Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Aer city service“, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2015-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius;

2. 2016-12-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Įsiteisėjo 2017-01-03. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

3. 2017-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su 2016-12-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metų laisvės atėmimo ir 100 MGL (3766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbo UAB "Vizostata", gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2011-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2012-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2011-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, bausmė atlikta 2013-06-14;

2. 2014-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 litų) dydžio bauda, paskirtą baudą sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3. 2014-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje, bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. 2014-11-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę, bausmė atlikta 2015-08-25;

4. 2017-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (4 epizodai), BK 63 straipsnio, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams;

5. 2017-01-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį 6 mėnesius dirbti, tęsti darbą;

6. 2017-04-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - 6 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017-01-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir bausmė, atlikta pagal 2017-01-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį;

7. 2017-05-10 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. – 9 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metus 6 mėnesių laisvės atėmimo. Taikytas BK 64¹ str. ir paskirta galutinė bausmė 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

8. 2017-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017-05-10 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal 2017-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2017-05-10 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžius. 2017-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metų 9 mėnesių bausmė, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendį) ir bausmes, iš dalies atliktas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendį ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjęs 2017-09-15. Bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs;

9. 2017-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme prie griežčiausios, 2017-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir 2017-05-10 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliekama pataisos namuose. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendį) ir bausmes, iš dalies atliktas pagal 2017-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintas bausmes ir 2017-05-10 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. ir K. S. veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent N. R. ir K. S. iš anksto susitarė tyčia apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išsinuomoti priekabą ir jos negrąžinti, tuo tikslu N. R. 2016-08-29 davė K. S. savo naudojamą automobilį „M. B. V230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomotai priekabai prisikabinti ir 30 Eur, priekabos nuomai. 2016-08-29 apie 11.50 val. K. S. N. R. duotu automobiliu „M. B. V230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Klaipėdos r., Gargždus, Gamyklos g. 11A, t. y. į UAB „Autginta“, kur su bendrovės vadybininku G. K. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, sumokėjo 25 Eur nuomos mokestį ir nuo 2016-08-29 11.50 val. iki 2016-08-29 18.00 val. išsinuomojo priekabą „Boro BR2“, valstybinis numeris DV 073, 1592,91 Eur vertės, kurią perdavė N. R., o N. R. ją pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu N. R. ir K. S. veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Autginta“ priklausantį 1592,91 Eur vertės turtą.

K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi, sutiko su visomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime bei patikslintame kaltinime. Parodė, kad susitarė su N. R. išsinuomoti priekabą ir ją vėliau parduoti. 2016-08-29 N. R. duotu automobiliu ,,M. V.“ nuvažiavo į aikštelę, važiavo kartu su R. D., aikštelėje išsinuomojo priekabą, už nuomą sumokėjau 30 Eur, kuriuos davė N. R.. Ant automobilio ,,M. V.“ užkabino išnuomotą priekabą. Po to susitiko su N. R. ir trise važiavo į Kauną. Kam ir už kiek N. R. pardavė priekabą nežino, nes pardavime nedalyvavo, nes N. R. jį su Rūtą buvo palikęs prekybos centre „Prisma“. Grįžęs N. R. davė jam 60 Eur. Su civiliniu ieškiniu sutinka (t. 3, b. l. 110).

Kadangi kaltinamasis K. S. tiksliai neprisiminė visų jam inkriminuojamos veikos aplinkybių, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos kaltinamasis patvirtino. Iš ikiteisminio tyrimo metu K. S. duotų parodymų nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje N. R. jam pasiūlė, jog reikėtų išsinuomoti priekabą-traliuką. Sakė, kad turi tokiam daiktui pirkėją. Sakė, kad parduotų tą priekabą ir jam duotų dalį pinigų. N. R. sakė, kad jis apžiūrės nuomos punktą, kuriame nebūtų vaizdo kamerų ir, kad iš patalpų nesimatytų prie kokio automobilio prikabins priekabą. Praėjus 2-3 dienoms N. R. pasakė, kad nuomotis priekabos jis turi nuvažiuoti į Gargždus, paaiškino kur reikia važiuoti ir davė savo autobusiuką "M. V." ir 30 eurų. Pinigus jis davė sumokėti už priekabos nuomą. N. R. duotu autobusiuku kartu su drauge R. D. nuvažiavo į Gargždus, į N. R. nurodytą vietą, t.y. į automobilių pardavimo aikštelę ir ten už 25 eurus išsinuomojo priekabą-traliuką. Dėl priekabos nuomos savo vardu sudarė nuomos sutartį. Priekabą nuomavosi kelioms valandoms. Iš nuomos punkto grįžo į Klaipėdą. Važiuojant paskambino N. R. ir pasakė, kad jau išsinuomojo priekabą. Su N. R. susitiko Klaipėdoje, Baltijos pr. prie degalinės "Statoil" ir visi trys, t.y. jis, N. R. ir R. D. išvažiavo į Kauną. N. R. sakė, kad turi priekabai pirkėją. Nuvažiavus į Kauną N. R. jį su R. D. išleido prie prekybos centro "Prisma", o pats išvažiavo. N. R. grįžo maždaug už 3-4 val. ir sakė, kad už 320 Eur pardavė priekabą. Jam už tai, kad išsinuomojo priekabą, N. R. davė 80 eurų. Likusius pinigus pasiėmė sau. Rūtai pinigų N. R. nedavė. R. D. nežinojo, kad su N. R. buvo sutarę, kad išsinuomos priekabą ir jos negrąžins. Išsinuomoti ir negrąžinti priekabą jam pasiūlė N. R.. Kaune N. R. priekabą pardavė, tačiau kam pardavė nežino, nes jis su Rūta pardavime nedalyvavo (t.2, 18-19, 27).

N. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamo veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, jog K. S. pažįsta apie metus laiko. 2016-08-29 K. S. paprašius paskolino jam automobilį, nes pats jo nevairuoja. Vėliau K. S. pasiskambino ir klausė ar gali važiuoti su jo automobiliu į Kauną. Leido jam važiuoti, tačiau pats taip pat nutarė su juo kartu važiuoti. Kartu važiavo su K. S., kad K. S. grąžintų jam automobilį, nes vieną kartą buvo davęs jam automobilį, tai jis jį grąžino tik po savaitės laiko, tai pasimokė, todėl tą kartą kartu ir važiavo į Kauną. S. K. su K. S., priekaba jau buvo prikabinta, K. S. sakė, jog ją išsinuomojo, tuomet trise jis, Steponas ir Rūta važiavo į Kauną. K. S. ne pirmą kartą išsinuomoja priekabą, negalvojo, kad jos gali negrąžinti. Tą dieną davė Kęstučiui 50 Eur, nes jis prašė paskolinti, neprisimena, ar jis juos grąžino. K. S. dažnai paskolindavo pinigų. Pasiėmė alaus ir viską kelią vartojo alkoholį. Atvažiavę į Kauną, K. S. jį paliko prekybos centre "Prisma", kuriame prabuvo apie 3 val., skambino Kęstučiui, bet jis nekėlė ragelio. Tuomet išsikvietė taksi ir išvažiavo į Garliavą, kur yra XXL cepelinai ir iš ten Kęstutis jį pasiėmė. K. K. kur yra priekaba, pastarasis nurodė, jog ją paliko. Iš Kauno grįžo labai girtas. Po to savaitę laiko nematė Kęstučio, viskas paaiškėjo, kai policija jam pasakė. K. K. kodėl jis taip sakė policijoje, tai jis pasakė, kad jam liepė pareigūnai taip sakyti. Jokios priekabos nepardavė ir nematė kam ji buvo parduota, jokių pinigų už jos pardavimą K. S. nedavė. Tą kartą E. M. kartu nevažiavo. Su E. M. dažnai važiuodavo į Kauną, nes abu kartu dirbo, kadangi tuo metu daug vartojo alkoholio, tai visos dienos buvo susimaišiusios, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, jog su jais kartu buvo ir E. M.. Su E. M. prieš tai buvo išsinuomoję priekabą iš "Sauridos". Kai su Evaldu važiuodavo, tai pasiimdavo ir Kęstutį, kad padėtų pakrauti metalus. Kai iš ,,Sauridos“ nuomojosi priekabą, tai Kęstutis sudarė nuomos sutartį, nes buvo reikalinga kategorija, o su B kategorija niekas nenuomoja. Nebuvo kito asmens, galinčio vairuoti, Kęstutis legaliai niekada nedirbo, tik kaip fizinis asmuo išsinuomodavo priekabą, kuri būdavo naudodavo jo įmonėje, kurioje dirbo. Važiuodavo su ,,M. V.“, kuris priklausė UAB ,,Mersanai“. Su civiliniu ieškiniu nesutiko (t. 3, b. l. 111-112).

Civilinio ieškovo UAB ,,Autginta“ atstovas T. A. apklaustas teisme parodė, jog nepažįsta kaltinamųjų, nėra su jais bendravęs. Įmonė UAB ,,Autginta“ išnuomojo traliuką – priekabą Boro BR2 Nr. DV 073, 2012-2014 metų, nuomos sutartį surašė ir paėmė pinigus už nuomą G. K.. Gal telefonu ir bendravo su kuriuo nors iš kaltinamųjų, per dieną gauna daug skambučių, klausia, kiek kainuoja, kiek laiko, kada gali paimti. Nuomos kaina parai 30 Eur, o jei trumpiau, tada vietoje suderinama. Kai nuomojama priekaba, tai prašoma pateikti asmens dokumentą, nėra svarbu ar asmuo turi teisę vairuoti tokią priekabą. Nedalyvavo perduodant priekabą, ar tada buvo teritorija filmuojama nežino, bet šiuo momentu tikrai yra filmuojama. Kai nuomojama transporto priemonė, tai reikalaujama užstato, bet šiuo atveju užstatas nebuvo paimtas, nes kaip nurodė Gintas, tai nuomininkas neturėjo pinigų užstatui. Priekabos vertė - 1900 Eur, ją nustatė pagal rinkos vertę, rinkos vertę paskaičiavo pagal viešus skelbimus interente. Ieškinį palaikė ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 1900,00 Eur turtinę žalą (t. 3 b. l. 113).

