Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-08-23 · Byla Nr. A2.2.-12017-295/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-23
Bylos Nr.
A2.2.-12017-295/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10456-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
R. Š.
Kategorijos
  • 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-12017-295/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10456-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 23 d., apie 11 val. 00 min., R. Š., būdama parduotuvėje „Norfa“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilniuje, prekybos salėje paėmė 0,034 kg karšto rūkymo „Vilniaus kumpio“, kainuojančio 1,36 €, 1 vnt. alaus „Tauras tradicinis“, kainuojančio 0,84 €, 1 vnt. sidro „Party Strawberry“, kainuojančio 1,35 €, tai yra prekių, kurių bendra vertė 3,55 €, ir praėjo pro kasas nesumokėjusi už šias prekes, tuo padarydama pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50 straipsnyje.

Nors sutinkamai su ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nagrinėjant ATPK 50 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. Š. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 2-3), bet ji į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, nepranešusi teismui apie neatvykimo priežastis, teismas daro išvadą, kad R. Š. vengia atvykti į teismą, o įpareigoti policijos pareigūnus ją atvesdinti arba paskelbti jos paiešką netikslinga. Kadangi policijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą šioje byloje, todėl vadovaujantis bendraisiais proceso tikslingumo ir proceso greitumo principais, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama R. Š. nedalyvaujant.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. Š. su pažeidimu sutiko, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b.l. 2-3).

Be R. Š. prisipažinimo, užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b.l. 2-3), jos kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodyta ir UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „Norfa“ pareiškimu (b.l. 5), poėmio aktu (b.l. 6) bei policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), iš kurių turinio matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 11 val. 00 min., parduotuvėje „Norfa“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilniuje, buvo sulaikyta R. Š., kuri paėmė prekių, kurių bendra vertė 3,55 €, praėjo pro atsiskaitymo kasas ir nesumokėjo už prekes. Prekės grąžintos į prekybą, žala parduotuvei nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

R. Š. veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, kadangi ji vagystės būdu pagrobė smulkųjį svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio.

R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad padarytą pažeidimą ji pripažįsta ir gailisi jį padariusi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, pagrobtą turtą ir itin nedidelę jo vertę (pagrobto turto vertė 3,55 €), į tai, kad pažeidimu žala parduotuvei padaryta nebuvo, prekės grąžintos į prekybą, pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę – bausta administracine tvarka už kitokio pobūdžio pažeidimą, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 9, 10-11), todėl vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. Š. skiriant švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta ATPK 50 straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 50 straipsniu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

R. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius