- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1-1724-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Aleksandras Palamarčukas
sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Viktorijai Melnikovai, Ievai Janulevičiūtei, Renatai Vanagienei,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Veikos aplinkybės
R. M. 2017 m. kovo 31 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nare- sutuoktine J. B.- M. metu sugriebė pastarajai rankomis už abiejų rankų žastų ir suspaudė, po ko įstūmė J. B.- M. į kambarį, tokiu būdu J. B.- M.sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltės jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. J. B.- M. yra jo sutuoktinė. Tarp jo ir J. B.- M. vyksta skyrybų procesas. J. B.- M. su dukra gyveno viename kambaryje, o jis su sūnumi- kitame kambaryje. 2017 m. kovo 31 d. apie 22 valandą jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Apie 23.45 val. jam miegant į kambarį įbėgo J. B.- M., kuri kažką šaukdama pradėjo daužyti delnu jam per galvą. Jam J. B.- M. sudavė ne mažiau kaip penkis kartus. Jis atsibudo, nesuprato kas vyksta. Tai ne pirma J. B.- M. provokacija. Jis nepasidavė provokacijai. Jis atsikėlė, apsirengė ir išėjo pro duris į koridorių, nes ten kabėjo jo rūbai. Jis apsivilko ir išėjo į lauką. Jis sėdėjo prie laiptinės, laukdamas, kol J. B.- M. apsiramins, nes norėjo grįžti namo miegoti. Prie laiptinės ant suoliuko jis sėdėjo gal 20 minučių, paskui jis nuėjo į automobilį ir įsijungė muziką. Į namus jis negrįžo, nes užmigo automobilyje. Jo automobilis stovėjo prie pat namo laiptinės. Jis atvykusių policijos pareigūnų nematė. Jis nežino, ar jį matė policijos pareigūnai. Apie policijos pareigūnus jis sužinojo tik po kelių dienų. Jam pasakė, kad sutuoktinė skambino į policiją. Viskas vyksta dėl skyrybų. J. B.- M. kaltina jį nebūtais dalykais. Jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, J. B.- M. jis nestūmė, nepalietė, su J. B.- M. jis nešnekėjo. Jis ir J. B.- M. kurį laiką nebendravo. Įvykio vakarą sūnus buvo duše, tuo metu kambaryje sūnaus nebuvo. Jis nematė, kur įvykio metu buvo dukra- gal dukra miegojo. Įvykio metu jis buvo blaivus. Tuo metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. Anksčiau taip pat buvo tokios žmonos provokacijos, bet jis bandė nepasiduoti. Žmona anksčiau skambinėjo į policiją, tačiau tokio identiško atvejo nebuvo, buvo daug provokacijų. Žmona stengdavosi jį išprovokuoti, pavartoti necenzūrinius žodžius. Tai suvokdamas jis stengėsi nebendrauti su žmona. Jeigu jis su žmona bendraudavo, tai tik raštiškai. Jis žmonai siūlė neardyti šeimos, tačiau žmonai nei vienas jo taikos pasiūlymas netiko. Žmona žodžiu jį provokavo, kad jis kažko nepasakytų, nepadarytų. Žmona visą tai pateikdavo į civilinę bylą, skambindavo policijai. Jis negali pasakyti, kodėl po žmonos smurtinių veiksmų jis nekvietė policijos pareigūnų. Anksčiau nebuvo taip, kad reikėtų išeiti ir nakvoti automobilyje. Tą vakarą buvo labai gražus oras, sniego nebuvo. Įvykio dieną žmona jam kažką šaukė apie balą, tačiau išėjęs jis nematė jokios balos. Gal žmona specialiai papylė vandens. Bute gyvena du katinai, gal tai jų bala buvo. Į namus jis grįžo po šio įvykio praėjus kelioms dienoms. Tai buvo savaitgalis, todėl jis išvažiavo, nes nenorėjo aiškintis su žmona. Jo sutuoktinė su vaikais gyvena Vilniaus moterų krizių centre. Sutuoktinę taip primokino vaikių teisių apsaugos tarnyboje, kad ji išsikeltų iš namų, apkaltintų jį ir pateiktų situaciją taip, kad žmona negali namuose gyventi.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo ir jo sutuoktinės J. B.- M. bendras santuokoje įgytas turtas. Butas yra dviejų kambarių, jis su sūnumi gyvena viename kambaryje, o J. B.- M. su dukra gyvena kitame kambaryje. Vyksta skyrybų procesas. Jis sutinka gyventi tame kambaryje atskirai nuo sutuoktinės ir su ja nebendrauti, neieškoti ryšių. Jis neturi kur atskirai nuo sutuoktinės gyventi (T. 5, b. l. 4).
