- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2-5269-356/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00655-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- UAB „Utenos butų ūkis“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Arturas Zablackas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5269-356/2024, pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“: 1 152,03 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, sąskaitą.
Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir į bylą pateiktais įrodymais, akcentavo, kad: ieškovė, gavusi draudėjos pranešimą apie buto apliejimą iš virš esančio buto, nustatė, kad butas aplietas per lubas ir sienas iš trūkusio nuotekų stovo tekėjusio vandens; įvykį pripažino draudiminiu, apskaičiavo ir išmokėjo 1 152,03 Eur draudimo išmoką, todėl reiškia tokio dydžio ieškinį subrogacijos tvarka; ieškovė, gavusi atsakymus dėl įvykio iš atsakovės ir trečiojo asmens, vertina, kad atsakovė netinkamai vykdė administratorės pareigas, iki įvykio detaliai neapžiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų vamzdžių, nenustatė defektų, neužkirto kelio žalai atsirasti, nors privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, vertina, kad atsakovė tik imitavo vykdomas apžiūras, nes realiai butuose nuotekų stovų niekada neapžiūrėjo, taigi pareigas vykdė nerūpestingai ir neapdairiai, pažeidė pareigas organizuoti tinkamą priežiūrą; dėl vandens patekimo iš virš esančio buto priežasčių ieškovė remiasi atsakovės 2023-11-17 surašytu Defektiniu aktu, kad pakeitė trūkusią nuotekų stovo dalį; civilinė byla, pradėta trečiojo asmens atžvilgiu, nutraukta, nes nenustatyta, kad butas buvo aplietas dėl trečiojo asmens kaltės; vertina, kad atsakovės veikoje yra visos 4 sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra atsakinga už atsiradusią žalą, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir į bylą pateiktais įrodymais, akcentavo, kad: iš šio atsakovės administruojamo namo savininkų iki įvykio nusiskundimų dėl nuotekų vamzdžių gauta nebuvo; nors buvo nustatytas bendro naudojimo nuotekų stovo gedimas ir jis pašalintas, tačiau tai nieko bendro neturi su tuo, kad apliejimas įvyko 2023 m. lapkričio 2 d., o į juos kreipėsi savininkė tik po 15 dienų, vertina, kad butas buvo aplietas iš virš esančio buto dėl kitų priežasčių, o ne dėl nuotekų vamzdžio gedimų; galimai buvo du apliejimo atvejai; kai atsakovės darbuotojai buvo trečiojo asmens bute, iš nesandaraus stovo nuotekos nebėgo, jokio kvapo nebuvo; ieškovei visai nesvarbu, dėl kokių priežasčių įvyko apliejimas ir dėl kieno kaltės buvo išsandarinta bendrojo naudojimo inžinierinė sistema, t.y. nuotekų šalinimo vamzdynas; nesant tinkamai nustatytoms įvykio kilimo priežastims, nesant nurodyta, kokių konkrečių pareigų atsakovė nevykdė, ieškovė žalos išieškojimą nukreipia būtent į atsakovę vien tik dėl to, kad atsakovė yra namo administratorė; bendrojo naudojimo objektus tinkamai naudoti ir prižiūrėti privalo ir visi patalpų savininkai (bendraturčiai); atsakovė namą administruoja tinkamai, apžiūras vykdo atestuoti darbuotojai, jie laikosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DL-971 Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos reikalavimų, jų veikla kontroliuojama Utenos rajono savivaldybės darbuotojų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2022-12-29 nutarimo Nr. 1331 redakcija) patvirtintais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais; apie nustatytus defektus skelbiama namo laiptinės skelbimų lentoje; pateikti apžiūrų aktai patvirtinta, kad atsakovė apžiūrių metu, be kita ko, kiekvieną kartą, vertindavo ir nuotekų tinklų būklę, kurie, kaip nurodyta aktuose, atitiko statinių priežiūros reikalavimus; paskutinė bendrojo naudojimo objektų apžiūra buvo atlikta 2023-09-21, incidentas įvyko 2023-11-03, t. y. praėjus vos 2 mėnesiams po bendrojo naudojimo objektų apžiūros, todėl