- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- A-442-1776-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- P. M., R. J. R., J. L., J. J., A. V., V. B., Z. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 1.4Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. R., J. J., J. L., A. V., P. M., V. B. ir Z. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.2.3-6070-01 ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.2.3-6069-01.
Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamais atsakovo įsakymais yra pripažinti netekusiais galios atsakovo įsakymai, kuriais pareiškėjams buvo suteikti žemės sklypai. Atsakovas neturėjo teisės pripažinti netekusiais galios ankstesnių savo įsakymų dėl žemės sklypų suteikimo, nes pastarieji įsakymai buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 nutarimo, kuriuo atsakovas rėmėsi, šiuos įsakymus pripažindamas netekusiais galios, paskelbimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažino, kad Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio nuostata, kad nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, apdovanotiesiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių fizinių asmenų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra - tėvams (įtėviams) arba vaikams (įvaikiams) suteikiamas Vyriausybės nustatyto dydžio vienas žemės sklypas individualiai statybai, jeigu jų prašymai dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pateikti iki Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Konstitucijai. Atsakovas nurodė, kad, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iki 2006 m. liepos 27 d. galiojusios Valstybinės žemės sklypų individualiai statybai suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu, Vyčio Kryžiumi, tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr.627, 19 punkte buvo nustatyta, kad apskrities viršininko įsakymas ir žemės sklypo planas per 10 darbo dienų nuo apskrities viršininko įsakymo priėmimo įteikiamas piliečiui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko įsakymai dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjams nebuvo įteikti per 10 darbo dienų. Konstituciniam Teismui priėmus 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą, buvo nuspręsta šių įsakymų nevykdyti ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymais Nr.2.3-6070-01 ir Nr.2.3-6069-01 šie įsakymai dėl sklypų suteikimo neatlygintinai bei įsakymą dėl piliečių, pageidaujančių gauti minėtus sklypus, sąrašo patvirtinimo buvo pripažinti netekusiais galios.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.2.3-6070-01 ta apimtimi, kuria buvo pripažinti netekusiais galios Vilniaus apskrities viršininko įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai individualiai statybai pareiškėjams: R. J. R. - 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr.2.3-4068-01; J. J. - 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr.2.3-4070-01; J. L. - 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr.2.3-4086-01; A. V. - 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr.2.3-4090-01; P. M. - 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr.2.3-4085-01; V. B. - 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr.2.3-4064-01; Z. S. - 2006 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr.2.3-4208-01. Teismas taip pat panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.2.3-6069-01 ta apimtimi, kuria buvo pripažinti netekusiais galios Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr.2.3-4105-01 ir šiuo įsakymu patvirtintas Piliečių, apdovanotų Vyčio Kryžiaus ordinu, Vyčio Kryžiumi, pageidaujančių gauti neatlygintinai žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas, kiek tai susiję su pareiškėjais R. J. R., J. J., J. L., A. V., P. M., V. B., Z. S..
Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra Respublikos Prezidento dekretais apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais asmenys. Jiems, kaip Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanotiems asmenims, atitinkamais atsakovo įsakymais buvo suteikti žemės sklypai individualiai statybai pagal šių įsakymų priėmimo metu galiojusias Žemės reformos įstatymo ir atitinkamų poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Šioje byloje ginčijamais įsakymais atsakovas savo įsakymus, kuriais pareiškėjams buvo suteikti žemės sklypai, pripažino netekusiais galios. Atsakovas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu, kuriuo atitinkamos Žemės reformos įstatymo nuostatos, leidusios suteikti žemės sklypus Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanotiems asmenims, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai pripažino netekusiais galios savo ankstesnius įsakymus. Atsakovas 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. balandžio 28 d. įsakymus dėl sklypų suteikimo neatlygintinai pareiškėjams priėmė dar iki Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo paskelbimo. Atsakovas, priimdamas įsakymus dėl žemės sklypų suteikimo pareiškėjams, taikė tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, todėl minėti įsakymai negali būti panaikinti, remiantis vėliau priimtu Konstitucinio Teismo nutarimu. Teismas nurodė, kad atsakovas teigė, jog įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo nebuvo įteikti pareiškėjams per 10 darbo dienų, kaip tai numatė galioję teisės aktai. Atsakovas minėtų įsakymų įteikimą prilygino sprendimų įvykdymui ir tai siejo su Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tačiau analizuojant Vyriausybės 2003 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr.627 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų individualiai statybai suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, apdovanotiems Vyčio kryžiaus ordinu, Vyčio kryžiumi, tvarkos nuostatas, numatančias sprendimų suteikti neatlygintinai žemės sklypus įforminimą, matyti, kad tuo atveju, kai nusprendžiama suteikti asmeniui žemės sklypą, sprendimo priėmimo procedūra turi būti užbaigiama apskrities viršininko įsakymu (Tvarkos 18 punktas). Minėtos Tvarkos 19 punkto nuostatos, reglamentuojančios jau priimto sprendimo įteikimą asmeniui, sietinos su asmens informavimu apie priimtą sprendimą, bet ne su paties sprendimo įvykdymu. Todėl pareiškėjų informavimas apie jų pateiktų prašymų išsprendimą, išsiunčiant jau priimtus dokumentus, laikytinas techniniu klausimu, o ne paties sprendimo priėmimo ir vykdymo procedūros dalimi. Sprendimų suteikti neatlygintinai žemės sklypus įvykdymas turėtų būti siejamas su asmens turtinių teisių įgyvendinimu, įregistruojant suteikto ar kitais būdais įgyto turto valdymą. Teismas nurodė, kad byloje ginčijami atsakovo įsakymai turi būti panaikinti, tačiau tik ta apimtimi, kiek jie yra susiję būtent su pareiškėjais.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo buvo įvykdyti. Pareiškėjams teisines pasekmes atsakovo įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo galėjo sukelti tik tuomet, kai jie sužinojo apie tokius įsakymus. Tačiau pareiškėjams šie įsakymai nebuvo įteikti, todėl laikytina, kad jie nesukėlė pareiškėjams teisinių pasekmių ir atsakovas galėjo administracine tvarka juos panaikinti, nes jie prieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjai neginčija, kad minėti įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo jiems nebuvo įteikti, ir duomenų apie jų turtinių teisių registraciją nepateikia.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju teisinės pasekmės yra sietinos su tuo, kada buvo priimti atsakovo įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo, bet ne su tuo, kada apie juos pranešta pareiškėjams. Nuosavybės teisių atsiradimo momentas yra ne pranešimas asmeniui apie priimtą įsakymą suteikti nuosavybėn žemės sklypą, bet pačio įsakymo priėmimas. Pranešimas apie priimtą įsakymą neturi ir negali turėti jokių teisinių pasekmių, nes jos atsiranda tiktai įsakymo pagrindu ir nuo jo priėmimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjams žemės sklypai buvo suteikti Vilniaus apskrities viršininko įsakymais, priimtais 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. balandžio 28 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio (2002 m. lapkričio 5 d. redakcija) nuostata „Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams: <...> 1) apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių fizinių asmenų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, - tėvams (įtėviams) arba vaikams (įvaikiams) - Vyriausybės nustatyto dydžio vienas žemės sklypas individualiai statybai, jeigu jų prašymai dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pateikti iki Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002 m. liepos 3 d.)“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnis skelbia, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tai reiškia, jog Konstitucinio Teismo nutarimas pripažinti teisės aktą antikonstituciniu negali būti taikomas teisiniams santykiams, atsiradusiems iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Atsakovas panaikino įsakymus, kuriais pareiškėjams neatlygintinai buvo suteikti žemės sklypai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, motyvuodamas tuo, kad apskrities viršininko įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo pareiškėjams iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo įsigaliojimo nebuvo įteikti, t.y. nebuvo įvykdyti, todėl, atsakovo nuomone, šie įsakymai po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo neturi būti vykdomi. Taigi atsakovas įsakymų, kuriais pareiškėjams neatlygintinai buvo suteikti žemės sklypai, įvykdymą siejo su šių įsakymų įteikimo momentu.
Tačiau toks atsakovo tvirtinimas nėra pagrįstas.
Procedūrą, pagal kurią pareiškėjams nuosavybėn neatlygintinai buvo suteikti žemės sklypai, reglamentavo Vyriausybės 2003 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr.627 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų individualiai statybai suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu, Vyčio Kryžiumi tvarka (toliau - ir Tvarka), galiojusi iki 2006 m. liepos 28 d..
