- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- eI2-8010-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04646-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2023-03-20 sprendimą Nr. 23S31870 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad pareiškėjas yra Moldovos pilietis, 2023-03-07 atvyko į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardą tikslu išvykti iš Lietuvos Respublikos į Moldovos Respubliką. Tą pačią dieną jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į Moldovos Respubliką, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 1 dieną, tačiau užsieniečio neįsileido Baltarusijos Respublika, dėl ko jis grįžo į Lietuvos Respubliką. 2023-03-08 VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnas pareiškėją sulaikė, o 2023-03-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu pareiškėjui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023-06-08. Kadangi Pareiškėjas neįvykdė pirminio sprendimo dėl grąžinimo, VSAT priėmė Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kartu nustatant jam draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 44 mėnesiams, įtraukiant į C.SIS sistemą perspėjimą dėl pareiškėjo 32 mėn. nuo išsiuntimo.
Nesutikdamas su Sprendimu nurodo, kad valstybė, į kurią įpareigojamas išvykti pareiškėjas – Baltarusija. Pareiškėjas nurodytą sprendimą vykdė, t. y., 2023-03-07 išvyko per Tverečiaus pasienio užkardos postą į Baltarusijos Respubliką. Nepaisant pareiškėjo bandymo išvykti į Baltarusijos Respubliką sprendime numatytu terminu, ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių jis išvykti negalėjo, t. y., jis negalėjo įvykti sprendimo, kuriuo jis įpareigotas savanoriškai išvykti, dėl objektyviai egzistuojančių aplinkybių – Baltarusijos Respublikos neįsileidimo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad jei ne Baltarusijos Respublikos pareigūnų sprendimas pareiškėjo nepraleisti - jis būtų sprendimą išvykti įvykdęs, ir, atitinkamai, nebūtų buvęs priimtas Sprendimas. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pažeidimo pobūdį ir mastą, bei tai, kad pirminio sprendimo pareiškėjas negalėjo įvykdyti dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, ginčijamas Sprendimas priimtas nepagrįstai ir neproporcingai. Vadovaujantis Aprašo „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos“ (toliau – ir Išsiuntimo aprašas) 47 punktu, proporcinga ir protinga būtų buvę priimti sprendimą pratęsti pirminio sprendimo dėl savanoriško išvykimo terminą, o ne priimti ginčijamą Sprendimą. Perspėjimas C.SIS sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 32 mėnesius nuo išsiuntimo, taip pat priimtas nepagrįstai, neproporcingai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, todėl taip pat turi būti panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad jo neišvykimą 2020 m. lėmė pandemijos prasidėjimas, kirsti sienų negalėjo, nes nebuvo skiepytas. Jis išvyko į Latvijos Respubliką, kadangi galvojo, jog turi palikti Lietuvą. Pareiškėjas nurodo, jog nesuprato, kad turi palikti Europos Sąjungą. Vėliau iškilo problema dėl automobilio techninės būklės, draudimo. Buvusi žmona gyvena Moldovoje, sugyventinė Latvijoje. Lietuvoje nuomojamame bute negyveno, o tik laikė savo daiktus drabužius.
