotas. Pareiškėjos gyvuliai 2021–2022 m. fermoje (tvarte) buvo laikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y. tik 4 mėnesius. Ekologinio žurnalo 3 lentelėje „Pervarymo / ganymo / mociono taikymo apskaita“ yra užfiksuota, kad 2022 m. galvijai buvo ganomi, taikomas mocionas lauko ganyklose nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (dalis bandos) ir 2022 m. lapkričio 14 d. (kita dalis bandos). Todėl, tik tuo metu, kai galvijai buvo laikomi tvarte (fermoje), buvo kaupiamas mėšlas. Laikotarpis, kai gyvuliai nebuvo laikomi tvarte ir buvo ganomi lauke, nėra ir negali būti tapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Kaip matyti iš Aplinkosaugos aprašo 3.3 papunkčio bei Aplinkosaugos aprašo priedo, mėšlo šaltinis yra nusakomas sutartiniais gyvuliais ir pagal juos yra nustatomas mėšlo bei srutų skleidimo metinis plotas. Vadinasi, jei, anot NMA, pareiškėjos metinis galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, tuomet tuo laikotarpiu, kai pareiškėjos gyvuliai buvo laikomi tvarte, galėjo susidaryti tik toks mėšlo ir (ar) srutų kiekis, kuris leidžia patręšti 25,09 ha plotą (75,27 ha x 4 mėn. / 12 mėn. = 25,09 ha). Tai atitinka plotą, kurį pareiškėja 2022 m. mėšlu realiai ir tręšė – 25,45 ha. Tuo tarpu 146,78 ha ploto žemės ūkio naudmenos buvo naudojamos gyvuliams ganyti.
Teigė, jog, pareiškėjos vertinimu, mėšlu ir (ar) srutomis ji netręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, todėl neprivalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo plano.
Nurodė, jog NMA tikrintojas prie ataskaitų pridėjo pavyzdinį trešimo planą, kuris neturi nei teisinės galios, nei atitinka faktinės situacijos, jo nėra pasirašęs joks asmuo. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad tręšimo planas turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai laikytina tręšimo planu. Nors toks dokumentas yra pridėtas prie ataskaitos, nereiškia, kad jis buvo privalomas pagal teisės aktus. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas pažeidimas, reikia nustatyti realiai (o ne galimą) tręšiamą plotą ir tai padaryti remiantis ne dokumentais, kurie net nepasirašyti, o realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis.
Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad, vadovaujantis AGRO taisyklių 19.8 papunkčio nuostatomis, tręšimo planas privalomas neatsižvelgiant į tręšiamą plotą, tuomet sankcijos galėtų būti taikomos tik pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog pareiškėja pateikdama Paraišką patvirtino, kad yra susipažinusi su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Kontrolės taisyklės), taip pat įsipareigojo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Apraše.
Nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, o nuo tręšiamo žemės ploto. Aprašo 9 punkto reikalavimas siejamas ne su faktiškai tręšiamu, o su galimu tręšti plotu. Aprašo 9 punkto 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Taigi, iš Aprašo 9 punkto nuostatų reikalavimo galima daryti pagrįstą išvadą, jog reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas su turimu, o ne su tręšiamu žemės plotu.
Pažymėjo, jog pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Reikalavimas turėti tręšimo planą ir nėra tapatinamas su gyvulių ganymu. Šiuo atveju laikomų gyvulių skaičius reikalingas apskaičiuoti galimą tręšti plotą, nes sutartinis gyvulys yra sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis.
Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. Paraiškoje pareiškėja nurodė, jog dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir Priemonė) veiklose „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ (toliau – ir Veiklos). AGRO taisyklių 19.8 papunktyje nurodyta, kad jei valdoje yra naudojamos organinės trąšos, ūkiai, vadovaudamiesi Aplinkosaugos aprašu, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše (AGRO taisyklių 19.8.1 papunktis). Todėl pareiškėja, dalyvaudama Priemonėje ir Veiklose, turėjo laikytis AGRO taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų, t. y. naudodama organines trąšas (mėšlą), pagal Aplinkosaugos aprašą, privalėjo turėti tręšimo planus ir tręšti laukus pagal tręšimo planus.
Šalies argumentai
Teigė, jog pareiškėja skunde nepagrįstai nurodė, kad negalėjo pateikti NMA reikšmingos informacijos. Tačiau pareiškėja, nesutikdama su patikrų metu nustatytais pažeidimais, su 2022 m. gruodžio 13 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. sausio 29 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 9 d. skundais kreipėsi į NMA, prašydama atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir netaikyti sankcijų už nustatytus pažeidimus. NMA 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. BR6-90 „Dėl atsakymo į skundus“, 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. BR6-1017 „Dėl atsakymo į skundą“, 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-1189 „Dėl atsakymo į skundą“ išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus skundus ir informavo ją, kad patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai nenagrinėjami.
Pažymėjo, jog pareiškėja naudojosi savo teise teikti NMA įrodymus dėl patikrų metu nustatytų pažeidimų, tačiau NMA nustatė, kad jos pateikti įrodymai ir dokumentai nepaneigia pareiškėjos pareigos turėti tręšimo planą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pritaikyta sankcija už Paraiškos vertinimo metu nustatytą kompleksinės paramos netyčinį pažeidimą, už kurį 3 257,47 Eur bendra sankcijų suma sumažintas pareiškėjai skirtos paramos dydis ir paskirta 105 324,56 Eur dydžio galutinė parama, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja taip pat ginčija susijusį Komisijos sprendimo, kuriuo jos skundas dėl NMA sprendimo panaikinimo, išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumą ir pagrįstumą bei prašo įpareigoti atsakovę NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos pateiktą 2022 m. birželio 14 d. Paraišką, pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano bei neskiriant jai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. pateikė NMA paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 22-1011538015-A1-1.
1 Atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2023 m. sausio 19 d. atliko tris pareiškėjos Paraiškoje deklaruotų duomenų patikras vietoje, kurių metu nustatė, jog pareiškėja, tręšdama mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha, nepateikė tręšimo planams keliamus reikalavimus atitinkančių dokumentų (Aprašo 9 punktas), taip pat tręšimo plane nėra įvykdyti visi Aplinkosaugos aprašo 24 punkto reikalavimai (pateiktame plane tyrimai senesni nei 3 metai, nėra duomenų apie mineralinio azoto kiekio tyrimus) bei pareiškėja nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančio tręšimo plano.
2 Atsakovė, įvertinusi patikrų metu nustatytus pažeidimus skundžiamu sprendimu pareiškėjai bendra 3 257,47 Eur sankcijų suma sumažino galutinę paramą, kuri yra 105 324,56 Eur.
1 Pareiškėja ginčija NMA skundžiamą sprendimą iš esmės teigdama, jog nepažeidė Aprašo 9 punkto reikalavimo turėti tręšimo planą, nes, pareiškėjos teigimu, šis reikalavimas priklauso ne nuo turimo, bet nuo tręšiamo žemės ploto, todėl nesutinka su atsakovės apskaičiuotu tręšiamo 75,27 ha ploto dydžiu.
2 Atsakovė skundžiamame sprendime pažymėjo, jog pareiškėja nesilaikė Aprašo 9 punkte nurodyto reikalavimo, numatančio, jog žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodytą tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikiamas kontroliuojančiajai institucijai paprašius. Jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.
3 Ginčo santykius reglamentuoja Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23; Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342; Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897; Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254.
4 Visų pirma, pažymėtina, jog Aprašo 9 punkte nurodyta, kad žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Apraše nurodytą tręšimo planą, o jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Aplinkosaugos aprašo 23–24 punktuose.