Liudytojas G. K. parodė, jog dirba UAB ,,Autginta“ vadybininku, salėje už stiklo sėdintis asmuo (K. S.) buvo atvažiavęs išsinuomoti priekabos Boro Nr. DV 073. Galėjo būti 2016-08-29, kai atvažiavo išsinuomoti priekabos. Buvo sudaryta nuomos sutartis, užstatas nebuvo paimtas, nuomojosi ryte ir žadėjo vakare grąžinti, sakė, kad važiuos į Šilutę mašiną pasiimti. Nuomininkas pateikė dokumentą, kad galėtų nustatyti jo tapatybę, tai galėjo būti teises arba pasas, tapatybės kortelė. Kai negrąžino priekabos skambino sutartyje nurodytu numeriu, atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad yra mama, tačiau nieko žinoti, todėl praėjus kelioms dienoms kreipėmės į policiją. Nematė kokiu automobiliu atvažiavo, nes automobilis buvo už aikštelės ribų. Tuo metu kur stovėjo nuomojama priekaba nebuvo filmuojama (t. 3, b. l. 113-114).

L. R. D. parodė, jog apie 5 metus pažįsta Kęstutį, o Nerijų apie metus. Nerijus buvo Kęstučio darbdavys. Tą dieną važiavo su Kęstučiu, nes jis turėjo išsinuomoti priekabą. Jai buvo žinoma, kad Nerijus ir Kęstutis turi parsivežti mašiną, jie jau anksčiau kartą buvo nuomavęsi priekabą ir ją grąžindavo. Tą kartą kiek jai žinoma priekaba nebuvo grąžinta. K. S. atvažiavo su autobusiuku ,,Mercedes“, kuris yra Nerijaus, ir jie kartu nuvažiavo į Gargždus, o iš Gargždų grįžo jau su priekaba, Klaipėdoje pasiėmė Nerijų ir važiavo trise į Kauną. Atvažiavus į K. N. juos paleido prie parduotuvės, nes Nerijus turėjo nuvažiuoti paimti mašinos. Kartu su Kęstučiu nuvažiavo pavalgyti cepelinų į ,,Cepelinai XXL“, ten valgė dviese, o parvažiavęs Nerijus pasakė, kad paliko priekabą ir ją vėliau parsiveš. Kęstutis vairavo, o Nerijus šalia sėdėjo ir vartojo alkoholį. Nežino, ar jie po to važiavo pasiimti priekabos (t. 3, b. l. 163-165).

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytoja patvirtino. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos R. D. parodymų nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje R. D. girdėjo, kaip N. R. K. S. kalbėjo, kad reikia priekabos. Sakė, kad jam reikia kažką parsivežti. Ką konkrečiai jie kalbėjo, nurodyti negali, nes nežino. N. R. davė K. S. savo autobusiuką "Mercedes" ir girdėjo, kad K. S. sakė, kad važiuos išsinuomoti priekabos. K. S. jai pasiūlė važiuoti kartu į Gargždus. Suprato, kad priekaba, kurią išsinuomos K. S., yra reikalinga N. R.. Tačiau ką jis su ja darys, nežinojo. Abu su K. S. nuvažiavo į Gargždus ir K. S. kažkokioje aikštelėje išsinuomojo priekabą. Priekaba buvo tokia, kaip vežti mašinai. Prisikabinę priekabą grįžo į Klaipėdą. Kiek K. S. sumokėjo už priekabos nuomą nepamena, bet kaip suprato pinigų jam davė N. R.. Važiuojant K. S. susiskambino su N. R. ir su juo susitiko Klaipėdoje prie degalinės "Statoil", esančios prie parduotuvės "Banginis". N. R. sėdo už automobilio vairo ir jie išvažiavo į Kauną. Važiuojant N. R. su K. S. kalbėjo, kad kažką reikia ar parvežti, ar nutempti, tiksliai nesuprato. Nuvažiavus į Kauną N. R. ją su K. S. paleido prie parduotuvės "Prizmė", o pats išvažiavo. Jis grįžo maždaug už 1-2 valandų. Matė, kad jis grįžo be priekabos. Girdėjo, kad N. R. sakė, kad kažkam paliko priekabą, o paskui parsiveš. Iš Kauno visi grįžo į Klaipėdą. Kitą dieną K. S. jai pasakė, kad priekabą, kurią jam liepė išsinuomoti N. R., pats N. R. Kaune pardavė ir jam davė kažkiek pinigų. Kad K. S. su N. R. žada negrąžinti išsinuomotos priekabos, ji nežinojo (t.1, b.l. 109-110).

