- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-85-357/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- P. Ž.
- Advokatai
- Algirdas Juška
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
apeliaciniame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. Ž. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo P. Ž. kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokos metu turėtas pavardes, padalinti santuokos metu įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Santuoką tarp ieškovės L. V. –Ž., a/k (duomenys neskelbtini) ir P. Ž. , a/k (duomenys neskelbtini) sudarytą 1981 m. gruodžio 30 d. Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 498, nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę Ž., o atsakovui – Ž.. Nustatytė, kad ieškovė L. Ž. ir atsakovas P. Ž. santuokos metu įgijo šį bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
- butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 58 361 Lt;
- 0,0873 ha žemės sklypą, pastatą-sodo namelį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 587 Lt;
- garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 8930 Lt.
Padalino ieškovės L. Ž. ir atsakovo P. Ž. santuokoje įgytą turtą, pripažįstant ieškovei L. Ž. nuosavybės teisę į 3/4, o atsakovui P. Ž. į 1/4 dalis santuokoje įgyto turto. Pripažino ieškovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teisę į butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. Ž. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 0,0873 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo namelį (duomenys neskelbtini), kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir garažą, (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo P. Ž. priteisė 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. Ž. naudai ir 1170 Lt žyminį mokestį už santuokinio turto padalinimą į valstybės biudžetą.
Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos išlaikymo, girtauja, atsakovas santuokos nutraukimo bylos eiga nesidomėjo nuo pat jos pradžios, jo pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas P. Ž. neatvyko į teismo posėdžius, atsiliepimo trūkumų nepašalino, bylos eiga nesidomėjo, susitaikymui termino skirti neprašė, darė išvadą, kad šeima yra galutinai iširusi dėl atsakovo kaltės, jo girtavimo, nesirūpinimo šeima, bendras sutuoktinių gyvenimas yra negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str.). Nurodė, nors sutuoktinių turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, į tai, kad atsakovė yra netekusi 50 % darbingumo, nukryptina nuo sutuoktinių turto dalių lygybės principo ir ieškovei priteistina 3/4 dalys santuokoje įgyto turto, o atsakovui 1/4 dalys santuokoje įgyto turto (LR CPK 376 str. 3 d.). Įvertino tai, kad šalys turi galimybę gyventi atskirai, nes sodo namelis tinkamas gyvenimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. Ž. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino prašymą tenkinti apeliacinį skundą ir sprendimą pakeisti.
1) Teismas nepagrįstai ir klaidingai sprendė dėl santuokos iširimo priežasčių, taip pat iširimo kaltininko. Apeliantas dėl prastos sveikatos būklės negalėjo aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime, neturėjo galimybių pasinaudoti advokato paslaugomis. Teismas į prieštaravimus neatsižvelgė, dėl galimybės skirti terminą susitaikyti teismas nesprendė. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir todėl padarė klaidingas išvadas, nes nesantaika šeimoje kilo ne tiek dėl apelianto netinkamo elgesio, kiek dėl ieškovės nesugyvenamo charakterio, nemaža dalimi susijusio su jos negalia. Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, klaidingai aiškino ir taikė LR CK 3.117 str. nuostatas.
2) Nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių santuokiniame turte principo skundžiamame sprendime motyvuotas aplinkybėmis, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o taip pat kad atsakovė yra netekusi 30 procentų darbingumo. Vieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra įstatymo nustatytas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas, nuspręsdamas ieškovei skirti ¾ dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovui ¼ dalį, iš esmės pritaikė įstatymo nenumatytą turtinę sankciją už netinkamą elgesį šeimoje. Teismas paliko apeliantą be gyvenamojo būsto, taip pažeisdamas konstitucines teises. Sodo namelyje nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei kanalizacijos, tai ne gyvenamosios, o poilsio paskirties statinys. Dalinant turtą be pagrindo netaikė LR CK 3.117 str. 3 d. nuostatų, t.y. nepriteisė iš atsakovės piniginės kompensacijos už jai tekusią didesnę santuokinio turto dalį. Dalinant turtą turėjo būti nustatytos lygios sutuoktinių dalys šiame turte, o atsakovei šiuo pagrindu buvo galima skirti naudotis didesnį buto plotą, apeliantui paliekant mažesnį ir taip nepažeidžiant jo teisės į gyvenamąjį bustą bei taip žymiai nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normų reikalavimus, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo sprendimą pakeisti ar panaikinti.
Bylos dokumentais nustatyta, kad šalys sudariusios santuoką 1981 m. gruodžio 30 d. ir kartu gyvendamos santuokoje įgijo bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį šį dalintiną turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 58 361 Lt; 0,0873 ha žemės sklypą, pastatą-sodo namelį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), viso 12.534 Lt; garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 8930 Lt vertės, viso turto 79.825 Lt vertei.
Valstybės įmonės registrų centro išraše (b.l.13) nurodoma 0,0873 ha žemės sklypo vertė 587 Lt, pastato – sodo namelio vertė 11700 Lt, kitų kiemo statinių vertė – 247 Lt, viso 12534 Lt. Todėl patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl priteisiamų atsakovui pastatų vertės.
Atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas neturėjo teisės nukrypti nuo CK 3.117 straipsnyje preziumuojamo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Komentuojant šį straipsnį įstatymų leidėjas nurodo, kad principas taikomas tik kai bendras sutuoktinių turtas dalijamas ir nereiškia, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso pusė bendro turto, nes apskritai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalys nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, kada teismui leidžiama nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo CK numatytais atvejais. Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, kurio 1 dalyje viena iš nurodytų aplinkybių leidžiančių taikyti šias nuostatas yra vieno sutuoktinio sveikatos būklė ir turtinė padėtis. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė L. Ž. yra netekusi 50 procentų darbingumo ir tai patvirtina Darbingumo lygio pažyma išduota 2007-12-06 (b.l.6). Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, kurios ieškovė neturėtų galimybių išmokėti dėl savo sveikatos būklės. Apelianto motyvas, kad teismas, nuspręsdamas ieškovei skirti ¾ dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovui ¼ dalį, iš esmės pritaikė įstatymo nenumatytą turtinę sankciją už netinkamą elgesį šeimoje nepagrįstas. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės parodymus, konstatavo ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovo netinkamą elgesį, neteikiamas lėšas, neprisidėjimą prie bendro turto išlaikymo. Šios aplinkybės buvo pagrindas nustatyti turto padalinimo būdą, šalims padalinant turtą ne idealiosiomis dalimis, bet priteisiant natūra atskirus turto vienetus. Tokį padalinimo būdą kolegija vertina tinkamu ir padėsiančiu šalims ateityje išvengti konfliktų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad vertine išraiška atsakovui P. Ž. tenka didesnė nei ¼ turto dalis t.y. 21.464 litų vertės turtas.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovė įrodinėjo aplinkybes apie negalėjimą gyventi su atsakovu viename bute dėl jo netvarkingo elgesio, nesirūpinimo mokesčiais ir materialinės paramos neteikimu. Atsakovas, nesutikdamas su šiais faktais, paduodamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.
Tuo pačiu kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kad atsakovui P. Ž. priteista turto dalis – sodas su nameliu netinkamas gyvenimui. Iš nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto apyrašo (b.l.13) matyti, kad sodo pastatas gali būti šildomas krosnim, vanduo gaunamas iš kiemo šulinio, o elektros įvadai yra atvesti į namelį ir gali būti pajungti. Todėl kolegijos nuomone, teismas pagrįstai padalino turtą natūroje, ieškovei palikdamas visą butą – 58361 Lt vertės, kas sudaro ¾ dalis, o atsakovui – garažą ir sodą su nameliu – 21.464 Lt vertės, kas sudaro daugiau kaip ¼ dalį turto.
Tokiu būdu, apeliacinis skundas atmestinas ir Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d.3 p.
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir 6 pastraipą išdėstyti šitaip.
- 0,0873 ha žemės sklypą, pastatą-sodo namelį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 21.464 Lt;