- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1616-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Terezos Gerasimovič atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Tereza Gerasimovič kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, iš kurio matyti, kad antstolė iš varžytinių pardavė skolininkui M. U. (M. U.) priklausantį 0,4300 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjai O. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-04-12 nutartimi antstolės prašymo netenkino, savo atsisakymą patvirtinti aktą motyvavo tuo, kad neišaiškinta, ar turto pardavimo iš varžytinių akte nurodytas nekilnojamasis turtas, t.y. M. U. priklausantis žemės ūkio paskirties 0,4300 ha sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į kurį M. U. buvo įregistruota pagal 2008-09-18 apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.8-85-14834, M. U. ir S. U. santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat nenustatyta M. U. žemės sklypo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Antstolė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodo, jog pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-02-18 išrašą nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo pagrindas yra Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 sprendimas Nr. 2.8-85-14834, kuriuo piliečiui M. U. yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Todėl turtas laikytinas asmenine nuosavybe, neatsižvelgiant į tai, kad ši teisė piliečiui atkurta santuokos metu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas. Šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis įvykdomas priverstinai vadovaujantis CPK VI dalies normomis. Šių normų tinkamas aiškinimas ir taikymas glaudžiai susijęs su nuosavybės teisių apsauga, suponuojančia būtinybę užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti 2010-02-22 turto pardavimo iš varžytinių aktą.
Teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija (CPK 725 str. 1 d.) tik tuo atveju, kai šalys neskundžia antstolio veiksmų ir dėl varžytynių teisėtumo teisėjui nekyla net mažiausių abejonių. Tais atvejais, kai šalys paduoda skundą dėl antstolio veiksmų arba teisėjui kyla abejonių (pvz., parduodamas nekilnojamasis ir (ar) didelės vertės turtas), klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo išsprendžiamas nutartimi (CPK 725 str. 1 d.). Tvirtindamas varžytynių aktą teisėjas turi patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga ir varžytynių organizavimu bei vykdymu.
Civilinės bei vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-10-12 antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje buvo priimtas vykdyti 2009-07-30 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimas Nr. N372511 dėl 300 Lt baudos išieškojimo iš skolininko M. U. išieškotojui valstybei. Iš 2009-10-27 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad skolininkas M. U. 2009-10-23 dalį baudos, t.y. 5,60 Lt, valstybės naudai sumokėjo (kvitas Nr. 01498). 2009-10-19 vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodyta, kad skolininkui M. U. priskaičiuotų vykdymo išlaidų suma sudaro 556,96 Lt. Antstolė nustatė, kad pagal apskrities viršininko 2008-09-18 sprendimą Nr. 2.8-85-14834 M. U. įregistruota nuosavybės teisė į 0,4300 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam turtui buvo uždėtas areštas, o 2010-05-11 ir 2010-12-14 antstolė paskelbė varžytines. Pirmos instancijos teismas netenkino antstolės prašymo patvirtinti turto iš varžytinių pardavimo akto, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo įregistruota santuokos metu, tačiau liko neišaiškinta ar sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nenustatyta skolininko M. U. žemės sklypo dalis.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog paskyrus turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo klausimą teismo posėdyje, apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešama antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytinėse nupirkusiam asmeniui (CPK 725 str. 3 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolei pateikus teismui turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtinimui, buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau į posėdį buvo kviečiami tik pirkėja O. Ž., antstolė T. Gerasimovič ir skolininkas M. U.. Duomenų apie tai, kad apie posėdį buvo pranešta išieškotojui, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nepranešdamas apie posėdį išieškotojui, netinkamai taikė procesinės teisės normas.
Antra, teisėjų kolegija pripažįsta, jog iš vykdomosios bylos medžiagos nėra aišku, ar iš varžytinių parduotas nekilnojamas turtas yra asmeninė skolininko nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vien tai, kad skolininkui nuosavybės teisės į sklypą buvo įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu, nesudaro galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad sklypas yra skolininko asmeninė nuosavybė (skolininkas galėjo pirkti teisę atkurti nuosavybes teises į ginčo turtą ir t.t.). Teisėjų kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, privalo aiškintis visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar buvo išnaudotos visos galimybės nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą, ar minėtas turtas yra asmeninė skolininko nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl yra pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolis, pateikęs teismui tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą be rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog turtas yra asmeninė skolininko nuosavybė, turėjo numatyti, jog toks aktas negalės būti teismo patvirtintas, o teismas, neišreikalavęs rašytinių įrodymų apie tai, ar ginčo turtas yra skolininko asmeninė ar visgi jo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe, pirkėjui užkirto kelią įgyvendinti savo teisėtus interesus.
Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o prašymas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti Turto pardavimo iš varžytinių 2011-02-22 akto Nr. 3.32.-S004649 tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.