Liudytojas E. M. parodė, jog labai gerai pažįstu abu kaltinamuosius, vienas draugas N. R. - darbo kolega, su kuriuo dirbo UAB "Varitekas", o su K. S. susipažino per N. R.. N. R. buvo kaip įmonės vadovas. N. R. turi priklausomybę alkoholiui. N. R. alkoholio duodavo K. S.. Kai dirbdavo kartu su N. R., tai būdavo ir Kęstutis. Tų priekabų buvo daug nuomota. Automobilis ,,Mercedes“ - darbinė įmonės mašina. Pasakė N. R., kad gali pabūti liudininku dėl priekabos. Iš N. R. girdėjo apie tą priekabą, kad ji buvo atkabinta Kaune. Tą kartą būtų važiavęs į Kauną, bet tada N. R. paskaičiavo, kad K. S. apsimoka pasiimti, nes jis turi reikalingas kategorijas. Tą kartą jie važiavo mašinos pasiimti, bet mašinos negavo. Neminėjo nieko, kad pardavė priekabą, sakė, kad išlipo bare ir viskas. Priekaba atsisegė (t. 3, b. l.165-166).

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. M. parodymų nustatyta, kad jis N. R. pažįsta apie pusę metų. Su juo susipažino darbovietėje UAB "Viritekas". 2016 m. vasaros pabaigoje N. R. jį supažindino su Kęstučiu, kaip vėliau sužinojo jo pavardė Staponas. N. R. jį pristatė kaip savo draugą. Matydavo, kad K. S. ateidavo į objektus, kuriuose dirbdavo ir ieškodavo N. R.. Būdavo, kad K. S. ateidavo su mergina, kaip suprato savo drauge, jos vardo ir pavardės nežino. Darbo reikalais su N. R. ne kartą yra važiavę į Kauną parsivežti įvairių metalinių konstrukcijų. Važiuodavo prie darbinio autobusiuko M. V., valstybinių numerių nepamena, prisikabinę priekabą. Kaune pasikraudavo metalą ir grįždavo. Yra buvęs atvejis kai prašė, kad N. R. padėtų gauti priekabą automobiliui vežti, nes iš Palangos į Kauną jam reikėjo nusivežti automobilį. Tada N. R. su K. S. į Palangą buvo atitempę priekabą-traliuką, su kuriuo turėjo vežti automobilį į Kauną, bet pasikeitus aplinkybėms nuprendė automobilio nebevežti, todėl K. S. su N. R. pasiėmę priekabą išvažiavo. Niekada nėra buvę atvejo, kad su N. R., K. S. ir R. D. jis važiuotų į Kauną ir ten kokiu nors automobiliu ar autobusiuku temptų priekabą-traliuką. Niekada nėra buvę atvejo, kad su N. R., K. S. ir R. D. jis važiuotų į Kauną, o po to kokiam nors asmeniui paliktų ar kam nors parduotų priekabą traliuką, skirtą automobiliams vežti. 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje N. R. jo prašė paliudyti, kad jis kartu su juo ir K. S. yra važiavęs į Kauną ir ten kažkur paliko priekabą. N. R. prašė padėti, sakė, kad tokie parodymai jam reikalingi, kad galėtų apsiginti nuo įtarimų (t.1, b. l. 116-117).

Iš protokolo-pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, jog pareiškėjas G. K. nurodė, jog 2016-08-29 11.50 val. iki 2016-08-29 18.00 val. UAB "Autginta" pagal sutartį K. S. išnuomojo priekabą "Boro", valst. Nr. DV073, priekaba nėra grąžinta, nurodytu telefonu nuomininko rasti nepavyksta (t. 1, b. l. 3).

2016-08-29 transporto priemonės nuomos sutarties kopija patvirtina, kad 2016-08-29 tarp UAB "Autginta" ir K. S. sudaryta transporto nuomos sutartis, kurios pagrindu K. S. iš UAB "Autginta" nuo 2016-08-29 11.50 val. iki 2016-08-29 18.00 val. išsinuomojo priekabą "Boro", valst. Nr. DV073, už nuomą K. S. sumokėjo 25,00 Eur, taip pat nuomotojui pateiktas K. S. vairuotojo pažymėjimas (t.1, b. l. 10-12).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad G. K. parodė UAB "Autginta" teritoriją, kurioje esančiose administracinėse patalpose su K. S. pasirašė priekabos nuomos sutartį, davė jam priekabos dokumentus, taip pat vietą, iš kurios K. S. pasiėmė išsinuomotą priekabą (t.1, b.l. 99-104).

