- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- 1-412-1017/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25267-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, šiuo metu gyvenantis su sugyventine, bustas administracine tvarka (baudų nesumokėjęs), neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: A. N. 2019 m. birželio 16 d., apie 14.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3,35 promilių neblaivumas), savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iškišo savo laikomo 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinio šautuvo „QB 18“ Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priskiriamas D kategorijos pneumatiniam nešaunamajam ginklui) vamzdį per balkono, esančio pirmame namo aukšte, grotas į lauką, ir įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia šovė į šalia balkono stovėjusią R. G., pataikydamas jai į kaktą. Tokiais savo veiksmais A. N. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad 2019 m. birželio 16 d., apie 14.50 val. jis buvo savo bute, esančiame pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo ir jo sugyventinė D. G.. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, bet, jo nuomone, elgėsi adekvačiai. Būdamas namuose, lauke išgirdo didelį triukšmą. Išėjęs į balkoną, pamatė, kad nukentėjusioji R. G. atlieka gamtinius reikalus, garsiai barasi su kartu su ja buvusiu vyriškiu. R. G. kaltinamasis žino iš matymo, kaip nuolat jo rajone būnantį asmenį, ne kartą yra triukšmavusi prie jos balkono. Kaltinamasis pasakė jiems viską, ką galvoja dėl jų elgesio, tai jiems nepatiko, nukentėjusioji išvadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais. Tuomet kaltinamasis susinervino, grįžo į kambarį, išgėrė 50 gramų, bet triukšmas nenutilo. Po to kaltinamasis pasiėmė iš po lovos savo orinį šautuvą, atlenkė jį ir užlenkė (tai būtina padaryti prieš šaunant, nepriklausomai nuo to, ginkle yra šovinys ar ne), šio veiksmo metu būna duslus garsas, nuėmė nuo saugiklio, bet nepažiūrėjo, ar yra šovinys šautuve. Manė, kad šovinio šautuve nėra, tikėjosi tik pliaukštelėti. Tuomet dar kartą išėjo į balkoną, iškišo šautuvo vamzdį per balkoną dengiančius vijoklius ir pasakė nukentėjusiajai ir su ja buvusiam vyrui: „Arba dingstat, arba pykštelėsiu“. Tuo metu nukentėjusioji atsisuko į jį, išvadino visokiais žodžiais ir kaltinamasis šovė. Šovė taikydamasis virš nukentėjusiosios galvos, tikėjosi pašiaušti jai plaukus. Į pačią nukentėjusiąją nesitaikė, nes net ir oro gūsis gali sužeisti žmogų. Po šūvio nukentėjusioji kaltinamąjį išvadino negražiais žodžiais. Su ja buvęs vyras nieko nedarė. Galvojo, kad tik išgąsdins nukentėjusiąją bei su ja buvusį vyrą, sukeldamas oro gūsį, šaunant iš tuščio šautuvo. Šaunant be šovinio, garsas vis tiek yra ir jis išgąsdintų žmogų. Tarp šautuvo ir nukentėjusiosios buvo maždaug 2 metrų atstumas. Tikslas šūvio buvo išgąsdinti ir nuraminti nukentėjusiąją, kuri pastoviai šūkaudavo prie jo balkono. Tikrai nesitikėjo, kad šautuve yra šovinys ir jį šovė netyčia. Paprastai šį ginklą naudodavo varnoms ant gretimo pastato stogo šaudyti, kad jos netriukšmautų, matyt paskutinį kartą į varnas nešovė, bet šovinio neišėmė, jis liko šautuve. Paprastai šautuvą laiko be šovinio. Šį ginklą turi 11 metų, dar nėra iššaudęs visų šovinių. Šoviniai guli atskirai, dokumentų stalčiuje. Kaltinamojo veiksmus galima sakyti, kad matė jo sugyventinė, nukentėjusioji ir kartu su ja buvęs vyras. Nematė, kokius sužalojimus padarė nukentėjusiajai, po šūvio iš karto uždarė balkono duris. Tuomet jis paskambino policijai. Atvykus pareigūnams, iš karto išėjo į lauką, pasakė, jog tai jis šovė, parodė, kur namuose padėtas ginklas. Nors jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, jis jautėsi gerai, alkoholis jo stipriai neveikia. Būdamas blaivus, šovęs nebūtų, būtų sumušęs triukšmavusius asmenis. Turi didelę šaudymo patirtį, yra tarnavęs kariuomenėje, dirbęs samdiniu. Problemų dėl savo elgesio vartojant alkoholį neturi, jį vartoja retai. Ginklą paėmė pareigūnai, prašo jį grąžinti, neskirti griežtos bausmės. Šiuo metu turi didelių problemų dėl sveikatos, pradės tvarkytis dokumentus dėl nedarbingumo (b. l. 118-120).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Kiti bylos įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. G. nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji buvo prie autobusų sustojimo, esančio prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Sėdėjo ant suoliuko ir prie jos priėjo jai nepažįstamas vyras, kuris pasiūlė kartu atsigerti alaus, su tuo vyru nuėjo į parduotuvę, jis paėmė kelis butelius alaus. Jie, išėję iš parduotuvės, atsistojo prie daugiabučio namo, esančio prie parduotuvės „Maxima“, kampo. Atsidarė vieną „bambalį“ alaus ir šiek tiek išgėrė. Gali būti, kad tuo metu jie garsiau kalbėjo, nes iš pirmo aukšto balkono, kuris yra kampinis, joms pasakė, kad jie tyliau kalbėtųsi. Ji pasakė, kad jie atsigers alaus ir tuoj visai išeis. To vyro, kuris joms liepė tyliau kalbėti, ji nematė, kadangi jo balkonas yra visas apaugęs augalais. Po kelių minučių pamatė iš to balkono tarp augalų išlindusį šautuvo vamzdį. Nespėjo net suvokti, ką mato, ir pajautė kaktoje skausmą. Jai iškart ant veido iš tos žaizdos, pasipylė kraujas. Tas asmuo, kuris į ją šovė, nieko jai nesakė. Ji pati nesuvokė, kas ten tuo metu įvyko. Vamzdis, kiek prisimena, buvo nutaikytas tiesiai į ją. Tas vyras, su kuriuo ji buvo kartu, iškvietė policijos pareigūnus. Vyro nei vardo, nei pavardės nežino, kadangi jį tą dieną matė pirmą kartą. To asmens, kuris į ją šovė, per apžėlusį balkoną nesimatė. Jo taip pat nepažįsta. Greitoji pagalba buvo atvykus, sutvarkė jai sužeistą vietą. Jai siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Medikai jai užklijavo pleistrą ir ji su pareigūnais nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Ji jautė fizinį skausmą, buvo pasirodęs kraujas. Šiuo metu yra likęs mažas randas. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 20-21).
2019 m. birželio 16 d. nukentėjusiosios R. G. pareiškime iš esmės užfiksuotos analogiškos aplinkybės (1 t., b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P. nurodė, kad šiais metais, vasarą, tikslios datos neprisimena, jis troleibusu važiavo apsipirkti į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Toje vietoje, ant suoliukų, netoli autobusų sustojimo, renkasi asocialūs asmenys. Tarp tų asmenų buvo ir viena moteris, su kuria tarp jo ir jos užsimezgė kontaktas. Jis tos moters nepažįsta, ją matė pirmą kartą. Jie kažkiek laiko su ta moterimi pakalbėjo ir kartu ėjo pro vieno namo, esančio prie pat parduotuvės „Maxima“, kampą. Praėjo pro kampinio buto balkoną, esantį pirmame aukšte, kuris buvo apžėlęs kažkokiu augalu. Vienu momentu, dar jiems esant prie to namo, moteris atsisuko į jį ir pasakė, kad ją pašovė. Ant jos kaktos, viduryje, matėsi tekantis kraujas. Kraujo nebuvo labai daug. Moteris į visa tai sureagavo labai šaltai. Jis jos paklausė, kas į ją šovė, ir ji jam parodė į kampinį balkoną. Moteris pasakė, kad ji matė šautuvo vamzdį, išsikišusį iš tų augalų, iš balkono. Prie pat namo žmonių nebuvo, taigi nemano, kad įvykį dar galėjo kas nors matyti. Jeigu net jis nepastebėjo, einantis kartu su ta moterimi, kada ją sužeidė. Jis jokio garso negirdėjo, kad moteris sužeista jis pamatė tik jai atsisukus į jį. Nepamena, ar jis, ar kažkas kitas iškvietė policiją. Policija atvažiavo greitai ir net ne vienas ekipažas. Nematė, kad greitoji pagalba būtų atvažiavusi. Jis dar šiek tiek pastovėjo ir pamatė, kaip policijos pareigūnai iš namo kampo atvedė vyrą bei turėjo rankose