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. papildomai parodė, kad jis žmonos nestūmė, pirštu nelietė. Šiuo metu su sutuoktine J. B.- M. jis nebendrauja, nes vyksta skyrybų procesas. Jam advokatas patarė nebendrauti su žmona, nepasiduoti jos provokacijoms. 2017 m. kovo 31 d. nuo 22.00 val. jis gulėjo savo kambaryje. 23.45 val. į kambarį įbėgo sutuoktinė J. B.- M. ir pradėjo jam daužyti delnais per galvą. Pastaroji sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius. Jis atsikėlė iš lovos, apsirengė ir išėjo prie laiptinės. Jis nenorėjo su žmona šnekėti. Žmona šaukė apie kažkokią balą, kurios jis nematė. Jis suprato, kad tai provokacija. Jis mano, kad prišlapinti galėjo katinai, nes namuose laikomi du katinai, kurie kartais prišlapina namuose ant grindų. Taip pat pati J. B.- M. galėjo pripilti vandens, kad paskui jį apkaltintų. Jis nežinojo, kad buvo kviesti policijos pareigūnai. Jis pusvalandį pasėdėjo prie laiptinės, galvojo, kad J. B.- M. užmigs ir jis ramiai grįš namo. Paskui jis nuėjo į savo automobilį, stovėjusį aikštelėje prie pat laiptinės, kur prisėdo ir užsnūdo. Oras buvo geras, buvo nešalta. Namo jis nebėjo, nakvojo automobilyje. Jis nežinojo, kad J. B.- M. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, jis negirdėjo, ką ji kalbėjo. Jis mano, jog J. B.- M. policiją kvietė tam, kad jį apšmeižtų. J. B.- M. bandė jį išprovokuoti, bet jai nepavyko. J. B.- M. melagingai pranešė apie įvykį, nes paskui nori pasinaudoti pateiktais faktais skyrybų byloje. Įvykio metu jis buvo blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Narkotinių medžiagų jis nevartoja, o alkoholio nevartoja jau apie penkis mėnesius (T. 5, b. l. 62, 65).
Teisiamojo posėdžio metu J. B.- M. parodė, kad R. M. yra jos sutuoktinis. 2017 m. kovo 31 d., penktadienio vakarą R. M. į namus grįžo 21- 22 valandą ir nuėjo miegoti. Ji su vaikais sėdėjo virtuvėje, su sūnumi ji atlikinėjo internetines užduotis. Virtuvėje jie užtruko iki 23.30 val. Dukra jau buvo nuėjusi miegoti valandą anksčiau. Sūnus nuėjo maudytis į dušą, o ji nuėjo miegoti prie dukters. Apie 23.40 val. koridoriuje ji išgirdo keistą garsą. Atidariusi duris ji pamatė, kaip R. M. šlapinasi į kampą. Kampe yra skalbinių dėžė, sudėti sūnaus ir R. M. batai. Paklaustas, ką daro, R. M. stvėrė ją už pečių, žemiau pečių ir įstūmė ją į kambarį, kuriame miegojo dukra. Ji atsitrenkė į šoninę spintą ir susvirduliavo. Tada R. M. uždarė kambario duris ir šias laikė. Tuo metu prabudo dukra, kuri paklausė, kas yra. Ji dukrai pasakė, kad ši miegotų. R. M. iš kambario jos neišleido kokias 5-7 minutes. Ji pasakė R. M., kad šis ją išleistų, kad ji iškvies policijos pareigūnus. Tada R. M. atidarė duris, stvėrė daiktus. Ji pasakė R. M., kad jis išsivalytų balą, kurią pridarė, tačiau R. M. pastvėręs savo daiktus išbėgo pro duris. Tada ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tai jau ne pirmas kartas, kai taip vyksta.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore stenogramą (T. 1, b. l. 48-49), J. B.- M. paaiškino, kad tikrai buvo smurtas- ją R. M. pastūmė. Ji nežino, kodėl ji apie smurtą nepasakojo operatorei. Ji puolė atidaryti duris, kad ją išleistų. Ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą du kartus, vieną kartą ji neprisiskambino. Ji prisiskambino, kai R. M. jau buvo išėjęs, nes ji tuo metu buvo išėjusi prie balos. Pirmą kartą ji skambino, kai R. M. laikė duris, bet neprisiskambino. Ji operatorei kalbėjo apie skyrybų procesą, nes ji skambino, kad jai patartų, ką daryti, kaip elgtis. Nuolatinis smurtas kartojasi, kai ji apie tai praneša policijos pareigūnams. Tada R. M. sugalvoja, kad ji vaikus bei patį R. M. muša. Ji bijojo. Smurtas tikrai buvo. Ji operatorei nepasakojo apie smurtą, nes jai buvo didžiulis stresas. Ji bijojo kviesti policijos pareigūnus, nes žinojo, kuo viskas pasisuks. Jos rankų šonai buvo raudoni. Anksčiau R. M. taip pat daug kartų smurtavo. R. M. ateidavo naktį, siūlydavo taikytis. Ji nesutikdavo, tada ją sutuoktinis stumdydavo, spausdavo rankas. Kadangi ji miega su dukra, ji nerėkdavo ir kentėdavo, kol R. M. išeidavo. 2015 metais ji raštu kreipėsi į policiją dėl smurto, nes tada naktį ji su vaikais jau miegojo, o R. M. išgėręs ateidavo į kambarį ir junginėjo šviesą, neleido jai ir vaikams miegoti. Atvyko policija, bet tada R. M. išbėgo. Kitą dieną sužinojęs, kad ji kvietė policiją, R. M. rašė skundus į jos darbovietę, Švietimo ministeriją. R. M. veiksmų tikslas buvo užčiaupti ją nuo pagalbos šauksmų, kad ji kentėtų ir tylėtų. Jis norėjo sukelti jai skausmą, kad pajutusi skausmą ji bijotų ir niekur nesikreiptų. Po įvykio atvyko policijos pareigūnai- buvo atvažiavęs vienas ekipažas, du pareigūnai fotografavo namus, kambarius, vaikus, jos rankas. Paskui po poros valandų atvažiavo dar kiti policijos pareigūnai- tyrėjai, kurie dar kartą viską klausinėjo ir rašė, viską užfiksavo. Sūnus matė, kas vyksta. Ji sūnui rankų nerodė ir nesistengė vaikams pasakoti, kas vyksta. Į medikus ji nesikreipė dėl to, kad bijojo. Į policiją ji nesikreipė, nes tada reikia įrodinėti. Ji žino, kaip viskas vyko, tai yra tiesa. Ji patyrė skausmą, baimę, stresą. R. M. neadekvatus elgesys- šlapinimasis, stumdymas, keiksmai, provokacijos, žeminimas. Įvykio vakarą R. M. buvo išgėręs, nes R. M. stumant ją jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas. Ji nematė, kaip R. M. gėrė, ji nežino su kuo R. M. gėrė. Tuo metu vyko skyrybų procesas, ji su R. M. nebendravo, stengėsi nebūti su R. M. toje pačioje erdvėje.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B.- M. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 23.40 val. ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi D. M., dukra Ž. M. ir vyru R. M.. Sūnus tuo metu prausėsi vonioje, o dukra miegojo lovoje, kurioje miega jos kartu. Ji tuo metu taip pat ruošėsi miegoti. Apie 23.45 val. ji išgirdo koridoriuje keistą garsą ir nusprendė patikrinti, kas vyksta. Atidariusi kambario duris ji pamatė R. M., kuris stovėjo su apatiniais koridoriuje ir išsitraukęs savo lytinį organą šlapinosi į savo ir sūnaus batus. Paklaustas, ką daro, R. M. panaudodamas fizinę jėgą stipriai pastūmė ją atgal į kambarį pro duris, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji susilaikė neparkritusi, tik prarado pusiausvyrą. Tuomet R. M. greitai pribėgo prie kambario durų, šias uždarė ir laikė ją kambaryje, neleisdamas jai išeiti iš kambario. Ji R. M. prašė, kad šis atidarytų duris ir išleistų ją, tačiau R. M. nieko neatsakė, nes bijojo, kad ji gali įrašinėti pokalbį. R. M. duris laikė užrėmęs apie 7 minutes, po ko staigiai paleido duris, nubėgo į savo kambarį, susirinko drabužius ir puolė bėgti pro duris į laiptinę, nešdamasis rankose batus, kuriuos pats buvo apšlapinęs. Ji vyro paprašė, kad šis išvalytų savo šlapimą, tačiau vyras nieko neatsakė. Ji nežino, kur išbėgo jos sutuoktinis. Sūnus įvykio nematė, nes buvo vonioje, o dukra prabudo nuo grumtynių ir durų trenksmo, kai jos vyras uždarė duris ir