- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1-537-865/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54229-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- H. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje H. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė - Baltarusijos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)’’ vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent 2019 m. gruodžio 22 d., apie 16.50 val., būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės prekybos salėje esančioje persirengimo kabinoje užsivilko parduotuvės prekybos salėje paimtą vyrišką striukę „Pierre Cardin“, 199,99 Eur vertės, ant kurios užsivilko savo turėtus drabužius, ir praėjo pro kasas už striukę nesusimokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį 199,99 Eur vertės turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu H. L. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis yra Baltarusijos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), nurodytu pažymoje adresu, yra vedęs, turi šeimą, anksčiau nėra teistas, psichinėmis ligomis neserga, narkotikų nevartoja, nėra gydytas jokiose įstaigose. Lietuvoje jis dirba įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. Nuolatinės gyvenamosios vietos jis Lietuvoje neturi, nes čia praktiškai po darbų neužsibūna grįžta namo į (duomenys neskelbtini). Tačiau jei kartais tektų čia likti nakvoti, tai jis stato sunkvežimį darbovietės teritorijoje, kur jie turi tarnybines patalpas, ir ten nakvoja, tačiau tai būna labai retai. Jo darbovietės ir vietos, kur jis laikinai apsistojęs, adresas yra (duomenys neskelbtini). Prašo šiuo adresu siųsti jam dokumentus. Kaip jau yra minėjęs, įtarimo esmę jis suprato, savo kaltę dėl įvykdyto visiškai pripažįsta, dėl įvykdyto labai gailisi. Kodėl jis taip pasielgė net ir pats nesuvokia, tiesiog tą vakarą šiek tiek išgėrė ir matyt kažkas spontaniškai šovė į galvą kažką pavogti. Šiuo metu jis kaip tik buvo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) planavo važiuoti tik 2019 m. gruodžio 23 d. Turėjo laisvo laiko, todėl nutarė vakare, t. y. 2019 m. gruodžio 22 d., nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą, laiko nepamena, bet tai buvo vakare, tikslios vietos prekybos centro nenurodys, bet kur jis randasi jis žinojo, nes įmonėje dirba apie metus laiko, tai (duomenys neskelbtini) šiek tiek žino. Jau prieš tai jis buvo išgėręs ir į parduotuvę ėjo būdamas neblaivus. Užėjo į parduotuvę, esančią šiame prekybos centre. Į pavadinimą jis dėmesio neatkreipė, taip pat nepamena kokiam aukšte buvo ta parduotuvė. Jis užėjo į vyriškų drabužių skyrių, rankoje su savimi turėjo paprastą maišelį, kuriame buvo dar pora butelių alaus. Jis nuėjo prie stovo su pakabintomis striukėmis ir išsirinko dvi vienodos spalvos, tai yra raudonos su pūkiniu gobtuvu striukes, į kainą jis nepasižiūrėjo. Kodėl ėmė dvi - dėl to, kad vieną planavo grąžinti, o kitą užsidėti ant savęs. Paėmęs striukes su jomis jis nuėjo iki persirengimo kabinos, kur vieną iš jų pradėjo dėtis ant savęs. Prieš tai jis buvo nuėmęs megztinį ir savo striukę. Tada jis užsidėjo tą, kurią norėjo pavogti, tada vėl savo megztinį ir jau savo striukę. Kitą jis paėmė į ranką ir nunešė atgal į prekybos salę. Jis manė, kad jo niekas nestebėjo, išėjo pro kasą ir vartelius, tačiau jam jau būnant prekybos cento koridoriuje, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris paprašė jo praeiti su juo. Nusivedęs jį atgal į parduotuvės patalpas, apsaugos darbuotojai paprašė jo parodyti ką jis turi. Jį patikrino, po to jis nusirengė ir parodė, kad pavogė striukę. Striukė buvo grąžinta. Kaip jau yra minėjęs, dėl įvykdyto jis gailisi. Jis sutinka kad byla būtu užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, drabužių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" vadybininku. 2019 m. gruodžio 22 d. jis dirbo pagal nustatytą grafiką. Apie 16.43 val. per vaizdo stebėjimo kameras, kurios įrengtos parduotuvės viduje, vyriškų drabužių skyriuje jis pastebėjo įtartiną vyrą, kuris matavosi striukes ir elgėsi įtartinai (vis dairėsi į vaizdo kameras ir šonus), todėl jis pradėjo nuodugniau stebėti minėta vyrą. Kai vyras išėjo iš matavimosi kabinos matėsi, kad vyro viršutiniai rūbai išpūsti. Vyras išėjo iš parduotuvės ir nuėjo koridoriumi. Jis su kolega pradėjo vytis minėtą vyrą ir apie 30-40 metrų vyrą sulaikė prekybos centro koridoriuje. Jie vyrą atvedė į parduotuvės tarnybines patalpas ir paprašė atsegti savo striukę. Vyras nusiėmė savo striukę ir jie pamatė po apačia uždėta jų parduotuvei priklausančią vyrišką raudonos spalvos striukę „Voyage“. Vyras paaiškino, kad pavogė striukę, nes norėjo pažiūrėti kaip parduotuvėje dirba apsauga ir kad jeigu jie jo nesulaikytų vyras striukę atneštų ir gražintų. Striukė grąžinta ir nesugadinta. Striukę, kurią pavogė asmuo, jis pateiks apžiūrai savanoriškai. Taip pat jis nori paminėti, kad rašant pareiškimą suklydo ir parašė kitą pavadinimą (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra striukė. Striukė kabo ant pakabos apsaugos poste (adresas: (duomenys neskelbtini)). Striukė yra raudonos spalvos, dydis 60, striukė su gobtuvu, ant gobtuvo yra rudos spalvos kailis. Apžiūros metu striukė tvarkinga, su etikete, neišpurvinta, nesuplėšyta (b. l. 22-24).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra drabužių parduotuvė „(duomenys neskelbtini) ‘‘, esanti (duomenys neskelbtini). Įėjimas į parduotuvę yra 2-ame prekybos centro aukšte. Užėjus į parduotuvę, parduotuvės viduje yra prekybos salė, kurioje kabo bei guli sudėti drabužiai. Žiūrint tiesiai yra eskalatorius, kuriuo galima nusileisti į pirmą parduotuvės aukštą. Einant tiesiai iki sienos ir pasukus į dešinę pusę, patenkama į skyrių, kur sukabintos įvairių prekinių ženklų vyriškos striukės, tarp kuriu yra skyrius su užrašu, kur kabo vyriškos striukės. Apžiūros patalpos tvarkingos. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 12-16).
Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". Įrašo pradžia nuo 16.43.15 val., „cam 15“ filmuoja kaip 16.43.20 val. įeina vyras, laikydamas 2 striukes rankoje, striukės uždėtas viena ant kitos (striukės yra raudonos spalvos, su pūkiniu gobtuvu), ir taip pat rankoje laiko paprasta maišelį. Vyras yra vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais sportiniais drabužiais, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, su baltu užrašu. Toliau vaizdo kamerų pagalba vyras yra stebimas, tačiau nuėjęs už kampo jau yra nebematomas, tada įrašas pereina į kitą kamerą kuri stebi prekybos salę bei persirengimo kabinas „cam. 13“. Filmuojama persirengimo kabina, kurioje galimai yra minėtas asmuo. 16.44.10 val., toliau yra stebima persirengimo kabina, po užuolaida matosi siluetas ir judesiai. 16.50.53 val. tas pats vyras išeina iš persirengimo kabinos ir rankoje laiko tik vieną striukę, kurią grąžina į salę, t. y. neša pakabinti ant stovo, iš už stulpo nesimato. Toliau įrašas pereina į „cam15“, kur matosi kaip tas pats vyras išeina iš prekybos salės. 16.51.53 val. „cam 12“ filmuoja tarnybines patalpas. Jose matyti, kaip apsaugos darbuotojai atveda minėtą vyrą ir atlieka jo apžiūrą. 16.52.56 val. asmuo parodo ką turi maiše, toliau apžiūrima jo striukė, vyras nusiima megztinį, po megztiniu matyti, kad jis yra užsivilkęs pavogtą raudonos spalvos striukę su pūkiniu gobtuvu, kurią jis prieš tai buvo paėmęs iš prekybos salės. 16.59.17 val. po apžiūros asmuo išvedamas į apsaugos postą (b. l. 28).
Iš alkotesterio matuoklio kvito matyti, kad H. L. 2019 m. gruodžio 22 d., 17 val. 52 min. nustatytas 1,86 prom. girtumas (b. l. 36).
Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pakvitavimo matyti, kad raudonos spalvos striukė buvo grąžinta V. P. (b. l. 25).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo
BK 178 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 str. 3 d.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad H. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu H. L. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, nuosekliai paaiškino pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą aplinkybes, priežastis, pripažino, kad su paimtais daiktais bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas (b. l. 44). Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo V. P. parodymai (b. l. 18), vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 28), pasikėsintų pagrobti daiktų apžiūros protokolas (b. l. 22-24) ir įvykio vietos apžiūros protokolas (12-16). Taip pat laikytina, kad kaltinamasis suprato, jog savindamasis jam nepriklausantį turtą jis gali padaryti turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Vertinant tai, kad H. L. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo H. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo H. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
BK 178 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
Kaltinamasis H. L. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokurorės siūloma bausmės rūšimi (b. l. 56).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam H. L., atsižvelgia į nusikalstamos veikos, kuria kėsintasi padaryti pobūdį (nusikaltimas nuosavybei), į pavojingumo laipsnį (BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į H. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąjį H. L. – dirbantis, užsienietis, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, skirtinam už baudžiamąjį nusižengimą (vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda).
Taigi H. L. skirtina 33 MGL (1650 Eur) bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 22 MGL (1100 Eur) bauda (BK 64¹ str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis H. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 22 d., 17.35 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d., 14.33 val. (b. l. 35, 47). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis H. L. prisipažino esąs kaltas, atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį bei kaltinamojo prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (b. l. 56), teismas nustato ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti H. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 33 (trisdešimt trijų) MGL, t. y. 1650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti H. L. 22 (dvidešimt dviejų) MGL, t. y. 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, H. L. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 22 d., 17.35 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d., 14.33 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 1000 (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, mokant nemažiau nei 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.