Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. K. paskirta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 15 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val., Rokiškio r., Antanašės k., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į nukentėjusiosios R. Z. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė bendros 467,26 litų vertės nukentėjusiosios turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. N. K. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, o BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas N. K. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir pasekmes (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas; šis nusikaltimas tyčinis ir baigtas; pagrobto turto vertė nebuvo labai didelė), į dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą padarius nusikaltimą, nuoširdų gailestį dėl to; nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą), vieną ją sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), tinkamai įvertino N. K. asmenybę (nuteistasis yra recidyvistas, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus 3 tokius pat tyčinius nusikaltimus – nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka; niekur nedirbo ir nesimokė), o taip pat atsižvelgė ir į kitas tinkamam bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes (N. K. turi psichikos sutrikimų, kas galėjo sąlygoti jo elgesį). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. K. padarė praėjus vos 2 mėnesiams po Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, paskelbimo, šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo reikiamų išvadų nepadarė, nepasitaisė ir net nesistengė to daryti, jis yra linkęs daryti naujus nusikaltimus, todėl šiuo metu švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu būdu apylinkės teismas už naujai padarytą nusikaltimą visiškai pagrįstai paskyrė N. K. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį. Šią bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str. nuostatomis, teisingai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu jau įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybes, o kartu ir į apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Todėl tiek pirmosios instancijos teismo už naują nusikaltimą N. K. paskirta bausmė, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežtos.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į N. K. pažadus ateityje nebenusikalsti ir įsidarbinti jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmės individualizavimo klausimus ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę tinkamai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo nuomonės, su kuria sutinka teisėjų kolegija, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.