Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo advokato I. D. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų advokatų G. K. ir I. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 06 01 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2012 07 12 d. gautas pareiškėjo advokato I. D. 2012 07 09 d. skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų advokatų G. K. ir I. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 06 01 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos tyrimo medžiagos matyti, jog pareiškėjai advokatai G. K. ir I. D. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusio AB banko (duomenys neskelbtini) (toliau - Bankas) laikinojo administratoriaus S. V. F. ir/ar kitų, pareiškime neįvardintų asmenų atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 2 d., 197 str. 2 d., 198 str. 2 d., 231 str. 1 d., 211 str., nurodydami, kad S. V. F. veiksmai, kuomet jis, valdydamas jam patikėtą Banko turtą, į savo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 4 834 396 EUR, galimai turi BK 183 str. numatytos veikos požymių. S. V. F. veika taip pat gali būti kvalifikuojama pagal BK 197 str. 2 d., nes jis davė nurodymą sustabdyti Banko informacinių sistemų veiklą, žinodamas, kokias neigiamas pasekmes tai gali sukelti Bankui ir valstybės ūkiui bei finansų sistemai. S. V. F. veikoje galimai yra ir BK 198 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi jis neteisėtai perdavė Banko informacinės sistemos ir kompiuterių duomenų kopijas tretiesiems asmeninis. S. V. F. veiksmai taip pat galimai turi požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str. 1 d., kadangi S. V. F. nurodymu buvo naikinami Banko dokumentai, o S. V. F. savo veiksmais trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir antstoliams atlikti savo pareigas atitinkamose bylose. S. V. F. veiksmuose taip pat yra pakankamai komercinės paslapties atskleidimo požymių, numatytų BK 211 str., kadangi S. V. F. nurodymu buvo padarytos visų Banko kompiuterių kietųjų diskų kopijos, informacinės sistemos programos FORPOST kopija, ir laikmenos su visomis kopijomis bei dalis kietųjų diskų išvežtos iš Bankui priklausančių patalpų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras U. V. 2012 06 01 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių. Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras motyvavo tuo, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Nutarime prokuroras nurodė, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog laikinasis Banko administratorius už Banko laikinąjį administravimą iš Banko į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė pinigines lėšas neteisėtai, nes visi mokėjimai padaryti remiantis 2011 11 16 d. laikinojo administratoriaus paskyrimo sutartimi ir 2011 11 19 d. šios sutarties pakeitimu, už sutartyse numatytus darbus, kuriuos atliko laikinasis Banko administratorius ir samdomos bendrovės. Pažymėjo, kad iš esmės tuo pačiu klausimu Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jau buvo gautas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) partijos frakcijos seniūno V. Ž. dėl 2011 11 24 d. ir 2011 11 29 d. iš Banko padarytų 4 834 396 EUR pavedimų į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią Didžiosios Britanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, ir Banko laikinojo administratoriaus S. V. F. veiksmų. 2012 02 29 d. išnagrinėjus minėtą pareiškimą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo pagrįstumas patikrintas Vilniaus apygardos prokuratūroje ir pats 2012 02 29 d. nutarimas nėra panaikintas. Prokuroras nurodė, kad net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo galima padaryti išvadą, jog laikinasis Banko administratorius S. V. F. veikė 2011 11 16 d. laikinojo administratoriaus paskyrimo sutarties pagrindu, t. y. teisėtai. Tiek iš pačių pareiškėjų, tiek iš kitų šaltinių, tikslinant jų pareiškimą, nebuvo gauta jokių duomenų, jog laikinojo administratoriaus teisėti veiksmai būtų galėję sukelti (padaryti) žalos. Prokuroras pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra atliekamas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro organizuojamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11 dėl galimo AB banko „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turo išvaistymo, pasisavinimo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo, siekiant turtinės naudos, dokumentų suklastojimo. Tikslinant šį pareiškimą buvo kreiptasi į šį tyrimą organizuojantį prokurorą ir gauta informacija, kad tyrimo metu nėra nustatyti jokie AB banko „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų naikinimo faktai, taip pat nėra jokių duomenų, kad atliekant minėtą tyrimą būtų trukdoma teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar kitiems pareigūnams vykdyti pareigas ir todėl joks ikiteisminis tyrimas pagal BK 231 str. nėra pradėtas. Konstatavo, kad pareiškimo tikslinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog buvo trukdoma BK 231 str. išvardintiems pareigūnams atlikti savo pareigas. Taip pat Banko kompiuterių kietųjų diskų kopijų, informacinės sistemos programos FORPOST kopijų padaryme ir kopijų išvežime iš Banko nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 211 str., nes nėra jokių duomenų, kad Banko laikinasis administratorius komercine paslaptimi laikomą informaciją tiesiogiai suteikė kitam asmeniui arba šią informaciją viešai paskelbė.

