Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-533-227/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
2S-533-227/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08407-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės
Suinteresuotas asmuo
V.L., BĮ „Jotainių socialinės globos namai“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –533– 227/2018

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08407-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4.; 3.3.1.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5744-828/2018 pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo dėl asmens veiksnumo peržiūrėjimo suinteresuotiems asmenims V.L., BĮ „Jotainių socialinės globos namai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas pareiškimu prašė peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo V.L pripažintas neveiksniu sprendime nurodytose srityse, pripažįstant suinteresuotą asmenį neveiksniu ir šiose srityse: turtinių santykių srityje – dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, asmeninių neturtinių santykių srityje – šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį; darbo teisinių santykių; rinkimų (teisė rinkti ir būti išrinktam). Nurodė, kad V.L sveikatos būklė nepasikeitė, nėra pagerėjimų, tačiau sprendime nėra nurodyta, ar jis yra veiksnus/neveiksnus nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. gegužės 10 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Pareiškėjui išaiškinta, kad pagal nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teisėjos nutartimi grąžintas pareiškėjui. Nutartimi pareiškėjas įpareigotas nurodyti bei pateikti įrodymus apie tai, kad po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado ir dėl ko atsirado būtinybė riboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš jo nurodytų sričių, kuo ši konkreti sritis yra aktuali suinteresuotam asmeniui, kokia grėsmė asmeniui ir dėl ko konkrečiai kils, jei jo nurodytoje konkrečioje srityje suinteresuoto asmens veiksnumas nebus apribotas, o, apribojus veiksnumą, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz. darbo, šeimos, rinkimų) suinteresuotas asmuo įgyvendins per atstovą (globėją/rūpintoją).Pareiškėjas pateikė teismui pataisytą pareiškimą, kuriame papildomai nurodė, kad Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2018 m. kovo 14 d. išvadoje nurodoma, kad V.L gebėjimai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus per metus laiko pasikeitė, jis nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jotainių socialinės globos namų socialinė darbuotoja paaiškino, kad V.L orientuojasi tik labai artimoje aplinkoje, yra priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, neveiksnus visose srityse. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. balandžio 7 d. teisinio reguliavimo pažymoje nurodoma, kad tose srityse, kurios nenurodytos teismo sprendime dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, asmuo išlieka veiksnus. Šiuo atveju sprendime nebuvo nurodytos kelios turtinių santykių ir neturtinių santykių sritys, todėl šiose srityse V.L išliko veiksnus. 2018 m. kovo 28 d. vykusiame Panevėžio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdyje peržiūrėjus visus dokumentus, pabendravus su V.L, susidarė toks įspūdis, kad jis savimi negali pasirūpinti ir yra neveiksnus visose srityse. Nuspręsta, kad siekiant apsaugoti asmenį, kad niekas negalėtų juo pasinaudoti, neiškiltų grėsmė interesams tose srityse, kuriose jis yra veiksnus, būtina peržiūrėti teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarta pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. teismo sprendime asmens veiksnumas pareiškime nurodytose srityse buvo aptartas ir, nenustačius faktinio poreikio riboti veiksnumą ir nurodytose srityse, asmens veiksnumas jose neapribotas, atmetant pareiškimą šioje dalyje. Tokiu būdu pagal įstatymą iš naujo su tokiu pat reikalavimu (apriboti asmens veiksnumą tose pačiose srityse) į teismą galima kreiptis, tik esant kitokiam nei išnagrinėtas, priimant 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, faktiniam pagrindui (t. y. asmens sveikatos būklės bei gebėjimo pasirūpinti savimi pagerėjimui/pablogėjimui bei naujai atsiradusiam faktiniam poreikiui peržiūrėti asmens veiksnumą tam tikrose srityse) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis, 469 straipsnio 1 dalis). Pripažino, kad pareiškėjas naujo, t.y. kitokio nei išnagrinėtas 2017-02-15 sprendime, faktinio pagrindo nenurodo. Sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų, nes pareiškime nenurodė bei nepateikė įrodymų apie tai, kad po 2017-02-15 sprendimo atsirado ir dėl ko atsirado būtinybė riboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš jos nurodytų sričių (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju); darbo teisinių santykių; rinkimų (teisė rinkti ir būti išrinktam)), kuo kiekviena iš šių sričių yra aktuali suinteresuotam asmeniui, ar iš tikrųjų yra faktinis poreikis riboti veiksnumą nurodytose srityse (ar suinteresuotas asmuo iš tikrųjų ketina dalyvauti ūkinėje-komercinėje veikloje, darbo teisiniuose santykiuose, ruošiasi steigti juridinį asmenį, sudaryti santuoką, įsivaikinti, dalyvauti rinkimuose, ar iš tikrųjų ketinama šį asmenį skirti globėju ir kt.), kokia grėsmė asmeniui ir dėl ko konkrečiai kils, jei nurodytose konkrečiose srityse suinteresuoto asmens veiksnumas nebus apribotas, o, apribojus veiksnumą, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz. darbo, šeimos, rinkimų) suinteresuotas asmuo įgyvendins per atstovą (globėją/rūpintoją).

