Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-16 · Administracinė byla Nr. I-1701-257/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-04-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
I-1701-257/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00117-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pran.), Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1701-257/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00117-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6; 15.2.3.2; 70.1; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui J. K.,

dalyvaujant atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, atstovui Viktorui Kaveckiui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ panaikinimo, 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, padarytos VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą ir patikslintą skundą. Nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų administraciniam aktui, priimant minėtą skundžiamą sprendimą buvo pažeista procedūra. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas jam sukelia teisines pasekmes. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad neturtinė žala apibrėžiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse kaip asmens dvasiniai išgyvenimai, patirti nepatogumai, depresija, neigiamos emocijos. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas jam sukėlė neigiamas emocijas.

Pareiškėjas J. K. skunde (2–5 b. l.) ir patikslintame skunde (99–102 b. l.) nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2013 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 225, kuriuo įpareigojo jį grąžinti 4543,01 Lt nedarbo draudimo išmokos, kurią jis gavo įstatymų nustatyta tvarka būdamas Darbo biržoje registruotu bedarbiu laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 10 d. Šis sprendimas neteisėtas, kadangi buvo priimtas pažeidžiant valstybės tarnybos veiklą reglamentuojančius įstatymus, veiklos ir etikos: įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo, teisėtumo, padorumo – principus, todėl turi būti panaikintas, o neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta. Nedarbo išmoka skirta Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. Nr. IX-1904) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Buvo atleistas iš tarnybos neteisėtu įsakymu, tuo metu buvo bedarbis, turėjo būtiną socialinei paramai gauti 26 metų valstybinio socialinio draudimo stažą, neturėjo pajamų ir santaupų, todėl įstatymų nustatyta tvarka teisėtai ir pagrįstai jam buvo skirta nedarbo draudimo išmoka, kurios paskirtis yra teikti minimalią paramą asmenims, netekusiems pajamų. 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 vertina kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kuriuo siekiama iš jo tyčiotis ir jį žeminti, pakerta pasitikėjimą valstybe, diskredituoja valstybės institucijos vardą, kelia abejonių dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje deklaruojamų teisinės valstybės, demokratinės visuomenės principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 225 teigiama, kad jis pažeidė įstatymą, kad yra nesąžiningas, grobsto valstybės biudžeto lėšas, skirtas socialinei paramai, yra negarbingas žmogus. Nurodė, kad tokie teiginiai neturi jokio realaus pagrindimo, prieštarauja įstatymams, neatitinka tikrovės, yra šmeižikiški, todėl sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, jį žeidžia ir žemina, blogina jo reputaciją tarp kolegų, negali normaliai bendrauti, todėl privalo būti įstatymų nustatyta tvarka atlyginta šiuo konkrečiu neteisėtu sprendimu jam padaryta neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas Viktoras Kaveckis teismo posėdžio metu, atsiliepime (42–44 b. l.) ir patikslintame atsiliepime (144–147 b. l.) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu. Nurodė, kad nustačius 4 543,01 Lt nedarbo draudimo išmokos permoką buvo surašytas sprendimas, kurio pavyzdinė forma patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų vykdomų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos 1 priede. Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas nepatenka į individualaus teisės akto ir į administracinio teisės aktos sąvokas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14–15 dalys), kadangi pareiškėjo teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nenustato jam jokių prievolių, nesuteikia teisių ir pareigų. VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 225 nėra sprendimas dėl permokos išieškojimo, kurio pavyzdinė forma patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų vykdomų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos 2 priede. Tai tik procedūrinis sprendimas, kuris konstatuoja, kad tam tikra išmokos suma yra nepagrįstai išmokėta, t. y. suteikia minėtai 4 543,01 Lt nedarbo draudimo išmokos sumai permokos statusą. Nustačius nedarbo išmokos permoką, tolesni VSDFV Utenos skyriaus veiksmai gali būti įvairūs: permoka gali būti išieškoma iš kaltų trečiųjų asmenų (pvz., iš Utenos teritorinės darbo biržos), iš kaltų asmenų teisių ir pareigų perėmėjų, iš kaltų darbuotojų ar valstybės tarnautojų, nenustačius kaltų asmenų ir nustačius, kad permoka susidarė ne dėl išmokos gavėjos kaltės (nesąžiningumo), VSDFV Utenos skyrius gali kreiptis į Permokų nurašymo komisiją su prašymu priimti sprendimą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 225 nustatytos 4 543,01 Lt nedarbo draudimo išmokos permokos nurašymo. Prašo bylos dalį dėl pareiškėjo J. K. skundo reikalavimo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 nutraukti, pareiškėjo J. K. skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (179 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (133–135 b. l.) nurodė, kad VSDFV nesutinka su skunduose pateiktais reikalavimais. Pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 ir 6 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3, 5 punktus, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo išmoka) turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsniu nedarbo išmokų paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 59 punktu Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis 2011-03-10 pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas ir Utenos teritorinės darbo biržos Utenos skyrius už laikotarpį nuo 2011-06-11 iki 2012-01-10 pareiškėjui paskyrė ir išmokėjo nedarbo išmoką. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir PAAT) 2012-08-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5-320-2012 (dėl neteisėto atleidimo iš pareigų) nutarė J. K. laikyti atleistu iš VSDFV Utenos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo datos bei priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 14 838,60 Lt. LVAT 2013-02-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A320-252/2013 pareiškėjui iš VSDFV Utenos skyriaus priteisė 69 734,32 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-03-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013-02-25 įskaitytinai, bei PAAT 2012-08-17 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Taigi, susidarė situacija, kad J. K. yra laikomas atleistu nuo 2013-02-25 (pareiškėjo ankstesnė atleidimo data (2011-03-09) anuliuota) ir pareiškėjui už laikotarpį nuo 2011-06-11 iki 2012-01-10 yra sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir nedarbo išmoka (4 543,01 Lt). Paaiškino, kad tuo atveju, kai teismas atleidimą iš darbo pripažįsta neteisėtu, o asmuo grąžinamas į darbą arba asmens atleidimo data yra laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data, ir abiem atvejais teismas iš darbdavio priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, atsiranda situacija, kad asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo išmoka už minėtą laikotarpį neturi būti mokama. Tokia situacija susiklosto pasibaigus teisminiam procesui. VSDFV Utenos skyrius pagrįstai 2013-05-14 priėmė sprendimą Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“. Atkreipia dėmesį, kad minėtame sprendime nėra reikalavimo pareiškėjui grąžinti 4 543,01 Lt nedarbo išmokos permoką, sprendime pareiškėjui nenumatyta jokia prievolė, o tik konstatuojamas (nustatomas) nedarbo išmokos permokos faktas. Atsižvelgiant į tai, ką išdėstė, VSDFV Utenos skyriaus 2013-05-14 sprendimas Nr. 225 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad VSDFV taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikia jokių jo prašymą priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų ir kad pareiškėjas apskritai ją patyrė būtent dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus valstybės tarnautojų veiksmų. Tai, kad buvo priimtas minėtas sprendimas, automatiškai nesukelia žalos pareiškėjui, ypač, kad kaip jau minėta, nedarbo išmokos permokos nustatymo sprendimu pareiškėjui nebuvo numatyta jokia prievolė. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nutrauktina, o pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pastaruoju sprendimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administraci­nės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz.: tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai at­lieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedū­roje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asme­nims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administraci­nėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21,2011 m.).

Pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.). Iš skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) matyti, kad šiuo sprendimu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 10 d. susidarė 4543,01 Lt nedarbo draudimo išmokos permoka dėl to, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjas J. K. atleistas iš darbo 2013 m. kovo 25 d. ir iš darbdavio priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pastarajame sprendime (7 b. l.) nurodyta, kad susidarė situacija, kai asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo išmoka už minėtą laikotarpį neturėjo būti mokama.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamame VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) pareiškėjui nėra suformuluotas įpareigojimas grąžinti 4543,01 Lt nedarbo draudimo išmokos permoką.

Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų vykdomų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2002 gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 603 su pakeitimais (195–202 b. l.), 8 punktą, kuriame numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos vadovas, gavęs šios tvarkos 5 punkte nurodytą ataskaitą ir ją įvertinęs, priima sprendimą dėl permokos nustatymo (1 priedas), įvertinęs permokos susidarymo priežastis ir išieškojimo galimybes, priima sprendimą dėl permokos išieškojimo (2 priedas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ar kreipiasi į VSDFV direktorių dėl permokos nurašymo, darytina išvada, kad VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo arba kreiptis dėl permokos nurašymo, ir teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas (7 b. l.) nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) priėmimu. Paaiškino, kad VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) sukėlė jam neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, jį žeidžia ir žemina, blogina jo reputaciją tarp kolegų, negali normaliai bendrauti. Toks sprendimas pakerta pasitikėjimą valstybe, diskredituoja valstybės institucijos vardą, sukelia abejonių dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje deklaruojamų teisinės valstybės, demokratinės visuomenės principų.

Nutraukus bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą ir nepanaikinus pareiškėjo skundžiamo sprendimo (7 b. l.), bet sprendimui likus galioti, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.) pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog dėl minėto sprendimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija ir pan. Pareiškėjas paaiškinimus iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrįsdamas ir neindividualizuodamas subjektyvių neigiamų pasekmių.

Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad VSDFV Utenos skyriaus veiksmas, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (7 b. l.), yra neteisėtas.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo, todėl ta pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per tesimą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 225 „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ nutraukti.

Pareiškėjo J. K. skundą ir patikslintą skundą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti J. K. pagal DNB banko 2014 m. sausio 30 d. vietinį lėšų pervedimą Nr. 426 sumokėtą 100 (vienas šimtas) Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius