- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- N-444-1957-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutarties L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. sausio 17 d. surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2006 m. spalio 9 d., apie 15.11 val., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 95 kilometre, vairuodama automobilį važiavo 105 km/h greičiu, kuomet leistinas iki 80 km/h greitis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. sausio 30 d. nutarimu L. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 170 litų baudą, o pagal ATPK 130² straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.
II.
L. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama nutarimą pakeisti. Nurodė, jog skiriant nuobaudas Institucija neatsižvelgė į padaryto pažeidimo laipsnį ir pobūdį, jos asmenybę, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tai, jog teisės vairuoti netekimas žymiai pakenks jos ir šeimos interesams, nes dirba įmonėse (duomenys neskelbtini), kur jos tiesioginės funkcijos susijusios su gėlių išvežiojimu klientams Vilniaus mieste ir visoje apskrityje. Pažymėjo, jog viena išlaiko nepilnametę dukterį, turi įsiskolinimą bankui. Mano, jog šiuo atveju taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, ir teisė vairuoti gali būti grąžinama. Teismo posėdyje paaiškino, jog greitį viršijo, nes skubėjo pas dukrą į ligoninę, kur jai turėjo būti daroma operacija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartimi L. S. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog L. S. kaltė pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnį kvalifikuota tinkamai. Nurodė, jog gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo yra L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jos nepakanka pagrįsti atleidimą nuo papildomos nuobaudos, juo labiau, kad pastaroji vienerių metų laikotarpyje už analogišką veiką baudžiama trečią kartą, kas ją charakterizuoja neigiamai. Teismas pažymėjo, jog pagal suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nėra teisiškai reikšmingos sąlygos, todėl priimdamas sprendimą teismas negali remtis skunde pateiktais kaltininkės argumentais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo aiškiai suvokti, jog tolimesnis neteisėtas elgesys jai ir jos dukteriai gali turėti nepageidaujamų pasekmių - teisės vairuoti transporto priemones praradimą, tačiau nuo pažeidimų darymo nesusilaikė. Teismas taip pat konstatavo, jog L. S. jokių išvadų dėl anksčiau padaryto pažeidimo nepadarė, todėl vien bauda nėra efektyvi poveikio priemonė siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi, L. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas nutartyje nustatė, jog papildoma nuobauda skirta susumavus už 2006 m. spalio 9 d., 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. sausio 17 d. padarytas veikas skirtus balus, tačiau jokio pažeidimo 2007 m. sausio 17 d. ji nepadariusi. Mano, jog netiksliai nustatydamas padarytų pažeidimų datas, teismas neatskleidė bylos esmės ir negalėjo tinkamai įvertinti pažeidimų pobūdžio ir jų pavojingumo. Pripažino, jog administracinius teisės pažeidimus ji padariusi 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. spalio 9 d. ir 2006 m. spalio 30 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai dukrai 2006 m. rugpjūčio 19 d. buvo atlikta skubi rankos dilbio operacija, todėl skubėdama pas ją ir viršijo greitį, tačiau tokios aplinkybės teismas nevertino. Kiti du pažeidimai padaryti tuo metu, kai lankė dukrą, kuriai prasidėjo komplikacijos. Teigia, jog ji nėra linkusi daryti KET pažeidimus; 2) ATPK 30¹ straipsnis taikytinas, nes šiuo atveju yra išskirtinės aplinkybės – pažeidimų padarymas susiklosčius ypatingai situacijai; 3) netekus teisės vairuoti bus atleista iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), o už likusius pinigus, gaunamus iš kitos darbovietės, ji negalės išlaikyti šeimos, vykdyti skolinių įsipareigojimų.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti. Nurodo, jog L. S. sistemingai pažeidinėja KET, išvadų iš to nedaro, o darydama pakartotinį pažeidimą pastaroji turėjo suvokti, kad kils griežtesnės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Institucija surinko pakankamus L. S. kaltės, padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jos veiką ir pagal ATPK 130² straipsnį, pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Tokių išvadų neginčija ir pati apeliantė, tačiau mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir grąžinti teisę vairuoti.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, jog, skirtingai nei teigė apeliantė skunde pirmosios instancijos teismui, Institucija parinkdama nuobaudas atsižvelgė į atsakomybę švelninančią aplinkybę – nuoširdų gailestį, todėl dar kartą ją vertinti kaip tokią – pagrindų nėra. Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamo pažeidimo dieną L. S. turėjo dvi galiojančias nuobaudas, skirtas 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. sausio 17 d. nutarimais, kas pagrįstai Institucijos ir teismo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl atsižvelgiant į tai, Institucija skyrė kiek didesnę nei ATPK 124 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą bei pagal ATPK 130² straipsnį – minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas neteisingai nustatė vieno pažeidimo datą, kas, turint omeny jos dukros negalavimo laikotarpį, susiaurino ATPK 30¹ straipsnio taikymo ribas, pasakytina, jog teismas, nurodydamas pažeidimų padarymo datas, klydo nurodydamas vieno pažeidimo padarymo datą, t. y. nurodė nutarimo priėmimo datą 2007 m. sausio 17 d., kai pažeidimas įvykdytas 2006 m. rugpjūčio 19 dieną. Pabrėžtina, jog toks elementarus netikslumas jokios įtakos bylos baigčiai neturėjo, be to, pagal ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas padaryta veika įvertinama nutarimu, taigi ir nuobauda už padarytą veiką, ir skirtini baudos balai nurodomi nutarime, todėl šiuo atveju teismas visai pagrįstai galėjo vietoj pažeidimų padarymo dienų nurodyti nutarimų priėmimo datas, kas šiuo atveju ir būtų buvę teisingiau.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nevertino tai, jog 2006 m. rugpjūčio 19 d. pažeidimą ji padariusi dėl to, jog jos dukrai buvo atliekama skubi rankos dilbio operacija, o kiti pažeidimai padaryti dėl skubos aplankyti dukrą. Pirmiausia pasakytina, jog ligonio lankymas šiuo atveju nėra veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), todėl tokia aplinkybė nešalina administracinės atsakomybės ir lengvinančia aplinkybe nelaikytina, be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas 2007 m. sausio 30 d. nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas, kuris priimtas dėl 2006 m. spalio 9 d. padaryto pažeidimo, o ne 2006 m. rugpjūčio 19 d., todėl pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės pasisakyti ir negalėjo, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas ne 2006 m. rugpjūčio 19 d. padarytas pažeidimas.
Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas grindžiamas išimtinai darbo pobūdžiu. Pažymėtina, jog L. S. dirba įmonėse, iš kurių vienai pati vadovauja - yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, kitoje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba dizainere-konsultante, kurios direktorė yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė I. R. Pastarosios pasirašytose charakteristikose nurodoma, jog teisė vairuoti apeliantei reikalinga tinkamai vykdyti darbines funkcijas, tačiau jokių nuorodų į tai, kad pastaroji netekus specialiosios teisės vairuoti bus atleista - nėra. Atsižvelgiant į tai, teiginiai apie galimą atleidimą iš darbo yra labiau hipotetiniai, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbinė veikla savaime (ypač kai teisė vairuoti nėra tiesioginė darbo funkcija, kaip šiuo atveju) ir panašios aplinkybės negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).
Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančius pasekmės (apsunkintas prisiimtų turtinių įsipareigojimų vykdymas, darbo funkcijų vykdymas ir t.t.) nesudaro pagrindo taikyti išimtines (ATPK 30¹ str.) nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Apeliantė, žinodama, jog už greičio viršijimą turi baudos balų, ir toliau darydama analogišką pažeidimą, turėjo suvokti, jog dėl to kils ir griežtesnės nepageidaujamos pasekmės. Baudos balų sistema įstatymo leidėjo ir įvesta tam, kad vairuotojai, darydami nuosekliai kartais ir ne itin pavojingus pažeidimus, neignoruotų visuomenėje priimtų elgesio standartų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.