Nesutikdami su prokuroro nutarimu, pareiškėjai jį skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 06 27 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, pažymint, kad prokuroras padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjų prokuratūrai pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių, nes yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė (nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių), daranti baudžiamąjį procesą negalimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matosi, jog prieš priimdamas procesinį sprendimą prokuroras tinkamai atliko BPK 168 str. 1 d. numatytą aplinkybių patikrinimą ir įsitikino, jog nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjų keliamus įtarimus, kad laikinasis banko „(duomenys neskelbtini)“ administratorius S. V. F. ar/ir kiti asmenys galėjo padaryti nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas. Tiek pareiškėjų prašymas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui grindžiami iš esmės deklaratyviais teiginiais, realių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų spėliones dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nepateikta.

Vilniaus apygardos teismui advokatas I. D. skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 06 27 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 06 01 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą 2012 04 20 d. pareiškime išdėstytoms aplinkybėms ištirti.

Skunde nurodoma, kad advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatams, atstovaujantiems buvusių AB banko (duomenys neskelbtini) akcininkų interesus ir ginantiems juos kaip įtariamuosius ikiteisminiame tyrime, tapo žinomos svarbios aplinkybės, susijusios su Banko laikinojo administratoriaus S. V. F. abejotino teisėtumo veiksmais Banke. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą įtarti, kad laikinasis administratorius galėjo padaryti veikas, kurios turi požymių nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 2 d., 197 str. 2 d., 198 str. 2 d., 211 str., 231 str. 1 d. (turto pasisavinimas stambiu mastu, neteisėtas poveikis Banko informacinėms sistemoms ir jų veikimo nutraukimas, neteisėtas neviešų elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas perduodant tretiesiems asmenims ir komercinės paslapties atskleidimas, galimas trukdymas teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, antstolio veiklai ir kitos veikos).

Pareiškėjo teigimu, S. F. veiksmai, kuomet jis, valdydamas jam patikėtą Banko turtą, į savo kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 4 834 396 EUR, galimai turi BK 183 str. numatytos veikos požymių, nes (1) jis valdė šį turtą užimamų laikinojo administratoriaus pareigų ir sutarties su Lietuvos Banku pagrindu; (2) šio turto atžvilgiu jis turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus; (3) dėl užimamų pareigų (vykdė Banko stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų pareigas) galėjo duoti nurodymą dėl turto panaudojimo jam suteiktų įgalinimų ribose; (4) S. F., žinodamas Lietuvos Banko valdybos nustatytus apribojimus dėl Banko turto naudojimo, sąmoningai perdavė turtą (4 834 396 EUR) trečiajam asmeniui - kompanijai (duomenys neskelbtini).

Nutartyje šie veiksmai traktuojami, kaip padaryti teisėtai (Prokuroras patikrino <...> ir nustatė, kad tokia pinigų suma iš tiesų buvo pervesta, tačiau tai padaryta teisėtai), nes esą atitinka 2011 11 16 d. Banko laikinojo administratoriaus paskyrimo sutarties nuostatas, tačiau iš esmės nei prokuroro nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl argumento, kad tokie veiksmai galimai prieštarauja Lietuvos banko valdybos 2011 11 16 d. nutarimo Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko (duomenys neskelbtini) veiklos apribojimo (moratoriumo)“ 4 p. nuostatoms, draudžiančioms akcinei bendrovei bankui (duomenys neskelbtini) iki 2011 11 21 d. (2011 11 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu šis terminas pratęstas, sutapatinant jį su moratoriumo pabaiga) teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą. Tai reiškia, kad Lietuvos banko valdyba savo nutarimu buvo uždraudusi visas banko operacijas.

