Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungėje administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., būdamas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ muitinės tarpininko atstovu ir atstovaudamas UAB „Gursta“, 2015-09-21 pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. I5LTSG4000IM00CEE2, 2015-09-28 elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTSG40O0IMO0D380, kuriose deklaruotai išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą prekei, aprašytai „surenkamos betoninės tvoros (stulpai, skydai, stulpų dangčiai)“, nurodė Europos Bendrijos integruoto tarifo (toliau - TARIC) kodą 6810990000, kai prekės kodas turėjo būti 6810910000. Pasikeitus prekės TARIC kodui, prekei taikytas 1,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas nesikeitė ir įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui neturėjo. Taip pat S. G., atstovaudamas TŪB „Valža“, 2015-08-27 pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTSG4000IMOOBA69, kurioje deklaravo išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą prekes ir taikė preferencinį importo muito tarifą didesniam prekių kiekiui, negu nurodyta pateiktuose A formos kilmės sertifikatuose Nr. Nr. 682264 (2015-08-21) ir Nr. 682265 (2015-08-21): juose preferencinė kilmė suteikta (bruto) 2929,21 kg prekių, o importo deklaracijoje Nr. 15LTSG4000IMOOBA69 preferencinė kilmė suteikta (bruto) 3099 kg prekių. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriui atlikus patikrinimą dėl preferencinės kilmės taikymo teisingumo, surašyta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5SM190641S (2015-11-06), kuria nuspręsta traktorių sankabų atsargines dalis - išminamojo guolio atramą, korpusą, sankabos veleną, žiedą, servo mechanizmą deklaruoti dviem prekėmis: traktorių sankabų atsargines dalis - išminamojo guolio atramą, sankabos veleną, servo mechanizmą, deklaruoti prekės kodu 8708939000 pagal TARIC, papildomu kodu 4999, prekės svoris bruto/neto 486/485,92 kg, vertė 1426,30 Eur, statistinė vertė 1501,49 Eur, prekei taikyti 0 proc. preferencinį importo muito tarifą, apskaičiuoti importo PVM317Eur; ir korpusą ir žiedą deklaruoti nauja preke, 8708939000 prekės kodu pagal TARIC ir papildomu kodu 4999, prekės svoris bruto/neto 170/170 kg, faktūrinė vertė - 415,44 Eur, statistinė vertė 441,74 Eur, prekei taikyti 4,5 proc. trečiųjų šalių importo muito tarifą, apskaičiuoti importo muitą 20 Eur, PVM - 97 Eur, papildomai apskaičiuoti muitą 20 Eur, PVM - 4 Eur, iš viso - 24 Eur. Bendra neteisingai deklaruotų prekių muitinė vertė 2377,23 Eur (62 MGL). S. G. pateikdamas importo deklaracijose Nr. 15LTSG4000IM00CEE2 (2015-09-21), Nr. 15LTSG4000IM00D380 (2015-09-28), neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekės kodą ir importo deklaracijoje Nr. 15LTSG4000IM00BA69 (2015-08-27) neteisingus duomenis apie preferencinė prekių kilmę, pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. 1 d. bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 3 dalyje ir 209²straipsnio 5 dalyje. Protokole nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 26 d. S. G. buvo baustas pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. kaltę dėl pažeidimo pripažino, nurodė, jog pildant deklaracijas UAB „Gursta“, buvo remtasi įmonės dokumentuose nurodytais prekės kodais, per didelį prekių kiekį TŪB „Valža“ deklaracijoje praleista prekės pozicija. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl didelio darbo krūvio ir neatsargumo, nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, mano, jog veika turtėtų būti vertinama kaip mažareikšmė, nes nesukėlė jokių realių ar pavojingų pasekmių, prašė atsižvelgti į S. G. šeimyninę bei turtinę padėtį ir neskirti nuobaudos arba skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 100 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, 199 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad garantijos neatsisakoma tol, kol išnyksta skola muitinei, dėl kurios ji buvo pateikta, arba kol pripažįstama, kad minėtoji skola nebegali atsirasti. Kai skola muitinei išnyksta arba pripažįstama, kad ji nebegali atsirasti, garantijos atsisakoma nedelsiant. Nagrinėjamu atveju S. G. neteisingai deklaravo prekes, kurių muitinė vertė 2377,23 Eur (62 MGL).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-11-06 tikrinimo ataskaitos Nr. 5SM190641S matyti, kad atlikus patikrinimą dėl A. Ž. ir V. Valančiaus TŪB „Valža“ įvežtų įvairių traktorių dalių iš viso 17 prekių), deklaruotų elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 15LTSG4000IM00BA69 (toliau deklaracija) (2015-08-27), nustatyta, kad A formos kilmės sertifikatuose Nr. 682264 (2015-08-21) ir Nr. 682265 (2015-08-21) preferencinė kilmė suteikta (bruto) 2929,21 kg prekių, deklaracijoje preferencinė kilmė suteikta (bruto) 3099 kg prekių, t.y. didesnis kiekis, negu nurodyta kilmės dokumentuose, likusioms prekėms taikytas trečiųjų šalių importo muito tarifas. Importo deklaracijos Nr. 15LTSG4000IM00BA69 (2015-08-27) prekės Nr. 10 - 35, 38, 41, 42, 46, 47 langelių duomenys, naujai suvedami prekės Nr. 18 duomenys, taikant 0 proc. preferencinį importo muito tarifą traktorių sankabų atsarginėms dalims - išminamojo guolio atramai, sankabos velenui, servo mechanizmui deklaruotiems importo deklaracijoje Nr. 15LTSG4000IM00BS69 (2015-08-27) ir apskaičiuoti importo PVM 317 Eur bei netaikant preferencinio importo muito tarifo korpusui ir žiedui, deklaruoti juos nauja preke ir apskaičiuoti importo muitą 20 Eur, PVM - 97 Eur, iš viso - 117 Eur ir įregistruojant papildomai apskaičiuotą mokestinę prievolę: muitą (įmokos kodas A00) - 20 Eur, baudą (įmokos kodas 894) - 2 Eur, iš viso - 22 Eur.