5 Aplinkosaugos aprašo 22 punkte numatytas mėšlo ir (ar) srutų skleidimo ploto apskaičiavimas, kuris apskaičiuojamas pagal ūkyje laikomų sąlyginį gyvulių skaičių (SG), atitinkantį mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotą, nurodytą Aprašo priedo lentelėje. SG yra sutartinis gyvulys, reiškiantis sutartinį vienetą, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis ir laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. Aplinkosaugos aprašo priedo „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“ lentelėje nurodyta, jog karvės, buliaus mėšlo ir srutų skleidimo plotas yra 0,59 ha, telyčios (nuo 1 iki 2 m.) – 0,41 ha, veršiuko iki 1 m. – 0,15 ha.
6 Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog pagal Aprašo 9 punktą galimi atvejai, kai žemės ūkio veiklos subjektas tręšia 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis ir kai netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau.
7 Sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, tai, jog mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas apskaičiuojamas taip pat priklausomai ir nuo laikomų gyvulių atitinkamos rūšies skaičiaus pagal Aplinkosaugos aprašo priedo „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“ lentelėje (Aplinkosaugos aprašo 22 punktas) nurodytus jų mėšlo ir srutų skleidimo ploto rodiklius, nėra pagrindas išvadai, kuria pareiškėja grindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumą, t. y. jog reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso tik nuo tręšiamo naudmenų ploto, o ne nuo turimo žemės ploto. Pažymėtina, kad minėto aprašo 9 punkte numatytas reikalavimas turėti tręšimo planą apibrėžiamas ne vieninteliu kriterijumi – tręšiamu naudmenų plotu, bet taip pat apibrėžiamas ir laikomu atitinkamos rūšies gyvulių, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, skaičiumi. Todėl reikalavimas turėti teršimo planą nepriklauso tik nuo faktiškai tręšiamo naudmenų ploto.
8 Skundžiamo NMA sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovė tręšiamą plotą pareiškėjos ūkyje apskaičiavo pagal jos ūkyje laikomų gyvulių skaičių vadovaudamasi Aplinkosaugos aprašo 22 punktu ir jo priedo lentelės rodikliais, kurie apibrėžia skirtingų rūšių gyvulių mėšlo ir srutų skleidimo plotą, ir nustačiusi, jog pareiškėjos ūkyje mėšlo ir (ar) srutų tręšimo plotas sudarė 75,27 ha.
9 Teismo vertinimu, būtent pastaroji aplinkybė lėmė, kad pareiškėjos ūkyje tręšiamas žemės ūkio naudmenų plotas, apskaičiuotas pagal laikomų gyvulių SG vienetų skaičių, sudarė 75,27 ha mėšlo ir (ar) srutų tręšimo plotą, kuriam pareiškėja privalėjo turėti Aprašo 9 punkte nurodytą trešimo planą.
10 Nors atsakovė tik atsiliepime tręšiamo ploto apskaičiavimo rodiklius konkretizavo skaičiais, nurodydama, jog pareiškėjos ūkyje laikomos 98 karvės ir 3 buliai, kurių srutų skleidimo plotas yra 59,59 ha, 28 telyčios, kurių srutų skleidimo plotas – 11,48 ha, 28 veršiukai, kurių srutų skleidimo plotas – 4,20 ha, apskaičiuodama, jog bendrai sudėjus pareiškėjos ūkyje tręšiamas plotas sudaro 75,27 ha, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo NMA sprendimo dalyje „Dėl patikrų vietoje metu nustatyto valdymo reikalavimo pažeidimo“ aiškiai nurodė tręšiamo ploto apskaičiavimo būdą, numatytą Aplinkosaugos aprašo 22 punkte ir šio aprašo priedo lentelėje, t. y. jog galimas tręšti plotas apskaičiuotas pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių. Nurodytas skundžiamo sprendimo trūkumas, jog nebuvo pateiktas matematinis tręšiamo ploto apskaičiavimas, nesukliudė pareiškėjai suprasti, kokiu būdu ir kokias kriterijais buvo apskaičiuotas tręšiamas plotas jos ūkyje, bei su tuo nesutikti. Todėl šis sprendimo trūkumas nelaikytinas esminiu, nulėmusiu skundžiamo sprendimo neteisėtumą.
