Utenos apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinį reikėtų tenkinti, paaiškino, kad ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos buto jokio kitokio vandens pratekėjimo į aukštu žemiau esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, jai pačiai 2023 m. lapkričio 17 d. paskambino iš UAB „Utenos butų ūkis“ ir pasakė apie apliejimą, po to atvyko atsakovės darbuotojai ir nustatė, kad yra trūkęs nuotekų stovas, per jį nuotekos prateka tik tada, kai jos leidžiamos iš aukščiau esančio buto, o ne iš jos buto; nuotekos iš penktame aukšte esančio buto kasdien nebuvo leidžiamos, nes butas tuo metu buvo tik remontuojamas, jame nuolatos nebuvo gyvenama; UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojai teigė, kad nuotekų stovas yra „supuvęs“, jis buvo remontuojamas apie savaitę laiko, po nuotekų stovo remonto nuotraukos nebebuvo daromos.

D. M. laikotarpiui nuo 2023-06-15 iki 2024-06-14 buvo sudariusi su ieškove Gyventojų turto draudimo sutartį dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina Liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojo Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039.1. Kaip fiksuota Turto apžiūros akte, 2023-11-21 sudarytame ieškovę atstovaujančios UAB „Smart Claims“ eksperto – partnerio G. P. ir R. P., apskaičiuota draudimo išmoka, padarius 100 Eur išskaitą, yra 1 153,03 Eur.

Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir 2023-11-22 D. M. išmokėjo 1 152,03 Eur draudimo išmoką.

Ieškovė kreipėsi į atsakovę pateikti informaciją žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pateikė informaciją, kad, atsakovės žiniomis, butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas 2023-11-03 iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o užliejimo padarinius likvidavo patys buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, į bendrovę nebuvo kreiptasi.

Po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo trečiojo asmens atžvilgiu, R. M. ieškovei pateikė atsakovės išduotą dokumentą – 2023-11-17 Defektinį aktą, kuris patvirtina, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) šachtoje buvo trūkęs 100 špižinis kanalizacijos vamzdžio praplatėjimas, todėl atsakovės darbuotojai pakeitė trūkusią nuotekų stovo dalį. Trečiajam asmeniui pateikus atsakovės išduotą 2023-11-17 Defektinį aktą, ieškovė pareiškimo atsisakė ir tuo pagrindu civilinė byla Nr. eL2-4614-424/2024 (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų) trečiojo asmens atžvilgiu buvo nutraukta.

Ieškovė, atsakovę kaltindama žalos padarymu, 2024 m. kovą pareiškimu prašė priimti teismo įsakymą dėl 1 152,03 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, tačiau atsakovei pateikus prieštaravimą, ieškovė buvo priversta pareikšti ieškinį.

Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio data yra 2023-11-03, kad buto savininkė D. M. buvo išvykusi atostogauti, atvykusi pastebėjo, kad butas yra užlietas, įvykį registravo 2023-11-06. Apklausta kaip liudytoja D. M. paaiškino, kad pastebėjusi užliejimą ji iš karto kreipėsi tik į ieškovę, o patarta jos darbuotojų, pranešė ir atsakovei, nes ji yra daugiabučio gyvenamojo namo administratorė. Į trečiąjį asmenį R. M. nesikreipė, nes jų santykiai nėra draugiški, su ja buto apliejimo aplinkybių nesiaiškino. Buvo užlietos lubos ir sienos į abi puses (pažymėta indeksais 8-1 ir 8-2) nuo nuotekų stovo, kuris yra vonios kambaryje (pažymėta indeksu 8-4), laikotarpiu, kol atstovai atvyko apžiūrėti, apliejimo žymės keitėsi: atsirado daugiau pūslių, geltonos dėmės padidėjo. Nuotekų kvapo nesijautė.