Byloje pateiktų importo deklaracijų Nr. 15LTSG4000IM00BS69 (prieš pataisymą ir po pataisymo) kopijos bei deklaracijos taisymo/papildymo pažyma įrodo, jog pirminėje deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys apie prekės Nr. 10 – (35, 38, 41, 42, 46, 47 langelių duomenys) preferencinę prekių kilmę.

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-23 tikrinimo ataskaitos Nr. 6SM190099S matyti, kad atlikus patikrinimą dėl UAB „Gursta“ 2015 m. rugsėjo mėnesį iš Baltarusijos (siuntėjas/eksportuotojas „BIVIAL“) įvežtų surenkamų betoninių tvorų (stulpus, skydus, stulpų dangčius), nustatyta, jog deklaracijų Nr. 15LTSG4000IM00D380 ir Nr. 15LTSG4000IM00CEE2 33 langelyje neteisingai nurodytas betoninės tvoros (stulpai, skydai, stulpų dangčiai) - 6810 99 00 00 TARIC kodas, prekės klasifikuotinos 6810 91 00 00 TARIC kodu.

Byloje pateiktų deklaracijų Nr. 15LTSG4000IM00CEE2 (2015-09-21) ir Nr. 15LTSG4000IM00D380 (2015-09-28) kopijos bei jų taisymo ir pildymo pažymos patvirtina, jog deklaracijose neteisingai pateikti duomenys apie deklaruojamą prekės kodą (TARIC kodą).

Taip buvo pažeistas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, 199 straipsnio 1 straipsnis.

Iš byloje esančių 2010-06-14 ir 2015-09-21 sutarčių dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo kopijų nustatyta, jog S. G. paskirtas TŪB „Valža“ ir UAB „Gursta“ muitinės tarpininku, kuris atsakingas už įmonių prekių deklaravimą muitinėje, muitinės dokumentų įforminimą ir pan.

ATPK 209² straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, kai asmuo buvo baustas administracine nuobauda už to paties straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, 209² straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui.

Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad S. G. deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekės kodą ir apie preferencinę prekių kilmę, kai jau buvo baustas administracine nuobauda pagal 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taip suklaidindamas muitinę ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 209² straipsnio 3 ir 5 dalyse.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl ATPK 209² 5 d. pažeidimo pripažintinas pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2015-09-23 nubaustas pagal ATPK 209⁴ str. 2 d.) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sprendžiant S. G. prašymą skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, būtina nustatyti ar ATPK 30¹ str. taikymui yra svarbių (išskirtinių) aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, S. G. pakartotinai padarė teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, į tai, kad pripažino padaręs pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, turi išlaikyti 3 vaikus, o paskirta nuobauda suvaržys S. G., jo šeimos poreikius, nes šeimoje gaunamo užmokesčio pakanka tik minimaliems ir būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vadovaujantis ATPK 302 str. 2 d., esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pažeidėjas padarė du administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus:

- Lietuvos Respublikos ATPK 209² str. 3 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą;

- Lietuvos Respublikos ATPK 209² str. 5 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą nuobaudą S. G. paskirti – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 str. 3 d. numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).