orinį šautuvą. Greičiausiai tai buvo tas vyras, kuris ir sužeidė moterį. Po to įvykio tą moterį jis matė dar vieną kartą (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „Maxima“. Jis tos moters paklausė, kaip ji laikosi, ji pasakė, kad viskas gerai. Tačiau matė, kad ant jos kaktos, toje vietoje, kur buvo sužalota, buvo randas (1 t., b. l. 26-27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G. nurodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu A. N.. 2019 m. birželio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, ji buvo namuose. Namie taip pat buvo ir sugyventinis A.. Jis tuo metu buvo pavartojęs alkoholio, kadangi jis juo piktnaudžiauja. Kai išgeria, A. N. tampa piktas, nervingas, jam trukdo visi pašaliniai garsai. A. N. rūko, todėl jis dažnai būna jų buto balkone. Įvykio dieną A. N. buvo balkone. Išgirdo, kad prie balkono kažkas triukšmauja. Įėjusi į balkoną, žvilgtelėjo į lauką ir pamatė, kad prie jų balkono stovi moteris ir vyras. A. N. buvo labai piktas, jis liepė jiems nerėkauti, netriukšmauti. Ji į tą jų pokalbį nesikišo, nuėjo toliau tvarkytis. Po kiek laiko A. N. atėjo iš balkono, pasiėmė sofos – lovos patalynės dėžėje gulėjusį šautuvą ir išėjo į balkoną. Nežino, koks ten šautuvas, tik žino, kad ilgu vamzdžiu. Po kiek laiko išgirdo, kaip moteris suriko. Ji suriko ne žodžius, o tiesiog „aaa“. Suprato, kad ten tos pačios moters balsas, kuri stovėjo prie jų balkono ir triukšmavo. Ji nepažiūrėjo, kodėl ji surėkė. Tiesiog buvo užsiėmusi savo reikalais, toliau tvarkėsi namuose. Po kiek laiko į namus pasibeldė policijos pareigūnai. Duris atidarė A. N.. Negirdėjo, ką policijos pareigūnai ir A. N. kalbėjo, tik jau pamatė, kad A. N. išsiveda. Taip pat buvo paimtas ir šautuvas. Ji, būdama namuose, negirdėjo jokio šūvio, ir A. N. apie tai jai nieko nepasakė, kai sugrįžo iš balkono. Kiek žino, A. N. su tuo šautuvu anksčiau baidydavo paukščius nuo jų balkono, kurie jam trukdydavo (1 t., b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ajame būryje, yra vyriausioji patrulė. 2019 m. birželio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamina, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. (M.) K.. Iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, esančioje netoli prie parduotuvės „Maxima“, laukia sumušta moteris, kuriai kraujuoja iš galvos. Joms su kolega nuvykus nurodytu adresu, į jas kreipėsi moteris, kuri prisistatė, tačiau šiuo metu jos vardo ir pavardės neprisimena. Moteris atrodė asociali, ji pasakė, jog neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Moteris joms paaiškino, jog ji kartu su pažįstamu vyru stovėjo prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, jie kalbėjosi. Staiga ji pamatė iš minėto namo balkono, kuris yra apaugęs vijokliniais krūmais, kyšantį vamzdį. Iš to vamzdžio jai buvo šauta į kaktą, pasirodė kraujas. Kiek prisimena, nepasakytų, kad ant moters kaktos buvo daug kraujo, labiau matėsi, jog toje vietoje, ant kaktos, buvo guzas. Taip pat moteris buvo neblaivi, tai akivaizdžiai matėsi. Į įvykio vietą buvo iškviesta medicinos pagalba, kuri moterį apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą neišvežė. Moteris pati atsisakė vykti kartu su medikais į gydymo įstaigą. Po to su kolega nuėjo į nukentėjusiosios nurodytą butą, kuris buvo pirmame aukšte. Jiems einant kieme, pamatė akivaizdžiai neblaivų vyrą, kuris pats prisipažino šovęs į moterį. Paklausus jo, kodėl taip pasielgė, vyras nurodė, jog moteris prie balkono triukšmavo. Nuėjus su vyru į jo butą, jis parodė, kad orinis šautuvas, iš kurio buvo šauta į moterį, yra kambaryje po lova. Šautuvas buvo paimtas ir kartu su vyru, kuris sužalojo moterį, buvo pristatyti į policijos komisariatą. Nebuvo padarytos nuotraukos, kuriose matytųsi moters sužalojimai (1 t., b. l. 35-36).
Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2019 m. birželio 16 d., apie 14.51 val. iš neprisistačiusio fizinio asmens (praeivio) gautas pranešimas, kad prie stotelės „Savanorių pr.“, į Karoliniškių pusę, moteris paprašė iškviesti pagalbą, nes ką kažkas sumušė, kraujuoja iš galvos; praeivis (b. l. 8).
2018 m. birželio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad apie įvykį 112 paskambino pašalinis asmuo A. (A.) P. (b. l. 12, 38).
Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad privatus fizinis asmuo 2019 m. birželio 16 d., apie 14.56 val. pranešė, jog prie gatvės vyras su moterimi vartoja spiritinius gėrimus, triukšmauja; pranešė namo gyventojas, anonimiškai (b. l. 9-10).
Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 13-16).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2019 m. birželio 16 d., 15.27 val. A. N. nustatyta 3,35 promilių neblaivumo būsena (b. l. 74).
2019 m. lapkričio 4 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2885)-IS1-5611 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos (kilmės šalis - Kinija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas "QB 18" Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis šautuvas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (iššautos kulkos kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Tirti pateiktas šautuvas tinkamas šaudyti (b. l. 42-43).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota nukentėjusiosios R. G. apžiūra, nurodyta, kad atlikta procedūra – žaizdos tvarstis, sumušimas galvos srityje (b. l. 51).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. N. nagrinėjamo įvykio metu – 2019 m. birželio 16 d., apie 14.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3,35 promilių neblaivumas), viešojoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje – prie nukentėjusiosios esant liudytojui G. P., iš savo buto (pirmame aukšte) balkono iškišęs pneumatinio šautuvo vamzdį, šovė į šalia balkono stovėjusią R. G., pataikydamas jai į kaktą. Taip savo įžūliu elgesiu kaltinamasis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo atlikti kaltinamajam inkriminuoti smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją – šaudymas į ją viešoje vietoje, o toks elgesys moralės požiūriu yra nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis veikimas, pripažintas įžūliu kaltinamojo elgesiu. Be to, kaltinamasis pripažino, kad tokiu elgesiu jis siekė išgąsdinti nukentėjusiąją ir su ja kartu buvusį vyrą. Taigi savo veiksmais jis siekė sukelti išgąstį. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka – nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į pašalinį asmenį, ėjusį pro įvykio vietą, prašydama iškviesti jai pagalbą, šis asmuo (pranešėjas) skambino bendruoju pagalbos telefonu, vėliau buvo trukdomas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ieškant nukentėjusiosios bei sprendžiant klausimą dėl jo (pranešėjo) apklausos. Taip pat nepatogumų patyrė ir kartu su nukentėjusiąja buvęs liudytojas G. P., kuris matė nukentėjusiosios sužalojimą, kartu su ja laukė pagalbos. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitosios pagalbos medikai.