Nutartyje teisingai nurodyta, kad iš Lietuvos banko valdybos nutarimo aiškiai matosi, jog nutarimo 4 punktu buvo nustatyta, kad Bankui iki 2011 11 21 d. buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą. Pažymėtina, kad Lietuvos banko valdyba savo 2011 11 17 d. nutarimu Nr. 03-188 ir 2011 11 20 d. nutarimu iš dalies keitė minėtąjį 2011 11 16 d. nutarimą Nr. 03-186. Konkrečiai buvo keičiamas 4-asis nutarimo punktas, numatant (1) kad visų finansinių paslaugų teikimas ir bet kokia banko veikla stabdoma iki moratoriumo pabaigos ir (2) šio draudimo išimčių sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame išimčių sąraše (Lietuvos banko valdybos nutarimo 4.1 - 4.7 papunkčiai) mokėjimas kompanijai (duomenys neskelbtini) nėra numatytas. Tai reiškia, kad S. V. F. veiksmai, kuomet faktiškai iš valstybinio banko į S. V. F. įmonės sąskaitą buvo pervesti 4 834 396 EUR, tuo metu, kai Lie

tuvos bankas, kaip priežiūros institucija, buvo uždraudusi bet kokią veiklą ir bet kokių banko operacijų vykdymą, prieštarauja teisės aktui - Lietuvos banko 2011 11 16 d. nutarimui Nr. 03-186 (su vėlesniais pakeitimais) ir todėl yra neteisėtas.

Nutartyje taip pat nurodyta, kad sutartis nenumatė, jog laikinojo administratoriaus užmokestį ir patirtas sąnaudas apmoka pasirinktinai Bankas arba Priežiūros institucija, todėl ir lėšų išvedimas iš banko jo veiklos sustabdymo metu yra teisėtas. Su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka, nes nutarime aiškiai nurodyta, kad laikinojo administratoriaus patirtas sąnaudas ir išlaidas dėl tokių patarėjų sumokės Bankas (arba priežiūros institucija). Taigi neteisingai pateikiamos (arba interpretuojamos) sutarties nuostatos. Pažymėtina, kad net ir priimat nutartyje pateiktą sutarties nuostatos dėl subjekto prievolės sumokėti laikinajam administratoriui interpretaciją, pinigų nuskaitymas iš banko sąskaitų 2011 11 24 d. – 2011 11 29 d. buvo neteisėtas, nes Lietuvos banko valdybos nutarimu Banko veikla buvo sustabdyta ir uždrausta vykdyti bet kokias finansines operacijas. Pinigų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą yra finansinė operacija.

Sutartį su S. V. F. pasirašė Lietuvos banko valdybos pirmininkas, finansines operacijas ir pinigų pervedimus iš Banko sąskaitų savo nutarimu uždraudė Lietuvos banko valdyba, todėl, net ir pripažįstant, kad sutartyje buvo numatyta galimybė gauti atlygį iš Banko lėšų, tačiau būtent tuo metu Lietuvos banko valdybos nutarimas draudė atlikti šią operaciją. Esant kolizijai tarp dviejų teisės aktų viršenybę turi aukštesnio organo priimtas aktas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisiniuose santykiuose (tarp Lietuvos banko ir S. V. F.) yra akivaizdus valstybės interesas, nes, kaip žinia, Bankas nuo 2011 11 16 d. buvo valstybinis bankas, kaip ir jam priklausančios lėšos, todėl šių lėšų panaudojimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vien tik Lietuvos banko ar jo vadovo asmeninis klausimas arba Lietuvos banko ir laikinojo administratoriaus civilinis ginčas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas numato griežtą baudžiamąją atsakomybę už netinkamą valstybės lėšų panaudojimą ir paprastai kaltininkams inkriminuojami tokie nusikaltimai kaip patikėto turto iššvaistymas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir k. t. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p. įpareigoja prokurorus ginti viešą interesą. Todėl tiek pareiškime, tiek skunde išdėstyto prašymo ištirti valstybinių lėšų panaudojimo pagrįstumą ignoravimas yra netoleruotinas, nes šios aplinkybės privalo būti ištirtos kaip turinčios ypatingą reikšmę valstybei ir visuomenei.

Dėl išvardintų priežasčių konstatuotina, kad tik ikiteisminio tyrimo metu galima įvertinti tikrąsias Banko lėšų panaudojimo aplinkybes ir tik remiantis pirminiais, betarpiškai lėšų panaudojimą pagrindžiančiais dokumentais, o ne suinteresuoto gauti kaip įmanoma didesnį atlygį asmens S. V. Freakley pateiktais paskaičiavimais jį samdžiusiam Lietuvos bankui.

Advokatas nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad neva pareiškėjai nenurodė konkrečios ir patikrinamos informacijos apie galimai neteisėtas veikas. Pats teismas pripažino, kad prokuroras visgi atliko tam tikrus patikrinimo veiksmus ir vertino tam tikrą dalį išreikalautų duomenų, tačiau kartu teismas visiškai nemotyvavo priežasties, kodėl atmetami skundo motyvai dėl abejotino tikslumo ir objektyvumo paskaičiavimų apie laikinojo administratoriaus išsimokėtų lėšų kiekius, taip pat nesurašė jokių motyvų apie prokuroro rėmimąsi ne pirminiais finansiniais dokumentais, o tik suinteresuoto asmens S. V. F. raštais Lietuvos bankui.

Pareiškėjo nurodymu, jis neturi ne tik teisėtų galimybių, bet ir pareigos tirti nusikalstamos veikos požymius. Jis, kaip asmuo, sužinojęs informaciją apie galimai padarytus nusikaltimus, praneša tokią informaciją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams. Būtent pastarųjų pareiga yra imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atskleista nusikalstama veikla ir tinkamai pritaikytas įstatymas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėja nevertino netgi tokios skunde nurodytos aplinkybės kaip prokuroro apsiribojimas tik fragmentiškais patikrinimo metu išreikalautais duomenimis, neatliekant BPK 168 str. 1 d. numatytų ir būtinų šioje konkrečioje situacijoje patikslinimo veiksmų.

Pareiškėjas konstatuoja, kad teismo išvados apie tai, kad esą prokuroras tinkamai atliko pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą ir pasisakė dėl visų jame nurodytų aplinkybių, o pareiškėjai neva nepateikė „spėliones“ patvirtinančių faktinių duomenų, yra nepagrįstos.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjo advokato I. D. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Prokuroro 2012 06 01 d. nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 06 27 d. nutartyje nurodyti pareiškėjų skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Vadovaujantis BPK 2 str., prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, laikinasis Banko administratorius S. V. F. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, turinčias požymių, numatytų BK 183 str. 2 d., 197 str. 2 d., 198 str. 2 d., 211 str., 231 str. 1 d., tačiau toks pareiškėjo manymas yra nepagrįstas ir neteisingas. Kaip teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje, prokuroras, prieš priimdamas procesinį sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tinkamai atliko BPK 168 str. 1 d. numatytą aplinkybių patikrinimą ir įsitikino, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo keliamus įtarimus, jog laikinasis Banko administratorius ar kiti asmenys galėjo padaryti nusikalstamų veikų požymių turinčias veikas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis savo skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikinasis Banko administratorius ar kiti asmenys būtų pasisavinę turtą stambiu mastu, darę neteisėtą poveikį Banko informacinėms sistemoms ir nutraukę jų veikimą, neteisėtai perėmę neviešus elektroninius duomenis ir panaudoję perduodant tretiesiems asmenims, atskleidę komercinę paslaptį, trukdę teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, antstolio veiklai ar padarę kitą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 11 24 d. – 2011 11 29 d. laikinasis Banko administratorius 4 834 396 eurų sumą pervedė iš banko „(duomenys neskelbtini)“ į kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, toks perdavimas buvo neteisėtas, tačiau apygardos teismas sutinka su prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos padaryta išvada, kad tai buvo padaryta teisėtai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad anksčiau jau buvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas dėl 4 834 396 eurų sumos pervedimo iš banko „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pagal kito pareiškėjo prašymą ir 2012 02 29 d. Lietuvos Respublikos STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytai aplinkybei. Minėtas nutarimas nėra panaikintas, jis įsiteisėjęs, todėl pakartotinai spręsti tą patį klausimą, nesant naujų faktinių aplinkybių, kurių pareiškėjas savo skunde taip pat nenurodo, nėra teisinio pagrindo.