yra didelė tikimybė, jog bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos gedimas (nuotekų tinkle) įvyko dėl priežasčių, nesusijusių su namo administratoriaus veikla; iki 2023-11-03 jokių pranešimų apie nuotekų tinklo sistemos gedimus nebuvo pateikta. Prašė ieškinį atmesti, nes neįrodytas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinį reikėtų tenkinti, paaiškino, kad ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos buto jokio kitokio vandens pratekėjimo į aukštu žemiau esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, jai pačiai 2023 m. lapkričio 17 d. paskambino iš UAB „Utenos butų ūkis“ ir pasakė apie apliejimą, po to atvyko atsakovės darbuotojai ir nustatė, kad yra trūkęs nuotekų stovas, per jį nuotekos prateka tik tada, kai jos leidžiamos iš aukščiau esančio buto, o ne iš jos buto; nuotekos iš penktame aukšte esančio buto kasdien nebuvo leidžiamos, nes butas tuo metu buvo tik remontuojamas, jame nuolatos nebuvo gyvenama; UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojai teigė, kad nuotekų stovas yra „supuvęs“, jis buvo remontuojamas apie savaitę laiko, po nuotekų stovo remonto nuotraukos nebebuvo daromos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
D. M. laikotarpiui nuo 2023-06-15 iki 2024-06-14 buvo sudariusi su ieškove Gyventojų turto draudimo sutartį dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina Liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojo Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039.1. Kaip fiksuota Turto apžiūros akte, 2023-11-21 sudarytame ieškovę atstovaujančios UAB „Smart Claims“ eksperto – partnerio G. P. ir R. P., apskaičiuota draudimo išmoka, padarius 100 Eur išskaitą, yra 1 153,03 Eur.
Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir 2023-11-22 D. M. išmokėjo 1 152,03 Eur draudimo išmoką.
Ieškovė kreipėsi į atsakovę pateikti informaciją žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pateikė informaciją, kad, atsakovės žiniomis, butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas 2023-11-03 iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o užliejimo padarinius likvidavo patys buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, į bendrovę nebuvo kreiptasi.
Po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo trečiojo asmens atžvilgiu, R. M. ieškovei pateikė atsakovės išduotą dokumentą – 2023-11-17 Defektinį aktą, kuris patvirtina, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) šachtoje buvo trūkęs 100 špižinis kanalizacijos vamzdžio praplatėjimas, todėl atsakovės darbuotojai pakeitė trūkusią nuotekų stovo dalį. Trečiajam asmeniui pateikus atsakovės išduotą 2023-11-17 Defektinį aktą, ieškovė pareiškimo atsisakė ir tuo pagrindu civilinė byla Nr. eL2-4614-424/2024 (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų) trečiojo asmens atžvilgiu buvo nutraukta.
Ieškovė, atsakovę kaltindama žalos padarymu, 2024 m. kovą pareiškimu prašė priimti teismo įsakymą dėl 1 152,03 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, tačiau atsakovei pateikus prieštaravimą, ieškovė buvo priversta pareikšti ieškinį.
Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio data yra 2023-11-03, kad buto savininkė D. M. buvo išvykusi atostogauti, atvykusi pastebėjo, kad butas yra užlietas, įvykį registravo 2023-11-06. Apklausta kaip liudytoja D. M. paaiškino, kad pastebėjusi užliejimą ji iš karto kreipėsi tik į ieškovę, o patarta jos darbuotojų, pranešė ir atsakovei, nes ji yra daugiabučio gyvenamojo namo administratorė. Į trečiąjį asmenį R. M. nesikreipė, nes jų santykiai nėra draugiški, su ja buto apliejimo aplinkybių nesiaiškino. Buvo užlietos lubos ir sienos į abi puses (pažymėta indeksais 8-1 ir 8-2) nuo nuotekų stovo, kuris yra vonios kambaryje (pažymėta indeksu 8-4), laikotarpiu, kol atstovai atvyko apžiūrėti, apliejimo žymės keitėsi: atsirado daugiau pūslių, geltonos dėmės padidėjo. Nuotekų kvapo nesijautė.
