Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jęs Ž. Ž., gim. 1973 m. vasario 9 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos piliečio, ap­ie tei­stu­mą duomenų nė­ra, vedusio, profesinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ – generaliniu direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Plun­gės r., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 2-12 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) Plungės r.) nustatyta, kad bendrovės generalinis direktorius Ž. Ž., kaip darbdavys, žodžiu susitarė su S. J., M. S., G. B., A. I., M. I. dėl darbo vietos - miško kirtimo darbų Švedijoje, atliekamų funkcijų - miško darbininko pareigų, nuvykimo į darbo vietą sąlygų ir darbo laiko, piniginio atlygio už darbą, nesudarė rašytinių darbo sutarčių, su aukščiau paminėtais asmenimis, neįvykdė įstatymu numatytų kitų veiksmų įdarbinant darbuotojus ir nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. leido nelegaliai dirbti darbdavio naudai miško ruošos darbus miško darbininkams - S. J., M. S., G. B., A. I., M. I.. Šiais veiksmais Ž. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. ir 99 str. 3 d. numatytus reikalavimus.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius Ž. Ž. – atskaitingas asmuo vykdyti ūkinę finansinę bendrovės veiklą, iš bendrovės kasos pasiimdavo grynųjų pinigų, kas mėnesį sustatydavo avansinę apyskaitą, tačiau mėnesiui pasibaigus grynųjų pinigų likutį negrąžindavo į bendrovės kasą, o perkeldavo į kito mėnesio pradžią, likdamas skolingas bendrovei. Šiais veiksmais Ž. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimus (2009-07-22 nutarimo Nr. 766 red.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Ž. kaltę dėl abiejų teisės pažeidimų pripažino visiškai. Dėl nelegalaus darbo paaiškino, kad su visais protokole nurodytais asmenimis dėl miško kirtimo darbų Švedijoje, nuvykimo į darbo vietą, apmokėjimo už darbą buvo susitarę žodžiu, kol su jais buvo sudarytos darbo sutartys apie mėnesį jie dirbo nelegaliai. Dėl apskaitos taisyklių pažeidimo paaiškino, kad piniginių lėšų apskaitos taisykles pažeidė dėl įstatymų nežinojimo. Pasižada ateityje nenusižengti, dėl padarytų teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta minimali dėl sunkios jo turtinės padėties.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pažeidėjo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 1.500 Lt, keturių asmenų šeimoje jis vienas yra dirbantis, pagal dvi kredito sutartis bendras kreditorinis įsiskolinimas yra 94.000 Lt.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 98 str. 1 d. 1 p. suformuluota nelegalaus darbo samprata, kai esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties raštu. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad nelegaliu darbu gali būti laikomas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 str. numatytus požymius.

DK 93 str. darbo sutartį apibūdina kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Renkant įrodymus ar buvo dirbama legaliai ar nelegaliai, būtina nustatyti faktinių darbo santykių pobūdį, įsipareigojimus, įvertinti kitas aplinkybes. Darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis, todėl negalima remtis vien formaliu požymiu – yra rašytinė darbo sutartis ar nėra.

Kad būtų galima pažeidėjo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. turi būti nustatyti du veiką kvalifikuojantys požymiai – susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo ir apmokėjimo už jį, neįforminta rašytinė darbo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Be pažeidėjo kaltės pripažinimo šį padarytą teisės pažeidimą patvirtina Telšių apskrities VMI vyr. specialisto A. S. surinkta pirminė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas; operatyvaus patikrinimo medžiaga, kurioje iš S. J., M. S., G. B., A. I., M. I. apklausų protokolų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie dienpinigių jiems pervedimą, kelto bilietų jiems pirkimą, prašymų dėl jų priėmimo į darbą ir su jais sudarytų darbo sutarčių matyti, kad šie asmenys nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. dirbo nelegaliai.

Šie įro­dy­mai patvirtina, kad tarp darbdavio Ž. Ž. ir miško ruošos darbininkų - S. J., M. S., G. B., A. I., M. I. susiklostė darbo santykiai, dar­bo su­tar­tys su jais ne­bu­vo su­da­ry­tos, tuo bu­vo pa­žeis­ti DK 93, 99 str. rei­ka­la­vi­mai, dėl ko lai­ky­ti­na, kad pastarieji dir­bo ne­le­ga­liai (DK 98 str. 1 d. 1 p.), to­dėl Ž. Ž. vei­ka ati­tin­ka ATPK 41³ str. 1 d. nu­ma­ty­to administracinio teisės pa­žei­di­mo su­dė­tį.

Pažeidėjo kaltę dėl buhalterinės piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimo patvirtina pažeidėjo Ž. Ž. apklausos protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. B. apklausos protokolas, avanso apyskaitos.

Ž. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimus (2009-07-22 nutarimo Nr. 766 red.), kad privalėdamas atsiskaityti už iš kasos gautų pinigų panaudojimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o nepanaudotus pinigus grąžinti į kasą, to nepadarė, todėl jo veika atitinka ATPK 173¹ str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismas at­si­žvel­gdamas į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nelegalaus darbo padariniai likviduoti įdarbinat asmenis bendrovėje, va­do­vau­jan­tis tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais, taiko ATPK 30¹ str. ir skiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Pažeidėjas padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.)

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. Ž. pri­pa­žin­ti kal­tu padarius administracinius teisės pažeidimus:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 2 d. ir jam paskirti baudą 200 Lt (du šimtus litų 00 ct);

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir, pri­tai­kius ATPK 30¹ str., jam paskirti badą 1.000 Lt (tūkstantį li­tų 00 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą nustatyti baudą 1.000 Lt (tūkstantį litų 00 ct).

Išaiškinti Ž. Ž., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6020, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.). Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti teismui. Neturint galimybės sumokėti baudą numatyta teisė ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis