- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3231-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01931-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. birželio 14 d., 23 val., kieme, esančiame adresu Vilniuje, Giedraičių g. 2, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, priėjo prie nukentėjusiojo K. S. ir sudavė vieną smūgį į pakaušį, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir netekus sąmonės, pagrobė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI „Ascend Y 200“ IMEI (duomenys neskelbtini), su jame buvusia UAB „Tele2“ kortele, Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 170 Lt. Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi V. M., kuris yra kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Teigė, jog įvykio dieną, t. y. 2014-06-14, SMS žinutėmis susirašė su savo draugu J. G., susitiko ir kartu leido laiką. Buvo apleistame pastate, esančiame už PC „Europa“. Vakare ten susitiko du nepažįstamus vyriškius, kurių vienas paprašė iškviesti taksi savo draugui, ką jis, paskambindamas savo mobiliojo ryšio telefonu, ir padarė. Už tai vyriškis davė 20 Lt. Vyriškis pasiūlė eiti kartu, nusipirkti alaus ir išgerti. Jis su vyriškiu nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Vėliau grįžo prie to paties apleisto pastato (prie jų prisijungė ir J. G.), kalbėjosi, gėrė alų, rūkė. Kažkuriuo momentu jis ranka (alkūne) sudavė vyriškiui (nukentėjusiajam K. S.) į pakaušį, po ko šis parkrito. Vyriškiui parkritus jis paėmė pastarojo mobiliojo ryšio telefoną (modelio neatsimena) ir įsidėjo jį į šortų kišenę. Kaltinamojo teigimu, jiems besėdint nukentėjusiajam kažkas paskambino (ar tai jis pats kažkam skambino), pakalbėjęs telefoną pasidėjo ant žemės prie savęs. Matydamas telefoną, jis susigundė apiplėšti nukentėjusįjį. Iš anksto tokio tikslo neturėjo. Paėmęs telefoną, nesidomėjo, kaip jaučiasi nukentėjusysis, greičiausiai paliko jį gulintį ant žemės. Telefoną paėmė vienas, J. G. tuo metu buvo toliau, gėrė alų. Po to jie su G. G. nuėjo link Baltojo tilto. Bandė parduoti telefoną – iš pradžių J. G., bet jam nepavyko, vėliau jis (pirkti pasiūlė nepažįstamam vaikinui), parduoti pavyko, gavo 40 Lt. Pinigų su J. G. nesidalino, o nuėjo į naktinę parduotuvę, nusipirko alkoholio ir kartu jį išgėrė. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, pasižada taip nebesielgti, stengsis susirasti darbą (b. l. 151-152).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis V. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik neigė nukentėjusiajam sudavęs smūgį. Aiškino, jog pastarasis galėjo susitrenkti griūdamas. Aplinkybes dėl telefono pagrobimo aiškino tapačiai (b. l. 44, 48).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2014-06-14, apie 21 val., jis buvo netoli namo, adresu Giedraičių g. 2, Vilniuje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. prie to namo atėjo dar du nepažįstami vaikinai, kuriems buvo apie 16-20 metų. Jie atsisėdo maždaug per 5 metrus nuo jo ir taip pat gėrė alų bei rūkė cigaretes, stebėjo jį. Jis savo striukės išorinėje kairės pusės kišenėje turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend Y 200“, kuriame buvo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). Jį buvo išsitraukęs iš kišenės ir juo skambino. Tie du vaikinai tai pastebėjo. Apie 23 val. vienas iš jų, kuriam buvo apie 16 metų amžiaus, priėjo prie jo ir pareikalavo, kad atiduotų jam savo telefoną. Jis pasakė, kad nieko jam neatiduos ir liko sėdėti vietoje. Tas vaikinas nuo jo atsitraukė, bet vis tiek jį įdėmiai stebėjo. Staiga iš nugaros į galvą pajuto smūgį ir neteko sąmonės. Atsipeikėjęs pamatė, kad guli ant žemės, o iš jo išorinės striukės kišenės buvo pavogtas telefonas „Huawei Ascend Y 200“. Jis yra tikras, kad jį apiplėšė tie nepažįstami vaikinai, kurie netoli jo gėrė alų ir rūkė. Vienas iš jų buvo apie 20-25 metų amžiaus, apie 180-185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiai rudų plaukų. Buvo apsirengęs raudonus marškinėlius. Antras vaikinas buvo apie 16 metų amžiaus, apie 160 – 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Vilkėjo pilkus marškinėlius ir languotus šortus. Į teismo ekspertizę nesikreipė, nes fizinių sužalojimų nepatyrė. Jam padaryta 170 Lt turtinė žala (b. l. 5-6). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2014-06-14, 23 val., iš jo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend Y 200“ atpažįsta pagal spalvą, modelį ir IMEI numerį, kurį pateikė kartu su telefono dokumentais. Telefonas jam grąžintas, turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 7).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad jis turi ir naudojasi viena telefono kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). 2014-08-21, apie 17 val., jis nuvažiavo į lombardą, esantį Savanorių prospekte, prie Vagos knygyno. Ten jam už 100 Lt pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir nesiderėdamas nusipirko. Nežinojo, kad telefonas vogtas. Į nusipirktą telefoną įsidėjo savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi iki šiol (b. l. 13).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, kad jis turi ir naudojasi viena telefono kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). 2014 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, už 30 Lt iš savo pažįstamo T. B. nupirko mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad šis telefonas yra vogtas. Vėliau telefoną pardavė (b. l. 14).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad jis turi ir naudojasi viena telefono kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). 2014 metų birželio mėnesio viduryje, dienos tiksliai neatsimena, automobiliu buvo atvažiavęs prie stotelės „Europos aikštė“, esančios adresu Vilniuje, Konstitucijos pr. 12. Jam išlipus, prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas stovėjo šalia jo, o kitas - truputį toliau. Mažesnis vaikinas išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ su įskilusiu ekranu ir pasiūlė nusipirkti už 50 Lt. Jis nusiderėjo ir jį nusipirko už 40 Lt. Nežinojo, kad telefonas vogtas. Tą telefoną vėliau pardavė į lombardą Savanorių prospekte. Vaikinas, kuris jam pardavė telefoną, buvo apie 16 – 18 m. amžiaus, apie 165 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais. Antras vaikinas buvo apie 180 cm ūgio, apie 20 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai rūbais, ant galvos užsidėjęs gobtuvą (b. l. 15).