Iš Klaipėdos apskrities VPK KP NNNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo D. R. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės nustatyta, jog atlikus N. R. priklausančio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, jog 2016-08-29 11.27 val. N. R. skambina K. S. į Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambučio metu buvo „Bitė“ bokšto veikimo zonoje, esančioje adresu Šilutės pl., Klaipėda. Po to, 12.36, 12.41 val. skambinasi su K. S. būdamas „Bitė“ bokšto veikimo zonoje, esančioje adresu Kuršlaukio g., Gargždai, tuomet kai K. S. išsinuomoja priekabą - tralą. Analizuojant 2016-08-29 dienos N. R. judėjimą, skambučius, t. y. tos dienos, kai buvo išsinuomota priekaba - tralas, nustatyta, jog N. R. 2016-08-29 skambučių metu: 13.12 val. (Debreceno g. Klaipėda), 13.33 val. (Sakutėliai, Šilutės r.), 16.46val. (Švendriškiai, Jurbarko r.), 16.57 val. (Statybininkų g., Jurbarkas), 18.31 val. (Varnių g.,Kaunas, į šio bokšto zoną įeina ir parduotuvė „Prisma“), 19.16 val. (Terminalo g., Biruliškiai,Kauno r.), 21.43 val. (Leščiai, Raseinių r.), 23.43 val. (Baltijos pr., Klaipėda) buvo anksčiau paminėtų „Bitės“ operatoriaus bokštų veikimo zonose. Atliekant K. S. priklausančio numerio 8 647 12368 išklotinių analizę nustatyta, jog 2016-08-26 14.02 val., 2016-08-28 16.29 val., 16.38 val. K. S. skambina G. K. į tel. Nr. 8 677 22424, t. y. 3 dienos bei diena iki priekabos - tralo išsinuomojimo ir galimai tariasi dėl jau minėtos priekabos. 2016-08-29 11.52 val., 11.53 val. skambina tam pačiam G. K. prieš išsinuomojant priekabą-tralą. K. S. skambinant G. K. 2016-08-28 ir 2016-08-29 d. įsijungia telefono peradresacija, t. y. kai skambutis peradresuojamas kitam abonentui. Dėl peradresavimo aplinkybės buvo paskambinta G. K., kuris paaiškino, jog minėta funkcija pas jį telefone yra ir visi jo neatsiliepti skambučiai peradresuojami UAB „Autginta“ direktoriui T. A.. Todėl atliekant T. A. pateiktų išklotinių analizę K. S. numerio nėra, o vietoj jo matosi G. K. numeris (tai vyksta esant peradresavimui). Toliau analizuojant K. S. išklotines nustatyta jo judėjimas: 2016-08-29 11.52 val. (Sudmantai, Klaipėdos r.), 2016-08-29 nuo 11.53 val. iki 12.11 val. (Šlapšilė, Klaipėdos r., UAB „Audginta“ įeina į minėto bokšto veikimo zoną), 13.12 val. (Gedminų g., Klaipėda), 14.30 val. (Ramučių g., Šilutė), 17.06 val. (Jankūnai, Šakių r.), 18.42 val. (Jonavos g., Kaunas, į šio bokšto zoną įeina ir parduotuvė „Prisma“), 19.51 val. (Partizanų g., Kaunas), 22.23 val. (Nemakščiai,Raseinių r.), 23.35 val. (Sudmantai, Klaipėdos r.) (t.1, b.l. 134-135, 138-142).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo nustatyta, jog transporto priemonė - keleivinis automobilis "M. B.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas UAB "Mersana" (t.2, b. l. 81).

Iš 2014-10-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog UAB "Autginta" įsigijo transporto priemonę - priekabą BORO BR2, valstybinis Nr. DV073 už 5500 Lt (1592,91 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgyja svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės. Įrodymai, kurie surinkti teisėtu būdu ir BPK normose numatyta tvarka, visiškai patvirtina kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymą ir kaltinamųjų kaltę padarius nusikaltimą.

Kaltinamojo K. S. kaltė yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo K. S. parodymais, jog K. S. iš anksto susitarė su N. R. išsinuomoti priekabą ir ją parduoti, tuo tikslu N. R. davė K. S. 30,00 Eur sumokėti už priekabos nuomą bei savo naudojamą transporto priemonę „M. V.“ V230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). K. S., nuvažiavęs į aikštelę Gargžduose, išsinuomojo priekabą, po to susitikęs su N. R. Klaipėdoje, išvažiavo į Kauną, kur N. R. pardavė priekabą, už tai N. R. davė jam 60 Eur (t. 3, b. l. 110). Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojos R. D. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ji girdėjo, kaip N. R. K. S. kalbėjo, kad reikia priekabos. N. R. priklausančiu autobusiuku ,,Mercedes“ su Kęstučiu važiavo į Gargždus, kur Staponas išsinuomojo priekabą. Pinigus K. S. už nuomą davė N. R.. Važiuojant į Klaipėda K. S. susiskambino su N. R. ir susitiko su juo Klaipėdoje, ir visi išvažiavo į Kauną. Nuvažiavus į Kauną N. R., ją su K. S. paleido prie parduotuvės "Prisma", o pats išvažiavo. N. R. grįžo be priekabos. Girdėjo, kad N. R. sakė, kad kažkam paliko priekabą, o paskui parsiveš. Aplinkybes, jog kaltinamasis K. S. prieš išsinuomojant priekabą, skambino UAB „Autginta“ vadybininkui, o kitą dieną išsinuomojo priekabą BORO BR2, valstybinis Nr. DV073, kurios vėliau negrąžino, patvirtina ir liudytųjų T. A. bei G. K. duoti parodymai, jog kažkas skambino ir domėjosi priekaba bei jos nuomos kaina, įmonė UAB ,,Audginta“ 2016-08-29 išnuomojo traliuką – priekabą Boro BR2 Nr. DV 073 pagal nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta su K. S., išnuomotoja priekaba negrąžinta. Taip pat šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai: priekabos nuomos sutartis sudaryta tarp UAB "Autginta" vadybininko G. K. ir K. S., kurios pagrindu K. S. išsinuomojo priekabą "Boro BR2", valstybinis numeris DV 073 nuo 2016-08-29 11.50 val. iki 2016-08-29 18.00 val., pinigų priėmimo kvitas, jog K. S. už nuomą sumokėjo 25,00 Eur G. K., K. S. pateiktas vairuoto pažymėjimas; parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei Klaipėdos apskrities VPK KP NNNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo D. R. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės užfiksuoti duomenys, jog K. S. 2016-08-26 bei 2016-08-28 skambino G. K. ir teiravosi dėl priekabos nuomos bei kainos, K. S. 2016-08-29 11.52 val. vėl skambino G. K., o kaltinamasis N. R. 2016-08-29 11.27 val. skambina K. S., t. y. prieš jam važiuojant nuomotis priekabos bei 12.36 ir 12.41 val., kai K. S. priekabą išsinuomojo, po to K. S. susitinka su N. R. Klaipėdoje ir kartu važiuoja į Kauną bei kartu vėl grįžta į Klaipėdą.

Kaltinamasis N. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog N. R. padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam inkriminuojamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis N. R. patvirtino, jog 2016-08-29 K. S. davė savo naudojamą automobilį „M. V.“, kuris priklauso įmonei bei 50 Eur, vėliau K. S. jam paskambino ir su juo susitiko Klaipėdoje, matė, jog ant jo duoto automobilio „M. V.“ jau buvo prikabinta išnuomota priekaba ir kartu su K. S. išvažiavo į Kauną, iš Kauno kartu grįžo į Klaipėdą be priekabos.

Nors kaltinamasis ir neigė savo kaltę ir nurodė skirtingas aplinkybes, tačiau visą įvykių seką pakankamai detaliai parodė kaltinamasis K. S., taip pat su jais važiavusi liudytoja R. D.. Vertinant kaltinamojo K. S. parodymus pažymėtina, kad jie viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs, šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos R. D. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys, todėl teismas juos vertina kaip teisingus ir patikimus tiek, kiek jie neprieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Jokių aplinkybių, dėl ko K. S. galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį teismas nenustatė.

Kaltinamasis N. R. teigė, jog nežino kokiam tikslui reikėjo K. S. pinigų, tiesiog jam juos paskolino, tačiau K. S. bei liudytojos R. D. duoti parodymai patvirtina, jog pinigų priekabos nuomai davė N. R. ir K. S. iš gautų pinigų sumokėjo už priekabos nuomą. Kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su N. R. buvo susitarę išsinuomoti priekabą ir jos negrąžinti, tuo tikslu N. R. davė jam pinigų sumokėti už nuomą bei automobilį.

Kaltinamasis N. R. teigia, jog jis priekabos niekam nepardavė, o ją kažkur paliko K. S., tačiau liudytoja R. D. nurodė, jog būtent ji su Staponu buvo pasilikusi parduotuvėje "Prisma", o N. R. išvažiavo su priekaba, o po to jau grįžo be jos. Liudytojos R. D., kuri kartu važiavo su kaltinamaisiais į Kauną, duotuose parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai atitinka įvykių seką, todėl teismas dėl jų parodymų tikrumo neabejoja. Tuo tarpu N. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu kito. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog į Kauną važiavo su E. M., tačiau teismo posėdžio metu jau nurodė, jog su E. M. tą dieną į Kauną nevažiavo. Liudytojas E. M. parodė, jog kaltinamasis N. R. prašė jo pagalbos, kad jis paliudytų. E. M. duoti parodymai paneigia kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl važiavo į Kauną bei patvirtina, jog jis kartu su N. R. ir K. S. nevažiavo į Kauną, o apie priekabą sužinojo iš N. R.. Be to E. M. nurodė, jog tą kartą būtų važiavęs į Kauną, bet tada N. R. paskaičiavo, kad K. S. apsimoka pasiimti, nes jis turi reikalingas kategorijas, o tai vėlgi patvirtina, jog N. R. jau iš anksto galvojo kas galėtų nuvežti išnuomotą priekabą į Kauną.

Kaltinamųjų susitarimą dėl priekabos nuomos bei jos tolesnio realizavimo patvirtina ir kaltinamųjų N. R. ir K. S. skambučių išklotinės. Iš N. R. telefoninių skambučių išklotinės nustatyta, jog 2016-08-29 11.27 val. N. R. skambina K. S., tuo metu priekaba dar nebuvo išnuomota, 2016-08-29 12.36 val. ir 12.41 val. N. R. skambina K. S., tuo metu K. S. jau Gargžduose, taigi N. R. susiekęs su K. S. sužino, jog priekaba išnuomota, t. y. apie įvykusį sandorį. 13.12 val. N. R. skambina K. S., tuo metu K. S. jau buvo Klaipėdoje, N. R. susitikęs su K. S. išvažiuoja į Kauną. Abu kaltinamieji būdami Kaune toliau palaikė ryšį, o į Klaipėdą grįžo be priekabos. Nors kaltinamasis N. R. teigė, jog apie šį sandorį nieko nežinojo, tačiau tiek liudytojos R. D., tiek kaltinamojo K. S. parodymai, taip pat kaltinamųjų skambučių išklotinės patvirtina, jog K. S. kartu su N. R. iš anksto buvo susitarę išsinuomoti priekabą, įvykio dieną nuolat vienas kitam skambinosi bei vienas kitą informavo apie visus atliekamas veiksmus.

Teismo vertinimu, kaltinamojo iškelta versija, jog jis važiavo su K. S. į Kauną tik dėl to, jog K. S. grąžintų jam laiku automobilį yra visiškai nelogiška ir laikytina tik jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau nustatyta, jog tiek prieš išsinuomojant priekabą, tiek ją išsinuomojus N. R. nuolatos palaikė ryši su K. S. ir neabejotina, jog tarp jų pokalbis vyko dėl priekabos, po to išnuomotą priekabą kartu su K. S. vežė į Kauną, kur vėliau priekaba buvo parduota ir į Klaipėdą jau grįžo be priekabos. N. R. žinojo, jog priekaba išnuomota ir ją reikia grąžinti savininkui, tačiau į Klaipėdą grįžo be priekabos. Liudytoja R. D. taip pat parodė, jog priekabos reikėjo N. R.. Taip pat akcentuotina ir tai, jog N. R. kartu su K. S. jau ne pirmą kartą nuomojasi priekabas, o nuomos sutartis visada sudaro K. S., nors priekabos reikalingos būtent N. R.. Taigi šiuo atveju irgi neabejotina, jog priekaba buvo reikalinga N. R., todėl K. S. ir davė pinigų nuomai bei savo automobilį. K. S., išsinuomojęs priekabą, susisiekė su N. R. ir kartu su juo važiavo iš Klaipėdos į Kauną, kur N. R. ją pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

K. S. parodymai, liudytojos parodymai bei skambučių išklotinių analizė patvirtina, kad abu kaltinamieji iš anksto buvo susiformavę sumanymą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą UAB "Autginta" priklausantį turtą- priekabą ir tą jie abu aktyviai bendradarbiaudami vykdė. K. S. iš anksto pasiskambino UAB "Autginta" darbuotojui ir susitarė dėl priekabos nuomos bei kainos, N. R. finansavo sandorio išlaidas, t. y. davė K. S. 30 Eur sumokėti už nuomą bei davė automobilį svetimam turtui išvežti. K. S. nuvykęs į Gargždus UAB "Autginta" sudarė sandorį bei išnuomojo priekabą už nuomą sumokėjo 25 Eur bei pažadėjęs, jog priekabą grąžins vakare ir daugiau pinigų sumokėti užstato neturi, įtikino įmonės darbuotoją, jog priekaba bus grąžinta laiku. Po to K. S. grįžęs į Klaipėdą pasiėmė N. R. ir kartu nuvyko į Kauną, kur N. R. išnuomotą priekabą pardavė nenustatytiems tretiesiems asmenims, o gautas lėšas pasidalino su K. S.. Taigi kaltinamųjų panaudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino įmonės darbuotoją dėl priekabos perdavimo naudotis – nuomos pagrindais. Kaltinamieji išsinuomotos priekabos sutartu terminu negrąžino, nuomos mokesčio už tolesnę turto nuomą nemokėjo ir kontaktus su turto savininku nutraukė. Akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nuoseklūs ir tiksliai nukreipti konkrečiam nusikalstamam sumanymui, t. y. apgaulės būdu suklaidinti turto savininką ir neteisėtai įgyti svetimą bendrovės turtą, todėl jų bendri veiksmai vertinti kaip bendrininkavimas, kuriame jie abu veikė kaip vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Nors N. R. nuolat akcentavo, jog jis buvo neblaivus, tačiau pažymėtina, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidžiamas.