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas, nes pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2020-07-07 sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į Moldovos Respubliką, Lietuvoje gyveno neturėdamas vizos ar leidimo gyventi, ir iki 2023-08-24 yra įtrauktas į nepageidaujamų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1, 9 punktus ir 39 straipsnio 1 punktą, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į kilmės valstybę, kurio užsienietis neįvykdė. Todėl jo atžvilgiu buvo taikytinas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą. Priimant Sprendimą buvo įvertintos Įstatymo 128 straipsnio 1-3 dalyse išvardintos aplinkybes: teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas; šeimyninius ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastas. Pažymi, kad Moldovos Respublikos piliečio su Lietuva nesiejo jokie ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar šeimyniniai ryšiai. Pats asmuo apklausos metu nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jis neturi jokių giminystės ryšių. Valstybės socialinio draudimo informaciniais duomenimis jis nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje, todėl su Lietuvos Respublika jo nesieja ekonominiai ryšiai, todėl pagrindo dėl savanoriško išvykimo termino pratęsimo nagrinėjamu atveju nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įvertinus tai, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2020-07-07 sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, ir tai, kad Šengeno teritorijoje jis buvo neteisėtai nuo 2020-08-07 iki 2023-03-08, t. y. apie 943 dienas, taip pat į tai, jog jis neįvykdė Latvijos Respublikos kompetentingos įstaigos 2022-09-14 sprendimo dėl įpareigojimo išvykti į Moldovos Respubliką, bei atsižvelgiant į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie LR VRM direktoriaus 2014-04-14 3 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau - Kriterijų tvarka), 35.3 papunktį, pareiškėjui nustatytas keturių (4) metų, t. y. keturiasdešimt aštuonių (48) mėn., nuo išsiuntimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Priimant sprendimą buvo ne tik įvertinti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimai, bet ir tinkamai atsižvelgta į esamas bylai reikšmingas aplinkybes bei laikytasi proporcingumo principo. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, jog asmeniui taikomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra nustatytas iki 2023-08-24, buvo atitinkamai, t. y. keturiems mėn., sutrumpinamas naujo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, ir nustatas galutinis keturiasdešimt keturių (44) mėn. nuo išsiuntimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 12 punktą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau - Nacionalinis sąrašas) teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno sistemai (toliau - C.SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pažymi, jog įvertinus tai, kad pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko į kilmės šalį, ir tai, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi iš Lietuvos Respublikos neišvyko laiku, t. y. per savanoriškai grįžti skirtą laikotarpį, jo duomenys iš Nacionalinio sąrašo buvo teikiami C.SIS II, įvedant į C. SIS H perspėjimą dėl draudimo Moldovos Respublikos piliečiui atvykti ir apsigyventi pagal 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 1987/2006 24 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) trisdešimt šešis (36) mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgus į tai, jog šiuo metu įvesto į Centrinę antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimo dėl draudimo Moldovos Respublikos piliečiui atvykti ir apsigyventi Šengeno valstybių teritorijoje terminas yra nustatytas iki 2023-08-24, turi būti atitinkamai, t. y. keturiems mėn., sutrumpinamas naujo įspėjimo įvedimo laikotarpis, ir nustatytinas galutinis įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimo dėl draudimo Moldovos Respublikos piliečiui atvykti ir apsigyventi Šengeno valstybių teritorijoje trisdešimt dviejų (32) mėn. nuo išsiuntimo dienos terminas. Šiuo individualiu atveju, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas nenustatė jokio (-ų) pagrindo (-ų) taikyti pareiškėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Kriterijų tvarkoje nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, ar aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovo atstovė nurodė, jog VSAT 2022 m. perėjo prie naujos informacinės sistemos – MIGRIS. Į šią sistemą nebuvo perkeltas pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2020-07-07 sprendimas dėl E. N. grąžinimo, kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti į Moldovos Respubliką iki 2020-08-06 (toliau – ir 2020-07-07 sprendimas). Todėl pareigūnai (pasienietis) nežinojo apie šį sprendimą ir priėmė 2023 m. kovo 7 d. sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 1 dieną nuo sprendimo įteikimo dienos – iki 2023-03-07. Valstybė į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Baltarusija. Šiuo atveju Baltarusijai neįsileidus pareiškėjo, atsakovas atliko patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu ir išsiaiškino, jog yra priimtas 2020-07-07 sprendimas, todėl ir buvo priimtas tokio turinio šioje byloje ginčijamas sprendimas. Be to, papildomai paaiškino, jog pareiškėjas sako netiesą, kadangi Lietuvoje buvo išsinuomavęs butas, kuriame pareiškėjas laikė savo drabužius, daiktus.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-03-20 sprendimo Nr. 23S31870 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023-03-08 apie 22.10 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnas sprendimu sulaikė Moldovos Respublikos pilietį E. N., ne ilgiau kaip 48 val., kadangi minėtas užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje.
Tą pačią dieną pareiškėjas buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre.
Iš Vidaus reikalų misterijos informacinės bazės duomenų buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas 2020-07-07 priėmė sprendimą dėl E. N. grąžinimo, kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti į Moldovos Respubliką iki 2020-08-06. Tačiau užsienietis iki nurodytos termino neišvyko ir pakeitė gyvenamąją vietą.