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad ji yra J. G. močiutė ir teisėta globėja. Pastarasis gyvena kartu su ja, yra geras vaikas, jos klauso, padeda atlikti namų ruošos darbus, mokosi vidutiniškai, nes kartais tai daryti tingi, yra bendraujantis, turi daug draugų. Anūkas anksčiau yra turėjęs problemų su policija, tačiau yra neteistas (b. l. 17).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė su V. M. esantis pažįstamas apie 1,5 metų, tačiau bendrauja nedažnai. 2014-06-14 vakare, tikslaus laiko neatsimena, susirašė su V. M. ir susitarė susitikti prie PC „Europa“. Susitikę pasivaikščiojo, eidami link Giedraičių gatvės, pamatė prie namo sėdinčius ir geriančius du nepažįstamus vyrus. Pamatę juos, vyrai pasikvietė abu ir paprašė iškviesti taksi. Vienas iš jų V. iškviestu taksi išvažiavo, o kitas liko sėdėti. Jis (J. G.) nuėjo namo pavalgyti, paklausė V. M., kur jie paskui susitiks. Pastarasis atsakė lauksiantis toje pačioje vietoje. Sugrįžęs atgal iš namų, rado tą vyrą su V. M. geriančius alų. Po kurio laiko vyras atsistojo ir, kadangi buvo neblaivus, netekęs pusiausvyros, nugriuvo ant žemės (ant nugaros). V. bandė pakelti, tačiau to padaryti nepavykus, kažkuo, ranka, ar koja (tiksliai neatsimena) gulinčiam vyrui vieną kartą trenkė kažkur, kur tiksliai irgi negali atsakyti. Po smūgio jis vėl pabandė antrą kartą pakelti gulintį vyrą, tačiau pamatė striukės kišenėje buvusį telefoną ir jį pasiėmęs įsidėjo į savo kišenę, o žmogų paleido, po ko pastarasis nukrito ant žemės. Šį telefoną abu su V. M. matė prieš tai, kai vyrui kažkas paskambino ir jis buvo telefoną išsitraukęs iš kišenės, o paskui pakalbėjęs įsidėjo atgal. Kai V. paėmė to žmogaus telefoną, antro vyriškio jau nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Su V. M. pagrobti telefono nesitarė, jis apie jo ketinimus pagrobti nieko nežinojo. V. pagrobus telefoną, ėjo link PC „Europa“ ir pamatė link jų einantį vyrą, iš kurio V. M. paėmė telefoną, tačiau vyras nieko nesakė ir nusuko į kitą pusę. Ar jis juos matė, negali pasakyti. Atėję iki Baltojo tilto, vienam iš sutiktų praeivių V. pasiūlė nusipirkti telefoną HUAWEI už 50 Lt. Jis (J. G.) tuomet stovėjo nuošalyje. Praeivis nusipirkti telefoną sutiko, pinigus sumokėjo V., padavė dvi po 20 Lt kupiūras ir vieną 10 Lt kupiūrą. Pardavę telefoną nuėjo pirkti alkoholio. Pinigų nepasidalino, tačiau juos kartu išleido alkoholiniams gėrimams. Žinojo, kad pinigai gauti, pardavus pagrobtą telefoną (b. l. 16).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusysis K. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 pagal veido bruožus. Šis asmuo 2014-06-14, apie 23 val., prie namo, adresu Vilniuje, Giedraičių g. 2, jį užpuolė ir panaudodamas fizinį smurtą iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend Y 200“. Atpažintas asmuo yra V. M. (b. l. 11-12).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas liečiamu ekranu, virš ekrano yra užrašas „Huawei“, viršutinis ir apatinis telefono korpusai juodos spalvos, yra užrašas „HUAWEI“ (apatiniame korpuse) (b. l. 27-29). Pakvitavimu nukentėjusysis atsiėmė jam priklausantį telefoną „HUAWEI“ (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. S. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir nustatyta, kad V. M. pagrindinis tikslas buvo pagrobti mobiliojo ryšio telefoną, ką jis ir padarė, prieš tai ranka trenkdamas nukentėjusiajam į pakaušį, po ko šis nukrito ant žemės, o kaltinamasis galėjo nekliudomai paimti svetimą turtą. Kaltinamojo V. M. kaltė yra įrodyta jo paties prisipažinimu, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokoluose užfiksuotais įrodymais. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. M. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. M. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. dėl jo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs (b. l. 100, 160-173), administracine tvarka baustas (b. l. 102-103), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 108-109), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 107).
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežtesnę BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant ženkliais mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju sulaikyme bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė – suėmimas keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam V. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 480 Lt arba 139,02 eurai (b. l. 159), kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo. Šiuo atveju pažymėtina, kad V. M. gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. kaltinamajam esant suimtam. Kaip matyti, nurodytos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos imperatyviai numato, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam V. M. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, numatančiu, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas. Priešingas sprendimas būtų nesuderinamas su teisingumo interesais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.
Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. M. paskirti pareigas –per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.
Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paleidžiant jį teismo posėdžių salėje. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.