Byloje esantys įrodymai (tai, jog įvykio metu kaltinamajam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kad jis šovė viešoje vietoje, neįsitikinęs, jog ginkle nėra šovinio, taikydamasis būtent link nukentėjusiosios, kaip teigė, virš jos galvos, o nukentėjusiosios nuomone, tiesiai į ją, šalia esant kitam asmeniui) patvirtina, jog kaltinamasis elgėsi labai pavojingai. Be to, jis nagrinėjamu atveju, turėdamas priekaištų nukentėjusiajai bei kartu su ja buvusiam liudytojui G. P. dėl jų elgesio, pamatęs, kad į kaltinamojo pastabas nereaguojama, galėjo iškviesti policijos pareigūnus, o ne pats imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas nuraminti triukšmaujančius asmenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl šio įvykio kaltinamasis pareigūnus iškvietė tik po to, kai šovė į nukentėjusiąją. Be to, nepagrįsti jo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone patys gyventojai turi tvarkytis su netinkamai besielgiančiais piliečiais ir pareigūnai į jų iškvietimus nereaguoja. Šio įvykio duomenys patvirtina, kad gavus pranešimą apie sužalotą asmenį, į įvykio vietą pareigūnai atvyko labai greitai – per 4 minutes. Tuo tarpu tik tada kaltinamasis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė ne apie tai, kad sužalojo nukentėjusiąją, bet apie tai, kad ji triukšmauja. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai peržengė privataus konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios R. G. ribas.
Teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. N. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, šaudamas į nukentėjusiąją, jis elgiasi įžūliai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiosios sveikatai turės jo atliekami veiksmai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo A. N. tyčiniai veiksmai nagrinėjamo įvykio metu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas
BK 284 straipsnio nuostatomis, tas, kad pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. N., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kaltinamajam esant neblaiviam, elgiantis įžūliai, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, jai ir kartu buvusiam asmeniui – sukeltas išgąstis), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, gyvenantis su sugyventine ir jos nepilnamečiu vaiku, nedirbantis, turintis sveikatos problemų (b. l. 114-116), pajamų negauna, turi antstolių, baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto (per pastaruosius 3 metus už tai baustas net 14 kartų), 2016 metaus baustas už dėl savo elgesio, vartojant alkoholį, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 82-88), neteistas, tačiau 2018 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamojo atžvilgiu buvo nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajai (jo sugyventinei) susitaikius (b. l. 89). Duomenų apie gydymąsi priklausomybės ligas arba psichiatrijos ligoninėse byloje nėra.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam A. N. negali būti skiriama pati švelniausia bausmė – viešieji darbai dėl jo sveikatos būklės. Baudos dėl savo finansinės situacijos jis taip pat negalėtų sumokėti. Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju būtų tikslinga ir teisinga bausmė, kadangi sudarytų galimybę prižiūrėti, kontroliuoti ir koreguoti tiek kaltinamojo elgesį, tiek ir jo požiūrį į visuomenėje taikomas elgesio bei moralės nuostatas. Taigi kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 1 metams. Bausmės vykdymo metu A. N. įpareigojamas: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų). Nors nusikalstama veika buvo įvykdyta dienos metu, siekiant efektyviai prižiūrėti kaltinamojo elgesį bei jį koreguoti, tikslinga kaltinamajam nustatyti įpareigojimą nakties metu būti namuose (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 7 d.).
Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 16 d., 15.05 val. iki 2019 m. birželio 17 d., 15.54 val., t. y. 2 paras (b. l. 63-64). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65-66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67), paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
BK 72 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pneumatinis šautuvas „QB 18“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Naudodamasis šiuo šautuvu kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką. Taigi pneumatinis šautuvas „QB 18“ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, todėl konfiskuotinas.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinis šautuvas „QB 18“ Nr. (V), perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (b. l. 45, 47), konfiskuotinas ir perduotinas į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 str. 1 d. 1 p).
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. N. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 16 d., 15.05 val. iki 2019 m. birželio 17 d., 15.54 val. (dvi paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti A. N. priklausantį pneumatinį šautuvą „QB 18“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinį šautuvą „QB 18“ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Išaiškinti A. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.