Trečiasis asmuo R. M. paaiškino, kad jokio vandens pratekėjimo iš jos naudojamo buto nebuvo, ji nepastebėjo, jog iš bendro naudojimo nuotekų stovo bėga vanduo, gavo pranešimą iš atsakovės, po ko atvyko atsakovės darbuotojai, kurie nustatė, kad iš stovo bėga ne jos buto nuotekos, o iš aukščiau esančio buto tuo metu, kai jos nuleidžiamos, nes tame bute tuo metu nebuvo gyvenama, butas buvo remontuojamas. Liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas T. Š. paaiškino, kad jis buvo atvykęs, nustatė, kad yra pažeidimas nuotekų stove, kad nuotekos per tą nesandarią stovo vietą negalėjo bėgti iš trečiojo asmens buto, o tik iš vienu aukštu aukščiau esančio buto. Jis pats defekto nešalino, nes yra avarinės tarnybos darbuotojas ir jam nepriklauso. Nors atsakovė prašė apklausti kaip liudytoją aukštu aukščiau esančio buvo savininkę D. A., tačiau jai neatvykus į teismo posėdį, teismas vertina, kad jos parodymai negalėtų iš esmės pakeisti jau duotų trečiojo asmens R. M. ir liudytojo T. Š. parodymų apie tai, kad nuotekos tekėjo ne iš trečiojo asmens naudojamo buto, o iš aukštu aukščiau esančio, tik galimai būtų patvirtinę trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad bute įvykio metu nebuvo nuolatinai gyvenama. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens R. M. paaiškinimais apie tai, kad aukštu aukščiau esančiame bute nebuvo nuolat gyvenama, todėl nuotekos nebėgo kiekvieną dieną.

Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad nukentėjusiam asmeniui – draudėjai atlygino žalą, todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, turi reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, nagrinėjamu atveju – atsakovę, kuri yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Rėmėsi CK 6.263 straipsniu, reglamentuojančiu bendrojo pobūdžio pareigą atlyginti žalą, CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato pareigą butų ir kitų patalpų savininkams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus bei konkrečia faktine aplinkybe, kad atsakovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, dėl ko atsakovė yra atsakinga už namo bendro naudojimo nuotekų vamzdžių priežiūrą, kad savo pareigas vykdė netinkamai, CK 6.266 straipsnio nuostatomis, kad atsakovei taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta (CK 4.84 straipsnio 1 dalis) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore ir šias pareigas vykdė draudiminio įvykio metu. Tačiau daugiabučio namo administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Taigi nebuvo įrodinėjama ir nėra įrodyta, kad atsakovei buvo perleista valdymo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) ar kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos, taigi griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko ne dėl trečiojo asmens R. M. nuomojamo buto įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio nuotekų vamzdžio, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, įtrūkimo. Taigi, žalai kilus dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų vienam iš namo bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), žala atlyginama bendrais pagrindais (ją atlygina dėl žalos padarymo kaltas asmuo), ir CK 6.266 straipsnio nuostatos, numatančios atsakomybę be kaltės, nėra taikytinos. Tokiu atveju pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala turtui (butui), nekyla.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).

Remiantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Remiantis Reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis).

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus už 2021 – 2023 metus, kurie pasirašyti trijų komisijos narių, kuriems suteikti atitinkami atestatai. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė apžiūrų metu vertindavo namo bendro naudojimo nuotekų šalinimo sistemą, kuri, kaip nurodyta aktuose, atitikdavo statinių priežiūros reikalavimus. Kaip patvirtino liudytoja D. M., kuri bute gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, ir trečiasis asmuo R. M., bute gyvenanti nuo (duomenys neskelbtini) metų, atsakovės atstovai niekada nebuvo atvykę apžiūrėti nuotekų vamzdžių dalies, kuri yra jų butuose. Atsakovė neneigė to, kad nė karto iki šio įvykio (priežiūros tikslais) nesilankė butuose ir netikrino nuotekų vamzdžių. Kaip matyti iš Gyventojų turto draudimo liudijimo, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1975 metais, taigi namo inžinerinė įranga yra 49 metų senumo. Atsakovė teigė, kad paskutinį kartą namo bendro naudojimo nuotekų šalinimo sistemą apžiūrėjo ir aktą surašė 2023-09-21, jokių pažeidimų nenustatė, todėl yra didelė tikimybė, jog bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos gedimas (nuotekų tinkle) įvyko dėl priežasčių, nesusijusių su turto administratoriaus veikla. Pažymėtina, kad atsakovės atestuoti darbuotojai nei 2023-09-21, nei iki to nuotekų sistemos dalių, esančių butuose, neapžiūrėjo ir netikrino, todėl pažeidimų ir negalėjo matyti.