Aptartų nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamieji subjektyviai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad apgaulės būdu įgyja svetimą turtą, siekė gauti ir gavo naudos iš nusikalstamos veikos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl jų nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės - bendrovė neteko savo turto. Tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamųjų veiksmų neginčijamai nustatytas priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus bei sukeltas nusikalstamas pasekmes.

Kaltinamajame akte bei prašyme pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes buvo nurodyta, jog už priekabos nuomą buvo sumokėta 30 Eur, tačiau byloje pateikta nuomos sutartis bei pinigų priėmimo kvitas įrodo, jog už priekabos nuomą buvo sumokėti 25 Eur, todėl ši aplinkybė tikslintina, nurodant, jog už nuomą buvo sumokėti 25 Eur.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji K. S. ir N. R. veikdami bendrai ir iš anksto susitarę, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB "Autginta" priklausantį turtą - priekabą BORO BR2, valstybinis Nr. DV073 1592,91 Eur vertės. Kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje įvirtiną sudėtį, todėl jų atlikta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 1 d.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja padaryta turtinė žala, jos kaltinamasis neatlygino. Kaltinamasis šešis kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei ir kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Akcentuotina tai, jog nusikalstamą veiką šioje byloje padarė neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus. Šie duomenys suteikia pagrindą manyti, kad K. S. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat, savo gyvenimo būdo nekeičia, o tai rodo, kad jis pasitaisyti bei paklusti įstatymams ir gyventi socialiai teisingą gyvenimą nenori. Nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. K. S. daug kartų baustas administracine tvarka. Nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. K. S. nedirba, šeimos nėra sukūręs ir nors kaip teigia turi du nepilnamečius vaikus, tačiau bylos duomenimis jais nesirūpina, nes vienas jo vaikas Nedas auga pas senelius, o E. K. sutrikusių vystymosi kūdikių namuose. K. S. tvirtų socialinių ryšių ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Teismo vertinimu K. S. nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs pažeisti įstatymus dėl susiformavusios neigiamos asmenybės.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, jog nusikalstamą veiką – įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su N. R. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį, nei pagal BK 50 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Teismo nuomone ši bausmė yra proporcinga, adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neprieštarauja teisingumui. Atsižvelgiant į tai, jog 2017-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis dar neįsiteisėję, K. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, bausmę K. S. skirtina atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. S. skiriama kardomoji priemonė suėmimas (BPK 123 str.).

N. R. padarė vieną nusikalstamą tyčinę veiką priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja padaryta turtinė žala, jos kaltinamasis neatlygino. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas, tačiau svarbu pažymėti, jog šiuo metu jo atžvilgiu jau priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Vertinant kaltinamojo asmenybę būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba, gauna pastovias pajamas, vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, jog nusikalstamą veiką – įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su K. S. (BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti N. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi kaltinamasis įpareigotinas toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis; būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei įvertinus tai, jog kaltinamasis nuolat pabrėžė, jog jis turi problemų su alkoholio vartojimu, darydamas šią nusikalstamą veiką taip pat vartojo alkoholį, todėl jis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Teismo vertinimu šie paskirti įpareigojimai skatins kaltinamąjį daugiau nenusikalsti, padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2017-11-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs, N. R. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaltinamajam N. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai.

Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinis ieškovas UAB "Autginta" ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, juo prašo priteisti iš kaltinamųjų 1900,00 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Prašoma priteisti turtinę žalą sudaro: turto - priekabos, kurią kaltinamieji įgijo apgaule, vertė - 1900 Eur. Civilinis ieškovas nurodė, jog priekabos vertę apskaičiavo pagal tuo metu esančias rinkos kainas, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė ir kokia buvo priekabos balansinė vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, o tik pateikė priekabos įsigijimo dokumentus. Iš 2014-10-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog UAB "Autginta" įsigijo transporto priemonę - priekabą BORO BR2, valstybinis Nr. DV073 už 1592,91 Eur. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog priekaba buvo įsigyta 2014 metai ir ji buvo eksploatuojama, todėl pripažinti, jog jos vertė padidėjo, nėra pagrindo ir teismas laiko, jog pavogtos priekabos vertė yra 1592,91 Eur. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų bendrų veiksmų, tarp padarytos turtinės žalos ir kaltinamųjų neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes dėl žalos dydžio, prašomas priteisti žalos dydis mažintinas iki 1592,91 Eur. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Kadangi turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, tai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1592,91 Eur civiliniam ieškovui turtinei žalai atlyginti (CK 6.279 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskai ir USB laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi N. R. įpareigoti visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. S. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: dvi CD laikmenas ir USB laikmena, prisegtus prie bylos II tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Civilinio ieškovo UAB "Autginta", civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovui UAB "Autginta", įmonės kodas 302534625, priteisti solidariai iš K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 1592,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.