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskirajame skundu pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį formaliai, neturėdamas papildomos informacijos, kurią šalys galėjo pateikti teismo posėdžio metu, neišklausius suinteresuotų asmenų, tuo pažeidžiant esminius civilinio proceso teisės principus, neapklausus liudytojų. Trūkumų šalinimo institutas turėtų būti taikomas neformaliai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, susijusias su prašomo pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse asmens sveikatos sutrikimais, psichine negalia, dėl to kylančiomis jo kasdienio gyvenimo problemomis bei negalėjimu įvertinti savo sprendimų pasekmių ir priimti sąmoningų sprendimų tam tikrose srityse. Teismas turi imtis priemonių siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui nepašalinus pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-297-828/2017 pareiškėjas Jotainių socialinės globos namai prašė pripažinti V.L neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-60-252/2006 ir pripažino V.L neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), ir neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Likusioje dalyje pareiškimą atmetė.Teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog duomenų, patvirtinančių, kad būtų faktinis poreikis riboti asmens veiksnumą ir kt. pareiškime nurodytose srityse byloje nėra, t.p. nėra duomenų ir apie tai, jog suinteresuotas asmuo ketintų įgyvendinti savo teises tokiose srityse kaip dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimąsis individualia veikla), šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius) ar kt. nurodytose pareiškime, ar kad šiose srityse atsirastų grėsmė jo interesams. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog dėl V.L sveikatos būklės, dėl jam diagnozuoto nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio sveikatos sutrikimo jo teisės kt. pareiškime nurodytose srityse jam nėra aktualios. Todėl, įgyvendinant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principą, V.L pripažįstamas neveiksniu tik anksčiau nurodytose srityse. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Pareiškimas dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).CPK 469 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos XXVIII skyriuje nustatytos taisyklės. Pagal CPK 465 straipsnio nuostatas pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumų pašalinimui bei įpareigojo nurodyti, pateikti įrodymus apie tai, kad po 2017-02-15 sprendimo atsirado ir dėl ko atsirado būtinybė riboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš jo nurodytų sričių (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju); darbo teisinių santykių; rinkimų (teisė rinkti ir būti išrinktam)), kuo kiekviena iš šių sričių yra aktuali suinteresuotam asmeniui, ar iš tikrųjų yra faktinis poreikis riboti veiksnumą nurodytose srityse (ar suinteresuotas asmuo iš tikrųjų ketina dalyvauti ūkinėje-komercinėje veikloje, darbo teisiniuose santykiuose, ruošiasi steigti juridinį asmenį, sudaryti santuoką, įsivaikinti, dalyvauti rinkimuose, ar iš tikrųjų ketinama šį asmenį skirti globėju ir kt.), kokia grėsmė asmeniui ir dėl ko konkrečiai kils, jei nurodytose konkrečiose srityse suinteresuoto asmens veiksnumas nebus apribotas, o, apribojus veiksnumą, kokiu būdu savo teises atitinkamoje srityje (pvz. darbo, šeimos, rinkimų) suinteresuotas asmuo įgyvendins per atstovą (globėją/rūpintoją). Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad V.L negali savimi visiškai pasirūpinti, siekiant apsaugoti jos interesus, kad niekas negalėtų juo pasinaudoti, reikalinga apriboti veiksnumą nurodytose srityse, tačiau teismas sprendė, kad tokiu būdu liko nepašalinti pareiškimo trūkumai.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad V.L pagal medicininius dokumentus sveikatos būklė nepasikeitė, išliko tokia pati, tačiau laikosi pozicijos, jog jis negali savimi pasirūpinti ir priimti sprendimų visose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Atskirajame skunde teigia, kad tokias aplinkybės įrodinėtų liudytojų parodymais, Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2018 m. kovo 14 d. išvada. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo pateiktas pareiškimas atitinka CPK 465 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Iš patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas įžvelgia egzistuojančią grėsmę V.L interesams, baiminasi, kad neapribojus jo veiksnumo nurodytose srityse, gali juo pasinaudoti kiti asmenys. Todėl manytina, kad pareiškėjas nurodė, kokiu tikslu kreipiasi į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Nors teismas pažymėjo, kad pareiškime privaloma nurodyti, dėl ko konkrečiai po 2017 m. vasario 15 d. sprendimo atsirado faktinis poreikis apriboti asmens veiksnumą kiekvienoje iš pareiškime nurodytų sričių, tačiau manytina, kad nustatyti pareiškimo trūkumai yra pertekliniai, nurodytas aplinkybes yra galimybė išsiaiškinti teismo posėdžio metu ir atitinkamai spręsti, ar yra pagrindas pakeisti peržiūrimą sprendimą, ar ne (CPK 469 str. 3-4 d.). Pažymėtina, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai, o šiuo atveju, įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, negalima kategoriškai spręsti, kad teismo nustatyti trūkumai būtų esminiai, kad jų nepašalinus nebūtų galima išnagrinėti bylos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas, nors ir nedetalizuotai, tačiau nurodė, jo nuomone, naujai atsiradusį faktinį poreikį peržiūrėti asmens veiksnumą tam tikrose srityse – grėsmę, jog asmeniu gali pasinaudoti. Aplinkybių dėl faktinio poreikio peržiūrėti asmens veiksnumą pagrįstumą teismas galės nustatyti tik iš esmės išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Teisėja Margarita Dzelzienė