- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 1S-1654-478/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- N. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. LK-271 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., bausmė subendrinta su 2006 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 metų.
Bausmės pradžia: 2005-12-13, pabaiga 2016-12-13. Anksčiau teistas 7 kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. LK-271 nutarta N. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p. ir nuteistąjį paleisti lygtinai neatlikus 2 m. 4 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Komisijos 2014 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. LK-271 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis N. K. skundu prašo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį pakeisti arba panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Skunde nurodo, kad teismas neargumentuotai ir nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo. Teismo nutartis prieštarauja BVK 157 str., 8 str., bei Europos ministrų komitetų rekomendacijoms. Lygtinis paleidimas sumažina neigiamą įtaką ir padeda nuteistajam integruotis į visuomenę bei sumažinti pavojingumo riziką. Teismas neatsižvelgė į visuomenės interesą, nes būdamas išleistas atneštų didesnę naudą visuomenei. Būdamas paleistas lygtinai, jis bus prižiūrimas bei kontroliuojamas probacijos pareigūnui, todėl galės integruotis į visuomenę. Laisvės atėmimas žlugdo jo socialinius ryšius bei gebėjimus prisitaikyti visuomenėje. Jis jau yra atlikęs didelę bausmės dalį, todėl likusi bausmės dalis būtų puiki priemonė integracijai. Nuteistasis nurodo, kad į Lygtinio paleidimo komisiją jis kreipiasi jau trečią kartą, tačiau teismas Komisijos nutarimus atmeta, nežiūrint, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 82 balai, tai yra sumažėjo, bei yra daug kitų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių: jis sėkmingai vykdo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, mokosi mokykloje, profesinio rengimo centre įgijo visas profesijas, dirba ūkio sektoriuje, paskutinė nuobauda paskirta 2008 m. rugsėjo 10 d., skatintas 18 kartų, priklauso lengvajai grupei ir kt. Šių aplinkybių visuma teikia pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, jo nuomone, jis gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, o paskirti įpareigojimai bei sąlygos turėtų iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslus ir nepažeistų teisingumo principo. Lygtiniam paleidimui bylojančių aplinkybių visuma savo turiniu ir reikšme persveria tai, kad jis yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam anksčiau yra taikytas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į N. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Sprendžiant iš bylos medžiagos, N. K. atliko didesnę nei būtinąją bausmės dalį, kada galimas lygtinio paleidimo klausimo svarstymas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl formalusis pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę buvo. Tačiau, įvertinus visas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, atliktoji bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Pastebėtina, kad nuosprendžiu skirdamas 11 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurias, beje, įvertino ir apylinkės teismas, tai: kad jis mokėsi, stengėsi įgyti profesinį pasirengimą, dirba, eilę kartų skatintas, vykdo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio riziką mažinančias priemones, palaiko socialinius ryšius su teta, sumažino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas aplinkybes. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Ypač įvertinus tai, kad N. K. elgesys ne visą bausmės laiką buvo tinkamas – jis keturis kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau lygtinio paleidimo taikymui yra svarbu vertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Šiuo atveju, sutiktina su skundžiama nutartimi, kad N. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Kad lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir ankstesnis nusikalstamas N. K. elgesys – jis teistas jau 7 kartus, šis teistumas aštuntas. Ir nors ankstesni teistumai neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, tačiau toks pakankamai didelis teistumų skaičius apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, negerbti ir ignoruoti visuomenės nustatytas elgesio normas, o tai verčia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo labiau, kad nuteistajam anksčiau jau yra du kartus taikytas lygtinio paleidimo institutas, bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis padarė paskutinį labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą – nužudymą, kurio pasekmės labai skaudžios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Akivaizdu, jog anksčiau taikytos priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina, kad, ankstesni nusikalstami veiksmai yra pažymėti tarp pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių Socialinio tyrimo išvadose. Tuo pačiu pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir sumažėjo, tačiau vis dar išlieka vidutinis – 82 balai, pakartotinio smurtinio elgesio rizika, vertinant HCR-20 metodika, taip pat vidutinė, o tai taip pat pagrindžia didesnį N. K. pavojingumą visuomenei. Būtent į šias bei kitas Socialinio ir psichologinio tyrimo išvadose nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, kitus nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius ir atsižvelgė teismas, spręsdamas, jog abejotina, kad nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir bausmės paskirtis, numatytą BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekta nebetaikant realaus laisvės apribojimo.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis N. K. ir atliko bausmės dalį, atitinkančią BVK 157 str. 2 d. 3 p., ir leidžiančią svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytas itin sunkus nusikaltimas, jo pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog N. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.