Nepaisant to, kad dėl minėto klausimo jau priimtas įsiteisėjęs sprendimas, prokuroras dar kartą patikrino šią aplinkybę ir, įvertinęs laikinojo Banko administratoriaus Lietuvos Bankui pateiktas ataskaitas dėl atliktų banko administravimo veiksmų ir jų sąnaudų, samdytų bendrovių išrašytas sąskaitas – faktūras, tarpbankinių pavedimų, kuriais buvo pervesti minėti 4 834 396 eurai, išrašus ir kitą bylos medžiagą, nustatė, kad minėta suma buvo pervesta teisėtai, remiantis 2011 11 16 d. AB banko (duomenys neskelbtini) laikinojo administratoriaus paskyrimo sutartimi, iš dalies pakeista 2011 11 19 d. sutartimi. Apygardos teismui nėra jokio pagrindo nesutikti su šia prokuroro išvada, o pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia minėtos prokuroro išvados.

Visiškai sutinkama su apylinkės teismo faktinių duomenų analize, kad 2011 11 16 d. AB banko (duomenys neskelbtini) laikinojo administratoriaus paskyrimo sutarties 4 punktas numatė laikinajam administratoriui teisę samdyti finansinius, teisinius, apskaitos ar kitus patarėjus, taip pat numatant, jog patirtas sąnaudas ir išlaidas dėl tokių patarėjų sumokės Bankas (arba Priežiūros institucija) pagal sutarties 5 punktą. Sutartis nenumatė, kad laikinojo administratoriaus užmokestį ir patirtas sąnaudas apmoka pasirinktinai Bankas arba Priežiūros institucija (Lietuvos Bankas). Pagal sutarties 5.6 punktą, Priežiūros institucija įsipareigojo nedelsiant sumokėti tik tuos užmokesčius, sąnaudas ir išlaidas, kurių per 2 dienas nuo sąskaitos pateikimo nesumoka Bankas. Sutarties 5.3 punktas aiškiai nustatė bendrą normą, kad visas sąnaudas ar išlaidas, patirtas laikinojo administratoriaus vykdant laikinąjį administravimą, sumoka Bankas. Sutarties preambulėje nurodyta, kad laikinasis administratorius yra (duomenys neskelbtini) atstovas, o sutarties 4.4 punktas nustatė, kad „laikinojo administratoriaus komanda“ reiškia laikinąjį administratorių ir visus samdytus asmenis, subrangovus, deleguotus ar kitaip padedančius laikinajam administratoriui dėl Banko laikinojo administravimo. Sutarties 5.4 punktas nustatė, kad Bankas nedelsiant sumoka laikinajam administratoriui << ...sumos teismas nenurodo....>> eurų pradinį avansą, kuris bus panaudotas apmokėti užmokesčius, sąnaudas ir išlaidas, kurias laikinasis administratorius patyrė iki šiol ir patirs vėliau. Tam pačiam 5.4 punkte nustatyta ir tai, kad Bankas atliks ir tolesnius avanso mokėjimus kreditan, užtikrindamas, kad laikinojo administratoriaus sąnaudoms ir išlaidoms turimas avansas visada būtų ne mažesnis nei << ...sumos teismas nenurodo....>> eurų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 2.1. punkte yra nustatyta, jog laikinasis administratorius turės visus įgaliojimus ir vykdys laikinojo administratoriaus funkcijas, nurodytas Bankų įstatymo 76 straipsnyje su pakeitimais) pagal šio dokumento sąlygas. Bankų įstatymo 76 str. 5 d. nustatyta, jog <<... Atlyginimas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) išmokami iš banko lėšų prieš bet kokius kitus banko mokėjimus...>>, o to paties straipsnio 7 d. 3) p. nurodyta, kad << bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti...>>. Išmokėjimai iš banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nepriskirtini įsipareigojimams kylantiems iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, o Sutartyje buvo numatytas avanso išmokėjimas nedelsiant. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog Lietuvos banko valdybos nutarimas turi aukštesnę galią nei Lietuvos banko valdybos pirmininko pasirašyta Sutartis, tačiau Lietuvos banko valdybos nutarimas išsprendė principinius klausimus (be kitų klausimų) - banko „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo administratoriaus skyrimą ir jam mokėtino atlyginimo dydžio nustatymą. Laikinojo administratoriaus veiklą, teises ir pareigas ir kt. detaliai nereglamentuoja Sutartis, o jos nuostatos nagrinėjamu klausimu neprieštarauja bankų įstatymo 76 str. nuostatoms. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad 4 834 396 eurų pervedimas iš banko „(duomenys neskelbtini)“ į kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2011 11 24 d. – 2011 11 29 d. būtų atliktas neteisėtai ar nesant tokio dydžio išlaidas patvirtinančių dokumentų, o tai, kiek pagrįstas sumokėtas atlyginimas už atliktą darbą (atitinkamos kvalifikacijos darbo jėgos kaina ir pan.), yra laikinojo administratoriaus paskyrimo sutarties dalykas. Šiuos klausimus privalo išanalizuoti kita sutarties šalis, šiuo atveju Lietuvos bankas. Esant sutarties sąlygų pažeidimams, bet kuri sutarties šalis kilusius nesutarimus gali spręsti sutartyje numatyta tvarka.