11 Taigi, pareiškėjos ūkyje tręšiamas plotas buvo pagrįstai skaičiuojamas pagal jos ūkyje laikomą gyvulių skaičių vadovaujantis Aprašo 9 punkto, Aplinkosaugos aprašo 22 punktu ir jo priedo „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“ lentelės rodikliais.
12 Kaip jau minėta, pareiškėjos argumentai, jog reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, o nuo tręšiamo žemės ploto, neturi jokio teisinio pagrindo, nes priešingu atveju būtų paneigtos Aprašo ir Aplinkosaugos aprašo nuostatos dėl tręšiamo ploto apskaičiavimo tvarkos.
13 Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai dėl ekologinio žurnalo, teršimo plano, kuris, anot pareiškėjos, neturi teisinės galios, nepaneigia pareiškėjos ūkyje nustatytų pažeidimų, susijusių su Aprašo 9 punkte įvirtintu reikalavimu turėti tręšimo planą, su Kontrolės taisyklių 4.5 papunktyje numatyta pareiga visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir su Aplinkosaugos aprašo 24 punkto reikalavimu turėti atitinkamų cheminių medžiagų tyrimus.
14 Pažymėtina, jog AGRO taisyklių tikslas – detalizuoti paramos veiklas. AGRO taisyklių 19.8.1 papunktyje nurodyta, kad jei valdoje yra naudojamos organinės trąšos, ūkiai, vadovaudamiesi Aplinkosaugos aprašu, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše. Todėl pareiškėja, naudodama organines trąšas (mėšlą), pagal Aplinkosaugos aprašą, privalėjo turėti tręšimo planus ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše.
15 Taigi, apibendrintai galima teigti, jog pareiškėja nesilaikė pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytos pareigos turėti teršimo planą ir visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, už kuriuos skaičiuojamos sankcijos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika).
16 Kontrolės taisyklių 3.28 papunktyje nurodyta, kad sankcija – pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
17 Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės įvertintu pareiškėjos padarytu netyčinio pažeidimo pobūdžiu, sankcijų apskaičiavimo dydžiu, kurį apskaičiuojant skundžiamame NMA sprendimo turinyje buvo konkrečiai nurodyti teisiniai Metodikos pagrindai ir detalizuotas sankcijų dydžio apskaičiavimo mechanizmas.
18 Pažymėtina, jog įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Šio įstatymo 10 straipsnyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
19 Bylos faktiniai duomenys ir minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, laikėsi Aprašo, Aplinkosaugos aprašo, Kontrolės taisyklių reikalavimų bei nepažeidė Metodikos nuostatuose nustatytų procedūrų taikydama sankcijas dėl patikrų metų nustatytų pareiškėjos pažeidimų. Skundžiamame NMA sprendime yra pateikti iš esmės objektyvūs faktai ir teisės aktų normos, taikomos poveikio priemonės pagrįstos bei aiškiai ir suprantamai motyvuotos.
1 Atsižvelgus į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, į pirmiau minėtų teisės aktų reglamentavimą, konstatuotina, jog NMA teisingai įvertino pareiškėjos padarytus pažeidimus, tinkamai taikė sankcijas ir tuo pagrindu bendra sankcijų suma sumažino teikiamos paramos dydį.
2 Įvertinus ginčijamą atsakovės sprendimo turinį, taip pat byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti NMA skundžiamo sprendimo. Dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamo Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl NMA sprendimo teisėtumo, išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas NMA sprendimas nepanaikintas, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. pateiktą Paraišką.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos skundo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos Z. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.