Šios tvarkos nuostatos nustatė, kad apskrities viršininkas privalėjo informuoti pilietį, jog būtina atvykti pasirinkti žemės sklypą iš suplanuotų žemės sklypų pagal savivaldybės parengtą detalųjį planą, išsiųsdamas registruotą pranešimą. Pilietis per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos turėdavo atvykti į žemėtvarkos skyrių ir pasirinkti žemės sklypą iš suplanuotų žemės sklypų pagal detalųjį planą bei raštu patvirtinti, kokį žemės sklypą jis pasirinko iš siūlomų žemės sklypų pagal detalųjį planą (Tvarkos 12 -13 punktai). Piliečiui pasirinkus žemės sklypą ir įgaliotoms valstybės bei savivaldybės institucijoms atlikus Tvarkos 15-17 straipsnyje numatytus veiksmus, apskrities viršininkas per mėnesį turėjo priimti sprendimą dėl žemės sklypo individualiai statybai suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, tai įformindamas įsakymu (Tvarkos 18 punktas). Taigi tokiu apskrities viršininko įsakymu piliečiui suteikiama ne abstrakti teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, bet suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai konkretus žemės sklypas. Tai patvirtina ir įsakymų, kuriais pareiškėjams nuosavybėn neatlygintinai suteikti žemės sklypai, turinys (b.l. 38-44). Šių įsakymų 1 punkte aiškiai apibrėžti ir identifikuoti pareiškėjams suteikiami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šis administraciniai aktai yra nuosavybės teisių į neatlygintinai suteiktus žemės sklypus įgijimo pagrindas (Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4.47 straipsnio 12 punktas).
Speciali žemės sklypo perdavimo asmeniui, kuriam apskrities viršininko įsakymu neatlygintinai nuosavybėn yra suteikiamas žemės sklypas, procedūra Tvarkoje nėra numatyta.
Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.
Nors įsakymų, kuriais pareiškėjams buvo suteikti žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai, 3 punkte nurodyta, kad pareiškėjams pavedama per tris mėnesius nuosavybės teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau nei šiuose įsakymuose, nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės nuosavybės teisinius santykius, nėra nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos pagal žemės perleidimo sandorius atsiranda tik nuo tokio sandorio įregistravimo. Todėl nuosavybės teisių, įgytų pagal minėtus įsakymus, registravimas Nekilnojamojo turto registre, neturi įtakos nuosavybės teisių į neatlygintinai suteiktus žemės sklypus įgijimo momentui.
Įvykdžius visą Tvarkoje numatytą sprendimų priėmimo procedūrą, ji buvo užbaigta įsakymų dėl žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai priėmimu. Tuo buvo baigta nustatytų faktų teisinė kvalifikacija ir pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į jiems neatlygintinai suteiktus žemės sklypus, t.y. buvo galutinai apibrėžti pareiškėjų nuosavybės teisiniai santykiai. Todėl pripažintina, kad įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo pareiškėjams buvo įvykdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo įsigaliojimo, t.y. iki 2006 m. gegužės 16 d., kai šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“.
Tvarkos 19 punkte buvo numatyta, jog apskrities viršininko įsakymas ir žemės sklypo planas per 10 darbo dienų nuo apskrities viršininko įsakymo priėmimo įteikiami piliečiui. Jeigu žemės sklypas suteikiamas keliems piliečiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, po apskrities viršininko įsakymą ir žemės sklypo plano egzempliorių įteikiama kiekvienam piliečiui. Tačiau apskrities viršininko įsakymo ir žemės sklypo plano įteikiamas asmeniui, kuriam nuosavybėn neatlygintinai yra suteiktas žemės sklypas, neturi jokios įtakos jo nuosavybės teisių į neatlygintinai suteiktą žemės sklypą atsiradimui, t.y. įsakymo įvykdymui, todėl sietinas tik su viešojo administravimo subjekto pareiga, užbaigus viešojo administravimo procedūrą, informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą.
Kadangi įsakymai dėl žemės sklypų suteikimo pareiškėjams, buvo įvykdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės jų panaikinti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes bei teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.