- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-473/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Jonas Pliugžma
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-09-24 nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausta laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš L. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 1943 Lt 23 ct (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt trys litai dvidešimt trys centai) J. K. gydymo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteista už tai, kad sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį, o būtent: 2009 m. gegužės 1 d., apie 11.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su sutuoktiniu J. K. metu, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį pastarajam į kairę krūtinės pusę, padarydama durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo sienos kairės pusės žaizdą su kairės pusės 10 - ojo šonkaulio ir diafragmos pažeidimu, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje – sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinio J. K. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009-09-24 nuosprendžiu ir nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nusikaltimo motyvą ir priežastis. Nuteistoji pažymi, kad tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme ji patvirtino, kad tarp jos ir sutuoktinio 2009 m. gegužės 1 d. buvo nesutarimai ir įvyko konfliktas, kuris prasidėjo pavėsinėje, gyvenamojo namo kieme. Apeliantė paaiškina, kad jai nuėjus į virtuvę, vyras atėjo iš paskos, o priėjus prie šaldytuvo, pagriebė už plaukų ir kelis kartus trenkė į sieną. Dėl tampymo už plaukų nuteistoji teigia pajutusi labai didelį skausmą, dėl kurio ji net nepajuto kaip nuo stalo griebė peilį ir juo vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į šoną. Tačiau L. K. nurodo, kad tikslo ir net minties sužaloti sutuoktinį ji neturėjo, peilio su savimi nesinešiojo ir tai yra sutapimas, kad pagriebus už plaukų buvo tampoma ir daužoma į sieną virtuvėje, kur greta ant stalo buvo peilis, kurį dėl nepakenčiamo skausmo panaudojo. Atitinkamai konfliktas ir jo priežastys (priekaištai, kad išleido pinigus ir neparėjo namo) taip pat nedavė pagrindo sužaloti sutuoktinį ir dar panaudojant peilį. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad sužalojimai padaryti vienu smūgiu, kas, nuteistosios nuomone, gali patvirtinti, jog sužalojimai buvo padaryti bandant apsiginti nuo nepakenčiamo skausmo ir jį nutraukti. Be to, vienas smūgis paneigia sužalojimų padarymą iš keršto ar iš neapykantos. Visgi, nuteistosios nuomone, nei tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo įsigilinta į šios veikos padarymo motyvus ir priežastis, o tyrimo metu nuo pat pradžių pradėta tvirtinti, kad sužalojimai buvo padaryti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, byloje apie tai nesant jokių objektyvių duomenų. Nuteistoji nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo padaryta klaidinga išvada, jog L. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio vadovaujantis vien tik jo pačios ir iš dalies nukentėjusiojo nekonkrečiais parodymais. Atitinkamai veikos padarymo priežastis nebuvo apsvaigimas nuo alkoholio, o tai buvo neteisėti neblaivaus J. K. veiksmai, kuris į nuteistosios priekaištus atsakė smurtu: kieme pavėsinėje sėdint ant suolo, paėmė L. K. už kojų, tyčiodamasis nutraukė nuo suolo ir numetė ant žemės, o po to parėjus į virtuvę, griebė nuteistąją už plaukų ir kelis kartus ją trenkė į sieną. Tokiu būdu nuteistoji L. K. nurodo gynusi save nuo didelio skausmo ir sužalojimų, nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į neišsamius nukentėjusiojo J. K. parodymus, tuo ir netikėjo. Tiesa, pirmosios instancijos teismas, paneigdamas nuteistosios versiją dėl gynybos, be nukentėjusiojo parodymų vadovaujasi ir „kitais įrodymais“ jų neįvardindamas. Iš kitos pusės, nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nukentėjęs, nors to ir neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, jog kivirčo metu virtuvėje patampė žmoną už plaukų. Be to, nuosprendyje nurodoma, kad J. K. tiksliai neprisimena, tačiau konflikto metu galėjo L. K. nustumti nuo suolo. Taigi nukentėjusysis kategoriškai nepaneigia apeliantės nurodomų labai svarbių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymais kažkodėl paneigė L. K. parodymus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuteistoji L. K. prašo pripažinti, jog ji veikė būtinosios ginties sąlygomis, o nustačius būtinos ginties ribų peržengimą, taikyti BK 59 str. 1 d. 5, 9, 10 p. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Nuteistoji pažymi, kad niekuo nepagrįstos ir teismo išvados, kad po šio įvykio L. K. ramiai nuėjo miegoti, nei iš karto, nei po to vėliau visai nepasidomėdama apie savo padarytų veiksmų pasekmes. Apeliantė nurodo, kad su J. K. yra vedę jau 32 metus, išaugino du sūnus, turi du anūkus, nėra išsiskyrę, kartu gyvena, todėl tvirtinimai apie nuteistosios abejingumą sutuoktiniui ir nesidomėjimą padaryto sužalojimo pasekmėms yra nepagrįsti. Be to, įvertinant skirtą bausmę, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji šiuo metu dirba ir jau turi 25 metų darbo stažą, dėl įvykio abu su sutuoktiniu J. K. labai gailisi, vienas kito atsiprašė, yra garbaus amžiaus ir labai reikalinga nuolatinė pagalba, dėl įvykusios nelaimės atsirado daugiau pagarbos vienas kitam. Taigi, apeliantės nuomone, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir priverstinis sutuoktinių išskyrimas nepasieks bausmės tikslų ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl, nuteistosios nuomone, turėtų būti taikomos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos ir paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009-09-24 nuosprendį pakeisti: pripažinti, kad nuteistoji veikė esant būtinajai ginčiai (LR BK 28 str.), o nustačius būtinosios ginties ribų peržengimą, taikyti LR BK 59 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę; pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 5 ir 10 p. p. numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes; panaikinti kaip neįrodytą LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę; paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (BPK 54 str. 3 d. ir 62 str. 2 d. 5 p.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas, o taip pat ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistosios L. K. padarytą nusikalstamą veiką, o taip pat įvertinęs bausmės skyrimui turinčias aplinkybes, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ir jos keisti nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje neteisingai įvertino nusikaltimo padarymo motyvą ir priežastis, tuo pačiu akcentuojant, kad sutuoktinį nuteistoji peiliu sužalojo gindamasi nuo jo smurtinių veiksmų bei didelio skausmo tampant ją už plaukų, t. y. veikdama būtinosios ginties sąlygomis.
Šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas nepagrįstu, nes prieštarauja pačios nuteistosios parodymams pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Nuteistoji parodė, kad įvykio dieną ji buvo pikta ant vyro dėl to, jog pastarasis pragėrė visus pinigus, o taip pat susinervino dar ir dėl to, kad vyras buvo pas kaimynę. Dar nuteistoji teisme patvirtino, kad įvykio dieną vyras jos nemušė, neatsimena to momento kai vyrui dūrė peiliu.
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad įvykio dieną į namus grįžo girtas. Iš pradžių barnis su žmona kilo lauke, pavėsinėje, vėliau jis tęsėsi nuėjus į virtuvę. Žmona pavydi, pavyduliavo dėl kaimynės. Nukentėjusysis pripažino, kad vykstant barniui pavėsinėje, jis žmoną tik stumtelėjo, tačiau jo nemušė, smūgių jai nesudavė, su žmona jis niekuomet nesumušė. Tęsiantis barniui virtuvėje galimai ir patampė žmoną už plaukų, nors to ir neprisimena.