Nepagrįstas ir tas pareiškėjo nurodymas, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 197 str., 198 str., 231 str., 211 str. Tokius įtarimus pareiškėjas grindžia vien tik subjektyvaus pobūdžio prielaidomis ir samprotavimais neva galėjo būti padarytos minėtos veikos, tačiau jokios konkrečios ir patikrinamos informacijos apie jam žinomas aplinkybes, kurios tokias prielaidas patvirtintų, nenurodo. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių naujų aplinkybių, galinčių įtakoti skundžiamų procesinių sprendimų panaikinimą. Apygardos teismo nuomone, prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų veikų, numatytų BK 197 str., 198 str., 231 str., 211 str. Tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja dėl visų pareiškėjo argumentų pasisakė ir tinkamai motyvavo išvadą, kad nėra duomenų, jog realiai buvo padarytos tokios nusikalstamos veikos.

Iš Lietuvos banko valdybos nutarimo matyti, kad laikinuoju banko „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi buvo paskirtas S. V. F. bei tą pačią dieną (2011 11 16 d.) su pastaruoju buvo pasirašyta ir laikinojo administratoriaus paskyrimo sutartis. Tokie duomenys patvirtina, kad S. V. F., 2011 11 16 d. pradėjęs eiti laikinojo administratoriaus pareigas, nutraukdamas banko „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos veiklą, elgėsi teisėtai, o tokie veiksmai neatitinka BK 197 str. numatytos veikos požymių. Banko „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų informacinės sistemos FORPOST sustabdymas buvo atliktas teisėtai.

Taip pat vertinami pareiškėjų argumentai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 str. (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas), BK 211 str. (komercinės paslapties atskleidimas) bei BK 231 str. (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai). Byloje nebuvo nustatyta, kad buvo tyčia (naikinant dokumentus) trukdoma teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nes buvo gauta informacija iš ikiteisminį tyrimą (dėl galimo AB banko (duomenys neskelbtini) didelės vertės turto iššvaistymo, pasisavinimo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo, siekiant turtinės naudos, dokumento suklastojimo) organizuojančio prokuroro, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai ir joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, tad pareiškėjo keliami įtarimai nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Taip pat nėra jokių duomenų, kad laikinasis Banko administratorius neteisėtai būtų perėmęs administruojamo banko turimus elektroninius duomenis ar juos naudojęs neturint tam teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai, kad buvo paskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija, tokiais veiksmais padarant didelės turtinės žalos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 06 01 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 27 d. nutartis yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo advokato I. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.