Migracijos departamentas 2021-08-25 sprendimu uždraudė Moldovos piliečiui E. N. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-08-24 bei įvedė į Centrinę antrosios kartos Šengeno sistemą įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2023-08-24.
Pareiškėjo atžvilgiu 2021-02-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas), kuris 2021-03-12 buvo nutrauktas. Iš pareiškėjo žodžių, po ikiteisminio tyrimo nutraukimo jis išvyko gyventi į Latvijos Respubliką, kur gyveno iki 2023 m.
2023-03-09 Latvijos Respublikai buvo pateiktas paklausimas dėl E. N. teisinės padėties Latvijoje, taip pat dėl jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir išduotų dokumentų. Latvijos Respublikos pareigūnai atsakydami į paklausimą nurodė, kad 2022-09-14 Latvijos Respublikos pilietybės ir migracijos tarnybą įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Latvijos. Draudimas atvykti į Latviją taikytas nebuvo. Pareiškėjas turėjo išvykti iš Latvijos Respublikos iki 2022-10-09.
2023-03-07 E. N. atvyko į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardą tikslu išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tą pačią dieną jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į Moldovos Respubliką, kuriuo užsienietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 1 dieną. Tačiau užsieniečio neįsileido Baltarusijos Respubliką, ir jis grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Pareiškėjas neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, Lietuvoje gyvena neturėdamas vizos ar leidimo gyventi, todėl pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 punktą ir 39 straipsnio 1 punktą, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pareiškėjo atžvilgiu jau buvo priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę, kurio minėtas užsienietis neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, VSAT, vadovaudamasi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė ginčijamą 2023-03-20 Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Moldovą; uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 44 mėnesių; įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 32 mėnesių.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2020-07-07 sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į Moldovos Respubliką ir Lietuvoje gyveno neturėdamas vizos ar leidimo gyventi; iki 2023-08-24 yra įtrauktas į nepageidaujamų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka Įstatymo 23 straipsnio 1, 9 punktuose ir 39 straipsnio 1 punkte įtvirtintus teisinius pagrindus, kuriuos nustačius užsienietis laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą. Minėta, jog pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2020-07-07 sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko į kilmės valstybę iki 2020-08-06, todėl, esant konstatuotai Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintai sąlygai, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimas dėl jo išsiuntimo į Moldovos Respubliką (Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė neįvertino esminės aplinkybės, kad pareiškėjas ankstesnio Migracijos departamento sprendimo, kuriuo įpareigotas išvykti iš šalies, neįvykdė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių – jo neįsileido Baltarusijos Respublika, todėl prašė vadovautis Išsiuntimo aprašo 47 punktu ir individualiai įvertinti priežastis, dėl kurių užsienietis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą.
Išsiuntimo aprašo 47 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priėmusi įstaiga, įvertinusi priežastis, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą, atsižvelgusi į įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 3² dalimi, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo aprašo 46 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl savanoriško išvykimo termino pratęsimo (bendras terminas savanoriškai išvykti negali viršyti 60 dienų), nes jis neįvykdė priimto sprendimo dėl grąžinimo, pagal kuri užsienietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 1 dieną. Pareiškėjo teigimu, esamoje faktinėje situacijoje buvo proporcinga vadovautis Išsiuntimo aprašo 47 punktu ir būtų buvę protinga priimti sprendimą pratęsti pirminio sprendimo dėl savanoriško išvykimo terminą. Taigi, pareiškėjas siekia, kad jam būtų pratęstas sprendimo savanoriškai išvykti įvykdymo laikas.