laikė ją kambaryje. Dukra išsigando, bet neverkė. Sūnus po konflikto atsisakė miegoti savo lovoje, esančioje tame pačiame kambaryje, kuriame miega R. M., todėl perėjo miegoti su sese. Ji įtaria, kad R. M. buvo neblaivus, nes jis būdamas neblaivus nuolatos prišlapina koridoriuje ir elgiasi neadekvačiai. Šiuo metu yra pradėtas skyrybų procesas ir vyras visais įmanomais būdais siekia ją diskredituoti, pastoviai ją įžeidinėja vaikų akivaizdoje, vadina ją nuolatos „lesbiete, žiurke, iškrypėle, mandavoške, supista pedagoge, monstre, šikančia kate, achujienai krūta, šliūcha“ bei siūlo „nepaspringti čiulpiant“. Be to R. M. rašo skundus į visas įmanomas tarnybas bei nuolatos melagingai skundžia ją įvairioms tarnyboms ir institucijoms. Ji jaučiasi persekiojama. Dėl vyro elgesio ji du kartus buvo kvietusi policijos pareigūnus, rašė pareiškimą. Vyras nuolatos ją persekioja, rašinėja įžeidžiančias žinutes, terorizuoja skambučiais, atakuoja skambindamas ir trukdydamas. Jos sutuoktinis elgiasi neadekvačiai ir ji bijo dėl savo ir vaikų gerovės. R. M. elgesys yra neprognozuojamas, jis sistemingai ją baugina. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo šlapimą, po ko šlapimą ji išvalė dėl skleidžiamo blogo kvapo. Dėl patirtų sužalojimų į ligoninę ji nesikreipė ir nesikreips, nes sužalojimų nesimato. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala (T. 1, b. l. 1-4).
Akistatos tarp R. M. ir J. B.- M. metu prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko (T. 1, b. l. 40-41).
Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. Jis neprisimena, ar 2017 m. kovo 31 d. jis buvo iškviestas į įvykį Erfurto gatvėje, Vilniuje. Jis bijo sumaišyti įvykius, bet atsimena vieną įvykį, kuomet vyras šlapinosi koridoriuje, apšlapino visus batus ir iki policijos pareigūnų atvykimo pabėgo. Kiek jis atsimena, policijos pareigūnus iškvietė moteris, kuri paaiškino, kad konflikto metu vyras koridoriuje apšlapino batus, grindis ir išėjo iki policijos pareigūnų atvykimo. Ant moters kūno buvo pora mėlynių. Jis negali tiksliai pasakyti, kur konkrečiai buvo mėlynės. Jis balas matė. Jis neatsimena, ką konkrečiai nukentėjusioji sakė. Jam su kolega atvykus į įvykio vietą, laiptinėje jokių žmonių nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 43), R. K. parodė, kad įvykių jis neatsimena. Jis geriau prisiminė įvykius apklausiamas 2017 m. balandžio 28 d. Jam su kolega atvykus į įvykio vietą bute buvo nukentėjusioji ir du vaikai. Jo kolega ėjo žiūrėti vaikų, jis liko su nukentėjusiąja. Jis su kolega rašė tarnybinį pranešimą. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Jis negali prisiminti, ar kažkas buvo fotografuojama. Kiekvieną dieną būna kažkokie iškvietimai. Jis visų iškvietimų neatsimena ir apie juos negalvoja. Moteris paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą, todėl jai buvo pasiūlyta kreiptis į medikus. Įvykio aplinkybės buvo nustatytos iš nukentėjusiosios žodžių. Ką pasako žmogus, tą jis ir parašo. Jis pats tyrimo neatlieka, tik surenka pirminę informaciją, paskui tyrėjai renka visą medžiagą. Nei jis, nei jo kolega netikrino, ar kaltinamasis buvo neblaivus, ar kažką pastūmė ir t. t. Buvo bendrauta tik su nukentėjusiąja, su vaikais nebuvo bendrauta. Vaikų atžvilgiu jokio smurto nebuvo užfiksuota. Jis vaikų nematė ir su šiais nebendravo. Ant nukentėjusiosios kūno buvo paraudonavimai, tačiau jis neatsimena, kur tiksliai- kažkur ant rankos, gali būti, kad ant dešinės rankos. Pranešėja paminėjo, kad paraudonavimai atsirado po to, kai jos vyras ją stipriau pastūmė. Išėję iš namo laiptinės jie apžiūrėjo aplinkui, ieškojo įtariamojo pagal požymius, bet niekur nerado. Geriausia būtų vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Jeigu tuo metu jis taip rašė tarnybiniame pranešime, reiškia, viskas taip ir buvo. Jis neprisimena, ar jis ar jo kolega fotografavo nukentėjusiosios rankas. Dažniausiai tokiais atvejais privaloma fotografuoti, filmuoti. Jis turi tarnybinį telefoną, kuriame yra fotoaparatas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 23.49 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras šlapinasi koridoriuje, stumdo pranešėją. Atvykus į įvykio vietą buto duris atidarė moteris, prisistačiusi J. B.- M.. Pastaroji paaiškino, kad kvietė policiją. J. B.- M. paaiškino, kad jos sutuoktinis R. M., būdamas neblaivus, šlapinosi koridoriuje, prišlapino į savo bei vaiko batus. J. B.- M. sutuoktiniui pasakius pastabą dėl to, sutuoktinis ją stipriai pastūmė į kambarį. J. B.- M. nesakė, kad nugriuvo ar kažkur atsitrenkė. J. B.- M. sakė, kad patyrė fizinį skausmą. Jis ant moters kūno jokių sužalojimų nematė. J. B.- M. nesakė, kad jai dabar skauda, aiškino, kad skaudėjo tik fizinio kontakto metu, t. y. tada, kai vyras ją pastūmė. Namuose buvo vaikai D. M., kuris buvo savo kambaryje ir atsisakė su juo bendrauti, ir Ž. M.. Jis ant vaikų kūnų jokių sužalojimų nepastebėjo, vaikai neverkė, nesiskundė skausmais. Jam pranešėja nenurodė, kad vaikai būtų sumušti. Jis matė koridoriuje balą. Jis negali pasakyti, ar tai buvo šlapimas, ar kažkoks kitas skystis. Šlapimo kvapo koridoriuje jis nejautė. Pati J. B.- M. nurodė, kad tai yra jos vyro šlapimas. J. B.- M. paaiškino, kad išgirdęs, kad ji kviečia policiją, jos vyras iškart išėjo. J. B.- M. nesakė, kad ji savo vyrui būtų sudavusi kažkokius smūgius. Kur vyras išėjo, J. B.- M. sakė nežinanti, sakė, kad vyras išėjo kažkur į lauką. Jis su kolega apsidairė kieme, tačiau pagal moters nurodytus požymius jie jos vyro nerado. Pasiūlius iškviesti į namus medikus J. B.- M. paaiškino, kad medikų nereikia. Moteris savo iniciatyva surašė pareiškimą, kuris buvo nuvežtas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (T. 1, b. l. 43).
Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Jis neprisimena nagrinėjamo įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 45), D. V. parodė, jis ir jo kolega atvyko į butą, kur juos pasitiko moteris. Pastaroji sakė, kad vyras šlapinosi į vaikų batus, kad taip jos vyras daro ne pirmą kartą. Jam atrodo, kad bute vyro jau nebuvo. Moteris parodė ranką, ant pastarosios buvo raudona dėmė, panaši į tas, kurios lieka po suspaudimo. Jis neprisimena, ant kurios rankos ir kurioje tiksliai vietoje buvo raudona dėmė. Moteris pasakė, kad vyras suėmė ją ranka ir pastūmė. Jis neprisimena, ar nukentėjusiąją vyras laikė, ar stūmė. Jis neprisimena, ar jis su kolega ieškojo vyro. Jis neprisimena, ar be nukentėjusiosios bute dar kas nors buvo. Jis nevaikščiojo po buto kambarius. Jis ir jo kolega stovėjo koridoriuje. Kambaryje jautėsi šlapimo kvapas, buvo šlapia. Jis atsimena, kad buvo tamsus paros metas. Jis neatsimena, ar tą dieną lijo. Nesimatė, kad koridoriuje būtų pripėduota. Bute jis nematė naminių gyvūnų. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Įvykio apžiūros protokolo jie nepildo, atvykę jie užfiksuoja tai, ką mato. Apie paraudimus jo niekas neprašė paliudyti. Jis nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios.
Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 23.49 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjos sutuoktinis šlapinosi buto koridoriuje, stumdo pranešėją, vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą buto duris atidarė pranešėja J. B.- M., kuri paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis R. M., kuris iš buto pasišalino iki policijos pareigūnams atvykstant, šlapinosi koridoriuje, prišlapino į savo ir vaikų batus. Jis matė, kad koridoriuje stovėjo daug porų batų, kurie stovėjo prie batų dėžės koridoriuje, prie pat išėjimo iš buto durų. Batai buvo šlapi, aplink juos buvo skysčio bala. Jautėsi šlapimo kvapas. Moteris nurodė, kad čia šlapinosi R. M.. J. B.- M. teigimu jos sutuoktinis būdamas neblaivus visada šlapinasi ant grindų. J. B.- M. paaiškino pamačiusi, jog R. M. šlapinasi, ji pasakė sutuoktiniui pastabą dėl tokio elgesio. Tada R. M. sugriebė J. B.- M. už rankų ir pastūmė ją į kambarį. J. B.- M. rodė paraudimus ant rankų. Jis tiksliai pamena, kad ant J. B.- M. rankos virš alkūnės buvo paraudimas. Jis negali pasakyti ir neatsimena, ar buvo kažkokie sužalojimai ant kitos rankos. Jis pamena, kad jis ir kolega fiksavo vaizdą, t. y. sužalojimus ant moters rankų ar rankos ir balą koridoriuje, bet paskui peržiūrėjus nuotraukas telefone buvo matyti, kad nuotraukos išsiliejusios, nesufokusuotos, nuotraukose tikslaus vaizdo nesimatė, dėl to jie nuotraukų nepridėjo prie tarnybinio pranešimo ir jas ištrynė. Jis neturi išsaugojęs nuotraukų. Bute buvo du vaikai, t. y. D. M. ir Ž. M.. Jis su vaikais nebendravo. Jo kolega apžiūrėjo vaikus ir pasakė, kad vaikai nesužaloti. Jam ir jo kolegai J. B.- M. paaiškino, kad vaikų R. M. nemušė ir kitaip jų nežalojo, negrasino žaloti. J. B.- M. paaiškino, kad išgirdęs, kad ji telefonu kviečia policiją, jos vyras iš buto pasišalino. J. B.- M. nežinojo, kur jos sutuoktinis nuėjo. Jis nepamena, ar J. B.- M. pasakojo buvusi užremta durimis kambaryje. J. B.- M. jam nurodė, kad vyras sukėlė skausmą ir parodė sužalojimus ant rankos ar rankų, jis tiksliai nepamena, t. y. paraudimus. Daugiau jokių sužalojimų J. B.- M. nenurodė ir apie jokius kitus smurtinius veiksmus nepasakojo. Pasiūlius J. B.- M. medikų pagalbą, J. B.- M. paaiškino, kad medikų nereikia. J. B.- M. surašė pareiškimą, kurį jis pridėjo prie savo tarnybinio pranešimo (T. 1, b. l. 45).
Teisiamojo posėdžio metu A. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Jis kažkiek pamena įvykį. Dirbdamas tyrėju jis gavo nurodymą vykti į Erfurto gatvę, Vilniuje. Jam buvo nurodyta, kad vyras smurtauja prieš moterį. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos vyras šlapinosi į vaikų batus, ši dėl to padarė pastabą. Tada vyras moterį sugriebė už kairės rankos alkūnės ir ją stūmė į sieną (jis tiksliai nepamena, ar į sieną, ar į kokį baldą). Jam atvykus į įvykio vietą vyras jau buvo pasišalinęs. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Darbo metu jam ne kartą teko susidurti su R. M.- pastarasis persekiojo žmoną, melagingai kvietė policiją. Jis nepamena, ar į įvykio vietą jis vyko vienas. Ant moters kūno matėsi paraudimas, kraujo lyg ir nebuvo. Šlapimas jau buvo išvalytas. Jis nepamena buto aplinkos. Jis nepamena, ar bute buvo gyvūnų. Jis negali teigti, ar bute buvo, ar nebuvo šlapimo. Jis neprisimena, ar bute jis jautė kvapą. Bute lyg tai buvo du vaikai. Jis negali pasakyti ar jis matė vaikus. Jis apėjo apie namą. Buvo visiems paskelbta, kaip apsirengęs išėjo vyras. Jis į įvykio vietą atvyko tarnybiniu automobiliu be švyturėlių. Įvykio aplinkybes jis geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu.
Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių registro 2017 m kovo 31 d. išraše užfiksuota, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 23.45 val. gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. M. šlapinosi buto koridoriuje į savo ir nepilnamečio sūnaus batus, o J. B. –M. paprašius liautis, R. M. panaudodamas fizinę jėgą stipriai pastūmė J. B.- M. į kambarį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (T. 1, b. l. 28-30).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame užfiksuotas J. B.- M. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju. J. B.- M. nurodo, kad šeimoje prasidėjęs skyrybų procesas, vyksta teismai. Jos vyras visada vadina ją visokiais vardais ir šlapinosi ant grindų, visą koridorių „prisisiojo“, privarė, šlapia, vaikams į batus. Ją uždarė, nes išgirdo, kad ji išeina iš kambario. Ją uždarė kambaryje, užrėmė duris. Vyras išgirdęs, kad ji skambina, susirinko visus daiktus ir išėjo. Viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). J. B.- M. nurodo, kad jos visas šonas raudonas (T. 1, b. l. 48-49).
Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. sugriebęs rankomis J. B.- M. už abiejų rankų žastų ir suspaudęs bei įstūmęs J. B.- M. į kambarį, teigdamas, kad J. B.- M. parodymai yra melagingi, duoti siekiant naudos skyrybų byloje. Teismas pažymi, kad nors įvykio metu bute, kuriame vyko nagrinėjami įvykiai, buvo kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikai, tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, vaikai nagrinėjamų įvykių nematė, taigi nėra galimybės nagrinėjamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingos informacijos gauti iš kitų betarpiškai minėtuose įvykiuose dalyvavusių asmenų. Suvokdamas nagrinėjamos situacijos specifiką, t. y. tai, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo tik R. M. ir J. B.- M., kurie yra suinteresuoti duoti jiems palankius parodymus, siekdamas išvengti situacijos, kuomet sprendimas priimamas remiantis tik vieno nagrinėjamame įvykyje dalyvavusio proceso dalyvio- kaltinamojo arba nukentėjusiojo parodymais, tokiu būdu esant grėsmei priimti neteisingą sprendimą, teismas pažymi, kad teismo pareiga yra atidžiai įvertinti visus baudžiamojo proceso metu gautus duomenis- tiek kaltinančius, tiek teisinančius R. M., ir šiuos duomenis įvertinti kitų baudžiamojo proceso metu gautų duomenų kontekste.
Vertindamas J. B.- M. parodymų teisingumą teismas pažymi, kad J. B.- M. jau skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė aplinkybes, kurias vėliau patvirtino ir apklausų metų: pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore J. B.- M. nurodė, kad jos vyras prišlapino („dabar jis vėl man visą koridorių prisisiojo, privarė, šlapia, vaikam į batus“), jai pradėjus aiškintis jos vyras uždarė ją į kambarį ir užrėmė duris („uždarė mane, išgirdo, kad aš išeinu iš kambario, uždarė mane kambary, užrėmė duris“), o išgirdęs, kad ji skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, jos vyras pasišalino („išgirdęs, kad skambinu, susirinko visus daiktus ir išėjo“). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad to paties pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore metu J. B.- M. nurodė buvusi sužalota („jis mane uždarė, vat visas šonas raudonas“). Nors minėto pokalbio metu J. B.- M. ir skyrė nemažai laiko Bendrojo pagalbos centro operatorei pasakodama apie tarp jos ir vyro vykstantį skyrybų procesą, teismas nemano, kad ši aplinkybė paneigia J. B.- M. minėto pokalbio metu išdėstytas aplinkybes: teismas nemano, kad minėtas pokalbis buvo surežisuotas siekiant šį pokalbį panaudoti kaip įrodymą skyrybų arba baudžiamojoje byloje, kadangi akivaizdu, kad režisuodama tokį scenarijų J. B.- M. būtų sklandžiai nurodžiusi nusikaltimo sudėties požymius įrodančias įvykio aplinkybes, nesileisdama į svarstymus ir nelaukdama teisinių patarimų iš teisinio išsilavinimo neturinčios Bendrojo pagalbos centro operatorės. Teismas turi pagrindo manyti, kad kalbėdama apie naudą, kurią jai duos policijos pareigūnų kvietimas („jeigu aš išsikviesiu policiją, man kaip ir naudos vėl nėra“), J. B.- M. kalbėjo ne apie įrodymus, kuriais ji sau naudingu aspektu galės pasinaudoti skyrybų proceso metu, bet įvertino skaudžią patirtį, kuomet ankstesnių kvietimų metu nesant įrodymų nebuvo įrodytas teisei priešingas jos vyro elgesys, o jai kilo pareiga dėl R. M. pareiškimų aiškintis prieš darbdavį („prieš pusantrų metų irgi buvau kvietus policiją, kai jisai irgi girtas čia daužėsi, draskėsi ir neleido miegoti, jisai vėl išlėkė, paskui man sako nėra parodymų, nėra alkotesterio, kur policijos alkotesteriai ir taip toliau“; „aš vieną kartą rašiau pareiškimą, jis tada man pradėjo skundus rašyti į ministerijas ir taip toliau, kad mane iš darbo išleistų“). Minėto pokalbio metu J. B.- M. išsakyti teiginiai, kad „viskas tvarkoj, vaikai sveiki, aš sveika“ reiškia ne tai, kad paties įvykio nebuvo ar įvykio metu ji nebuvo sužalota, bet, atsižvelgiant į pokalbio kontekstą, t. y. tai, kad šiuos žodžius J. B.- M.pasako Bendrojo pagalbos centro operatorės klausiama apie medikų reikalingumą, šie J. B.- M. teiginiai reiškia, kad jai padaryti sužalojimai nėra tokie sunkūs, kad reikėtų medikų pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi ir tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai R. K., D. V. ir A. N., ant J. B.- M. rankos matėsi paraudimas, panašus į žymes, liekančias po suspaudimo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais policijos pareigūnų parodymais, kadangi, viena vertus, teismas nenustatė, kad minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi; kita vertus, minėti policijos pareigūnai nagrinėjamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir žymes ant J. B.- M. rankų matė tinkamomis apšvietimo sąlygomis ir iš arti, nesant jokių indikacijų manymui, kad dėl blogų apšvietimo ar kitokių sąlygų (pavyzdžiui, prasto regėjimo) minėti policijos pareigūnai galėjo suklysti vertindami matomas aplinkybes.
Vertindamas R. M. parodymus teismas pažymi, kad, įvykių seką konstruojant R. M. nurodoma seka, R. M. veiksmai neatrodo esantys logiški: kaip baudžiamojo proceso metu parodė R. M., nagrinėjamo įvykio metu vyko skyrybų procesas su J. B.- M., pastaroji provokuodavo jį, įrašinėdavo jų pokalbius, pastaruosius vėliau pateikdama į skyrybų bylą kaip įrodymus. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai R. M., iš J. B.- M. sulaukęs smūgių per galvą, būtų ne išėjęs iš namų, bet skambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą bei parašęs pareiškimą dėl J. B.- M. neteisėtų veiksmų. Tai, kad R. M. to nepadarė, bet išėjo iš namų, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. M. iš namų išėjo vengdamas sulaikymo dėl prieš J. B.- M. padarytos neteisėtos veikos. Šį manymą sustiprina ir ta aplinkybė, kad, kaip parodė pats R. M., automobilis, į kurį po nagrinėjamo įvykio jis įsėdo, stovėjo prie pat laiptinės, kurioje yra jo butas, taigi R. M. negalėjo nepastebėti į įvykio vietą atvažiavusių policijos ekipažų- iš pradžių vieno, vėliau- kito- ir nesuprasti, kad policijos pareigūnai galėjo atvažiuoti dėl jo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad nuo sutuoktinės nukentėjęs vyras, turėdamas pretenzijų dėl sutuoktinės neteisėtų veiksmų, suvokdamas, kad policijos pareigūnų vizitas bus panaudotas prieš jį skyrybų byloje, pamatęs policijos pareigūnus pats ateitų į butą ir išdėstytų savąją įvykių versiją, tačiau R. M. to nepadarė.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad J. B.- M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu operatorei išdėstytos aplinkybės, taip pat R. K., D. V. ir A. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. M. 2017 m. kovo 31 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nare- sutuoktine J. B.- M. metu sugriebė pastarajai rankomis už abiejų rankų žastų ir suspaudė, po ko įstūmė J. B.- M. į kambarį, tokiu būdu J. B.- M. sukėlė fizinį skausmą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
R. M. smurtavo prieš J. B.- M., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- sutuoktinė. Smurtaudamas R. M. J. B.- M. sukėlė fizinį skausmą, taigi R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Spręsdamas dėl R. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. M. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, R. M. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Įvertinęs tai, kad, kaip parodė J. B.- M., smurtinio pobūdžio veiksmai prieš ją kartojosi ir anksčiau, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. M. skyrus švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su elgesio kontrole, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. M. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
R. M. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę. Pažymėtina, kad, kaip apklausos metu nurodė J. B.- Malinauskienė, smurtinio pobūdžio veiksmai prieš ją kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. M. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 91 straipsnis.
Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Kompaktinė plokštelė, į kurią yra įrašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (T. 1, b. l. 50), laikytina turinčia reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taigi, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ji paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. M. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kompaktinę plokštelę palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.