Liudytojas J. K. , nuteistosios sūnus, parodė, kad iki įvykio tėvų santykiai buvo blogi, abu dažnai išgerdavo. Įvykio dienos vakare grįžęs į namus rado tėvą sužalotu šonu, perrišo jam žaizdą. Tėvas sakęs susipykęs su motina ir pastaroji trenkė jam peiliu. Abu tėvai įvykio dieną buvo girti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus nuteistosios, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, padarė teisingą išvadą, kad nuteistoji savo sutuoktinį sužalojo asmeninio tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu suduodama jam vieną smūgį. Nors nuteistoji teigia, kad smūgį peiliu sudavė gindamasi nuo smurtinių sutuoktinio veiksmų, tačiau byloje nėra nustatyta, kad jai įvykio dieną būtų buvę padaryti kokie tai sužalojimai, t. y. nėra jokių smurtavimo požymių. Abu sutuoktiniai pripažįsta gerai neprisimenantys visų įvykio aplinkybių, tačiau neneigia kilusio abipusio tarpusavio konflikto dėl pragertų pinigų, nuteistosios pavyduliavimo, girtumo. Šios objektyviai nustatytos įvykio aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nuosprendyje neteisingai nustatytas nusikaltimo padarymo priežastys ir motyvas.
Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog nuteistoji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir jog tai buvo viena iš priežasčių padaryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji pati patvirtino gėrusi vyną darbe, o parėjusi į namus dar išgėrusi litrą alaus. Apklausta įtariamąja L. K. parodė gerai neprisimenanti kaip peiliu sužalojo sutuoktinį, nes buvo girta. Pripažino, kad jos padarytiems veiksmams, peiliu sužalojant vyrą, įtakos turėjo alkoholis, nes jei būtų buvusi blaiva, būtų taip nepasielgusi (b. l. 55-56). Apie tai, kad įvykio dieną nuteistoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtino nukentėjusysis bei liudytojas J. K. (sūnus).
Įvertinusi minėtas byloje nustatytas nukentėjusiojo J. K. sužalojimo aplinkybes, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamame nuosprendyje, jog nuteistosios veiksmai peiliu sužalojant sutuoktinį buvo tyčiniai, padaryti abipusio tarpusavio konflikto metu, nuteistajai būnant apsvaigusiai nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra teisinga, pagrįsta ne tik nukentėjusiojo, liudytojo J. K. (sūnaus) bei pačios nuteistosios parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme. Šios aplinkybės taip pat paneigia apeliacinio skundo teiginį apie tai, kad nuteistoji būk tai sutuoktinį peiliu sužalojo veikdama būtinosios ginties sąlygose, gindamasi nuo nukentėjusiojo smurtinių veiksmų. Ši versija nuosprendyje motyvuotai paneigta.
Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik esant būtinosios ginties sąlygoms. Kadangi, kaip minėta, objektyviai nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistoji minėtos veikos metu būtų buvusi būtinosios ginties sąlygose, todėl jos veiksmai negali būti pripažinti ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį būtų nulėmę neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Akivaizdu, kad įvykio dieną kilusio abipusio tarpusavio konflikto metu, kas, pasak liudytojo J. K. (sūnaus), buvo įprasta tėvų tarpusavio santykiams, apeliantė dėl kilusio pykčio, pavydo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarytiems veiksmams, suduodama smūgį peiliu sutuoktiniui, veikdama netiesiogine tyčia padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytas BK 59 str. 1 d. 5, 9 ir 10 punktuose, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio įstatyminio pagrindo, nes tokios aplinkybės nenustatytos byloje ištirtais bei įvertintais objektyviais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. K. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi minimaliai sankcijoje numatytai bausmei, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą, jos pasekmes, pačios nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) aplinkybes ir pan. Taip išsamiai motyvuotos bausmės ir jos dydžio parinkimas leidžia teigti, kad teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kolegijos nuomone, L. K. paskirta teisinga, individualizuota bausmė ir laikyti ją per daug griežta, nėra pagrindo. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką, taikant šią nuostatą, būtina nurodyti kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodyta, jų nenustatė ir teismas.
nuteistosios L. K. apeliacinį skundą atmesti.