Kaip matyti iš pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų turinio, sprendimas, dėl savanoriško išvykimo termino pratęsimo, gali būti priimtas jei nustatomos Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytos aplinkybės. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatyta, kad išsiunčiant užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė vertino minėtų sąlygų buvimą/nebūvimą bei nustatė, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ilgalaikiai socialiniai ar šeimyniniai ryšiai. Iš Valstybės socialinio draudimo informacinių duomenų taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų įdarbintas Lietuvos Respublikoje, kas reiškia, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja ir jokie ekonominiai ryšiai. Taigi, atsakovė atliko individualų pareiškėjo vertinimą bei pagrįstai nustatė, kad, nagrinėjamu atveju, neegzistuoja teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų priežastis svarstyti sprendimo savanoriškai išvykti iš šalies pratęsimo klausimą. Atsakovės nustatytų aplinkybių pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu priešingai neįrodė, taip pat nenurodė kitų svarių pagrindų, dėl ko pareiškėjui būtų pagrindas pratęsti terminą savanoriškai išvykti iš šalies. Teismas pritaria atsakovės Sprendime priimtai išvadai, kad pareiškėjo teisinę padėtį įvertinus Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų ir 2 dalies 3, 4 punktų apimtyje, nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų, leidžiančių pratęsti pareiškėjui terminą savanoriškai išvykti iš šalies.
Pareiškėjui Sprendimu uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 44 mėnesių.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2020-07-07 sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos; kad Šengeno teritorijoje jis buvo neteisėtai nuo 2020-08-07 iki 2023-03-08, t. y. apie 943 dienas, kad taip pat neįvykdė ir Latvijos Respublikos kompetentingos įstaigos 2022-09-14 sprendimo dėl įpareigojimo išvykti į Moldovos Respubliką, bei atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie LR VRM direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, 35.3 papunktį, pagal kurį uždraudimo atvykti į šalį 4 metų terminas nustatomas šeimyninių ryšių su Lietuva neturinčiam užsieniečiui, kuris neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ilgiau kaip 365 dienas, sudarė pagrindą atsakovei skirti 44 mėnesių draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes kaip tai, jog pareiškėjas yra pažeidęs išvykimo iš Lietuvos sąlygas – pareiškėjas nėra įvykdęs Migracijos departamento 2020-07-07 sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos; pareiškėjas vilkino savo išvykimą iš Lietuvos – pareiškėjas Šengeno teritorijoje buvo neteisėtai nuo 2020-08-07 iki 2023-03-08, t. y. apie 943 dienas ir šis terminas vertintinas kaip pakankamai ilgas; taip pat pareiškėjas nėra įvykdęs ir kitos Šengeno valstybės – Latvijos Respublikos, kompetentingos įstaigos 2022-09-14 sprendimo dėl įpareigojimo išvykti į Moldovos Respubliką, todėl sutiktina su atsakovės sprendimu, kad pareiškėjui skirtas draudimo atvykti laikotarpis yra protingas ir proporcingas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Teismas nenustatė jokių teisinių pagrindų, išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas sumažinti Sprendime nustatytą laikotarpį. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas.
Atsakovė Sprendimu nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 32 mėnesių.
Pagal Taisyklių 12 punktą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai priėmus sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS II, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalinės proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas gali būti įvestas, kai kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas, priimtas pagal nacionalinės teisės normas, grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. SIS II reglamento 21 straipsnis nustato, kad prieš pateikdama perspėjimą valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą, t. y. neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko į kilmės šalį, todėl jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II, įvedant į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo Moldovos Respublikos piliečiui E. N. atvykti ir apsigyventi pagal 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 1987/2006 24 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) trisdešimt šešis (32) mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pažymėtina, kad Sprendimas įšsiųsti pareiškėją iš šalies su kitais įpareigojimais buvo priimtas įvertinus pareigos, nustatytos 2020-07-07 Migracijos departamento, taip pat ir Latvijos atitinkamos institucijos sprendimais, neįvykdymą, pareiškėjo nelegalaus buvimo Lietuvoje laiką, kuris vertintinas kaip ilgas bei pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva ir šių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą atsisakyti pratęsti terminą pareiškėjui savanoriškai išvykti iš šalies. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – pareiškėjo neįleidimas į Baltarusijos Respubliką, nevertintinos kaip išimtinės, ar kitaip reikšmingos, sudarančios pagrindą nesivadovauti Įstatyme nustatyta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.
Apibendrinus, darytina išvada, kad VSAT tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. N. (E. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.