Trečiasis asmuo R. M. paaiškino, kad jokio vandens pratekėjimo iš jos naudojamo buto nebuvo, ji nepastebėjo, jog iš bendro naudojimo nuotekų stovo bėga vanduo, gavo pranešimą iš atsakovės, po ko atvyko atsakovės darbuotojai, kurie nustatė, kad iš stovo bėga ne jos buto nuotekos, o iš aukščiau esančio buto tuo metu, kai jos nuleidžiamos, nes tame bute tuo metu nebuvo gyvenama, butas buvo remontuojamas. Liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas T. Š. paaiškino, kad jis buvo atvykęs, nustatė, kad yra pažeidimas nuotekų stove, kad nuotekos per tą nesandarią stovo vietą negalėjo bėgti iš trečiojo asmens buto, o tik iš vienu aukštu aukščiau esančio buto. Jis pats defekto nešalino, nes yra avarinės tarnybos darbuotojas ir jam nepriklauso. Nors atsakovė prašė apklausti kaip liudytoją aukštu aukščiau esančio buvo savininkę D. A., tačiau jai neatvykus į teismo posėdį, teismas vertina, kad jos parodymai negalėtų iš esmės pakeisti jau duotų trečiojo asmens R. M. ir liudytojo T. Š. parodymų apie tai, kad nuotekos tekėjo ne iš trečiojo asmens naudojamo buto, o iš aukštu aukščiau esančio, tik galimai būtų patvirtinę trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad bute įvykio metu nebuvo nuolatinai gyvenama. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens R. M. paaiškinimais apie tai, kad aukštu aukščiau esančiame bute nebuvo nuolat gyvenama, todėl nuotekos nebėgo kiekvieną dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Ištirti ir įvertinti šalių ir trečiojo asmens pateikti įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir kaip visetas, leidžia padaryti išvadą, kad pagal užliejimo laiką, nuotekų pratekėjimo vietą ir periodiškumą, buvo vienas tęstinis buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas, kuomet nuotekos tekėjo iš virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio buto, kai nuotekos buvo nuleidžiamos ir dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) šachtoje trūkusio namo bendro naudojimo špižinio kanalizacijos vamzdžio praplatėjimo patekdavo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi buto užliejimas prasidėjo ir tęsėsi laikotarpiu nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos D. M. išvykimo atostogauti iki ji atvykusi pastebėjo apliejimą, 2023-11-17 pranešė atsakovei, o atsakovės darbuotojai atvyko apžiūrėti nuotekų vamzdžio, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė apliejimo priežastį, kaip nurodė trečiasis asmuo R. M., nustatė tik kitą dieną atvykus virš esančio buto gyventojui ir jam pajungus šlangutę bei per ją leidžiant vandenį. Tik tokiu būdu buvo nustatyta, kad užliejimas vyko iš šio buto tekant nuotekoms, per buto Nr. (duomenys neskelbtini) šachtoje trūkusio namo bendro naudojimo špižinio kanalizacijos vamzdžio praplatėjimą. Taigi nėra įrodyta, kaip teigė atsakovė, kad galimai buvo du atskiri apliejimo atvejai, iš kurių dėl vieno yra atsakingas trečiasis asmuo R. M.
Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad nukentėjusiam asmeniui – draudėjai atlygino žalą, todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, turi reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, nagrinėjamu atveju – atsakovę, kuri yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Rėmėsi CK 6.263 straipsniu, reglamentuojančiu bendrojo pobūdžio pareigą atlyginti žalą, CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato pareigą butų ir kitų patalpų savininkams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus bei konkrečia faktine aplinkybe, kad atsakovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, dėl ko atsakovė yra atsakinga už namo bendro naudojimo nuotekų vamzdžių priežiūrą, kad savo pareigas vykdė netinkamai, CK 6.266 straipsnio nuostatomis, kad atsakovei taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta (CK 4.84 straipsnio 1 dalis) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore ir šias pareigas vykdė draudiminio įvykio metu. Tačiau daugiabučio namo administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Taigi nebuvo įrodinėjama ir nėra įrodyta, kad atsakovei buvo perleista valdymo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) ar kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos, taigi griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko ne dėl trečiojo asmens R. M. nuomojamo buto įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio nuotekų vamzdžio, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, įtrūkimo. Taigi, žalai kilus dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų vienam iš namo bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), žala atlyginama bendrais pagrindais (ją atlygina dėl žalos padarymo kaltas asmuo), ir CK 6.266 straipsnio nuostatos, numatančios atsakomybę be kaltės, nėra taikytinos. Tokiu atveju pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala turtui (butui), nekyla.
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Remiantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.
Remiantis Reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, konstatuotina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokią apžiūrą ir bendrųjų objektų įvertinimą administratorius turi įgyvendinti ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, tačiau ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objekto lokacija nekeičia šio objekto paskirties ir administratoriaus pareigų dėl šio objekto priežiūros.
Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus už 2021 – 2023 metus, kurie pasirašyti trijų komisijos narių, kuriems suteikti atitinkami atestatai. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė apžiūrų metu vertindavo namo bendro naudojimo nuotekų šalinimo sistemą, kuri, kaip nurodyta aktuose, atitikdavo statinių priežiūros reikalavimus. Kaip patvirtino liudytoja D. M., kuri bute gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, ir trečiasis asmuo R. M., bute gyvenanti nuo (duomenys neskelbtini) metų, atsakovės atstovai niekada nebuvo atvykę apžiūrėti nuotekų vamzdžių dalies, kuri yra jų butuose. Atsakovė neneigė to, kad nė karto iki šio įvykio (priežiūros tikslais) nesilankė butuose ir netikrino nuotekų vamzdžių. Kaip matyti iš Gyventojų turto draudimo liudijimo, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1975 metais, taigi namo inžinerinė įranga yra 49 metų senumo. Atsakovė teigė, kad paskutinį kartą namo bendro naudojimo nuotekų šalinimo sistemą apžiūrėjo ir aktą surašė 2023-09-21, jokių pažeidimų nenustatė, todėl yra didelė tikimybė, jog bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos gedimas (nuotekų tinkle) įvyko dėl priežasčių, nesusijusių su turto administratoriaus veikla. Pažymėtina, kad atsakovės atestuoti darbuotojai nei 2023-09-21, nei iki to nuotekų sistemos dalių, esančių butuose, neapžiūrėjo ir netikrino, todėl pažeidimų ir negalėjo matyti.
Šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir / ar kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ginčo butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdžio), už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių nustatytai problemai išspręsti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, žinodama apie tai, kad nuotekų vamzdžiai ir kita namo bendro naudojimo inžinerinė įranga yra 49 metų senumo, ėmėsi kokių nors priemonių išsiaiškinti konkrečias šios problemos priežastis ir (arba) ėmėsi atsargumo (prevencinių) priemonių, kad būtų galima išvengti žalos gyventojų turtui.
Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai būtų trukdę atsakovei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi priemonių ir / ar realiai atliko bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose (šiuo atveju bute Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūrą. Atsakovė, nors nurodė, kad priežiūrą vykdo kvalifikuoti specialistai, kad priežiūrą vykdo vadovaudamiesi tam tikra metodika, tačiau metodikos, kuri, atsakovės atstovo teigimu, leidžia patikrinti nuotekų vamzdžių būklę nepatekus į butus, nepateikė. Kad tai ne pirmas kartas, kuomet gyventojai praneša apie nuotekų tinklų gedimus, patvirtina atsakovės pateiktas pranešimų registravimo žurnalo išrašas.
Teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (nuotekų vamzdyno) netinkama, nepakankama priežiūra.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti.
Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (nuotekų vamzdynų) patikrinimus, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius nuotekų vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą (informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdynus), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas / nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, kuris pastatytas prieš 49 metus, nuotekų vamzdyno priežiūros įgyvendinimas, lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei buto užliejimu padarytos žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 12, 178 straipsniai).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas.
Ieškovė, siekdama, kad jai iš atsakovės būtų priteistas žalos atlyginimas subrogacijos tvarka, ne tik nurodė žalos atlyginimo pagrindą, tačiau pateikė ir jos dydį pagrindžiančius įrodymus.
Kaip fiksuota Turto apžiūros akte, 2023-11-21 sudarytame ieškovę atstovaujančios UAB „Smart Claims“ eksperto – partnerio G. P. ir R. P., reikalingas nudažyti lubų plotas – 24,21 m², o sienų – 9,24 m², šviestuvų numontavimas ir sumontavimas – 15 vienetų ir 4 vienetai, jungiklių ir rozečių – 8 vienetai, gipso kartono 4,52 m², vonioje reikia perdažyti lubas – 2,88 m². Akte nurodyta, kad 2017 m. bute buvo atliekami statybos darbai, ko pasėkoje kambarys sujungtas su koridoriumi. Minėtas ieškovės atstovas apskaičiavo draudimo išmokos, kai nusidėvėjimo proc. – 3,50, padarius 100 Eur išskaitą, dydį – 1 153,03 Eur, kuris apskaičiuotas taip: lubų perdažymas – 514,71 Eur, sienų perdažymas – 138,60 Eur, sienų gipso kartono plokščių keitimas – 90,72 Eur, grindų ir sienų plytelių keitimas – 39 Eur, šviestuvų permontavimas – 152 Eur, rozečių, jungiklių permontavimas – 48 Eur, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas – 60 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas – 35 Eur, transportas – 30 Eur.
Atsakovė turėjo teisę teikti savo atsikirtimus bei įrodymus, susijusius su prašoma priteisti žala, tačiau, neigdama savo neteisėtus veiksmus ir kaltę, neginčijo ieškovės apskaičiuoto žalos dydžio, jokių savo skaičiavimų nepateikė, nenurodė, kokia tiksliai apimtimi žala galėtų būti nepagrįsta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas 2017 m., Turto apžiūros akte nurodyta, kad nusidėvėjimo proc. yra 3,5, turint omenyje, kad nusidėvėjimas (daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį) skaičiuojamas tik nuo medžiagų kainos, neįtraukiant darbų išlaidų, iš apskaičiuotos žalos dydžio padaryta 100 Eur išskaita. Teismas vertina, kad ieškovės nurodyto dydžio žala yra apskaičiuota teisingai, nėra per didelė.
CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs šalių ir trečiojo asmens byloje pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovė įrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl yra pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo ir ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimo. Ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 152,03 Eur žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškinys tenkinamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.
Ieškovė ieškinį apmokėjo 24 Eur žyminiu mokesčiu, už advokato teisinę pagalbą iš viso turėjo 1 000 Eur išlaidų. Šių ieškovės turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1 000 Eur) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 93, 98 straipsniai).
Iš atsakovės ieškovei priteistina iš viso 1 024 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Byloje susidarė 25,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas valstybei privalo atlyginti atsakovė (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“, juridinio asmens kodas 183605327, ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai: 1 152,03 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 152,03 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 024 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“, juridinio asmens kodas 183605327, valstybei 25,25 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.
(Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.