Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs LR valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. A. G. atžvilgiu, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2016-03-25 nutarimu Utenos rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41³ str. 1 d., nesant A. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. buvo surašytas už tai, kad jis nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties su jo ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusiu S. T. ir apie jo įdarbinimą nepranešė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuomet pastarasis dirbo nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 6 d., atliko įvairius ūkio darbus fermoje: darbą pradėdavo nuo ryto 5 val. iki 8 val. ir vakare nuo 16 val. iki 20 val., valė mėšlą, šėrė gyvulius, už darbus ūkininkas A. G. žadėjo sumokėti, bet sutartų pinigų nesumokėjo. Tuo A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino teismui pateiktoje medžiagoje esančias aplinkybes. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius Institucijos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Institucija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Išnagrinėjęs skundą visos bylos apimtyje, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pakankamai išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., bylą A. G. atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Priimdamas sprendimą dėl minėto pažeidimo teisenos nutraukimo apylinkės teismas ATPK 248 str. nuostatų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad ištyrus visus įrodymus A. G. kaltę dėl nelegalaus darbo patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.

Byloje surinktų duomenų analizė rodo, kad išskyrus S. T. paaiškinimus, jokių kitų duomenų, kad jis administraciniame kaltinime nurodytu laiku nelegaliai dirbo A. G. ūkyje, byloje nėra. Jokie kiti ūkyje dirbę darbuotojai ar kiti asmenys, taip pat kiti duomenys minėto nelegalaus darbo fakto nepatvirtino. Iš paties S. T. raštu bei žodžiu duotų paaiškinimų, įskaitant vaizdo įrašą, matyti, kad jis negalėjo nurodyti tikslaus laikotarpio (pradžios, pabaigos, trukmės), kuomet, pasak jo paties, jis nelegaliai dirbo. Taip pat nurodydamas S. T. tariamo nelegalaus darbo laikotarpį painiojosi ir liudytoju apklaustas S. B., kurio parodymai dėl galimo nelegalaus darbo fakto yra išvestiniai, gauti iš S. T.. Tai, kad S. B. girdėjo S. T. kalbantis apie galimybę dirbti bei matė, kuomet pastarąjį išsivežė galimai darbui, nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. B. teigė, kad S. T. išvykus dirbti ūkyje, šio nebuvo savaitę, tačiau iš jo įvardinamų datų (nurodo, jog S. T. išvyko 2015-11-08, o grįžo 2015-11-11) seka jo paties teiginiams prieštaringa išvada. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti S. B. duodamų parodymų neužtikrintumas ir neinformatyvumas, klaidingos ūkininko pavardės nurodymas. Taigi, tokie S. T. ir S. B. nenuoseklūs, prieštaringi parodymai, ypač juos vertinant ir kitų bylos duomenų kontekste, kelia abejonių jų patikimumu. Be to, abejones sustiprina ir S. T. kreipimosi į darbo inspekciją laikas - po daugiau nei dviejų mėnesių nuo pareiškėjo nurodomo galimo nelegalaus darbo. Tuo tarpu iš bylos matyti, jog A. G. nuo pat pradžių neneigė ieškojęs darbuotojo ir norėjęs įdarbinti S. T., tačiau šiam po supažindinimo su darbo sąlygomis išėjus, to nepadarė. Tokius A. G. parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra ir jie atitinka kitus byloje esančius duomenis – liudytojų M. G., A. G., V. G., V. G. parodymus, taip pat rašytinius įrodymus. Inspekcijos manymu, šių liudytojų parodymai dėl giminystės ryšių ar darbinių santykių vertintini kritiškai, tačiau net ir taip vertinant juos, lieka nepaneigti A. G. teiginiai, jog S. T. pas jį ūkyje nedirbo, ir jo kaltę patvirtinančių duomenų nepakanka.

Atsižvelgęs į tai, kad inkriminuojamas pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais, be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. G. veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Taigi, apeliaciniame skunde keliami klausimai apylinkės teismo yra detaliai išanalizuoti, juos tinkamai įvertinant.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą palikti nepakeistą ir LR valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.