- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- eI-2402-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00933-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Iveta Pelienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- M. L., P. L.
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. L. ir P. L. (P. L.) skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2019 m. vasario 14 d. pareiškėjai M. L. ir P. L. (P. L.) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2019 m. sausio 14 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Geologijos tarnyba) raštą Nr. (6)-1.7-209 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – 2019 m. sausio 14 d. Raštas) ir įpareigoti Geologijos tarnybą suderinti pareiškėjams priklausančio 0,55 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas. Pareiškėjai pageidavo pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, padalinti žemės sklypą, todėl pradėjo rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovė 2019 m. sauso 14 d. Raštu atsisakė suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjai mano, kad toks atsakovės elgesys yra neteisėtas ir nepagrįstas. Viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas „viskas, kas nėra leista, yra uždrausta“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui. Tos teritorijos bendrajame plane kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra nustatytos. Taigi atsakovė neturėjo teisės atsisakyti derinti formavimo ir pertvarkymo projektą.
UAB „Vilniaus vandenų“ 2018 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. SD-4736 nėra teisinis pagrindas nederinti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) XX skyriaus 94 punkte yra nustatytas draudimas „visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje vykdyti bet kokią veiklą, tiesiogiai nesusijusią su požeminio vandens paėmimu, gerinimu, tiekimu, tačiau nėra draudimo keisti žemės naudojimo paskirtį, ypač jei tik dalis to sklypo patektų į 1-ąją apsaugos juostą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 punktą tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Tai reiškia, kad teisės aktais ribojama tik tam tikra ūkinė veikla, o ne žemės naudojimo paskirties keitimas ar sklypų padalijimas.
Be to, pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94¹3.2 punktą net ir 2 grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje galima statyti gyvenamuosius pastatus su sąlyga, jei jie bus prijungti prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų arba prie vietinių nuotekų šalinimo tinklų, užtikrinančių lygiavertį komunaliniams nuotekų šalinimo tinklams apsaugos lygį.
Pažymėjo, kad atsakovo nurodytoje zonoje yra nutiesta ir eksploatuojama Rėvos gatvė, numatyta gatvių plėtra. Taigi tikėtina, kad gatvių eksploatacija sukelia ar sukels gerokai didesnę taršą per lietaus nuotekas negu didžioji dalis neužstatytos namų valdos, kurioje būtų žalia veja, žalia zona ar sodas. Taip pat gretimose teritorijose yra patvirtinti projektai, kurių sprendiniai yra analogiški ginčo žemės sklypo sprendiniams. Atsakovė tokius planus suderino.
Atsiliepimas
Atsakovė Geologijos tarnyba savo atsiliepime į skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad ginčo žemės sklypui šiuo metu taikomos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Jas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (22 straipsnis). Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai priskiriami žemės valdos projektams. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20¹ straipsnyje. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminio vandens vandenvietės nebūtų užterštos pavojingomis medžiagomis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras (1 dalis). Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apsaugos tikslą, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Vyriausybė nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus (2 dalis). Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose 94 punkte nustatyta, kad visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.
Geologijos tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad formuojami sklypai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 patenka į Vilniaus (Pagirių) vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją griežto režimo juostą, nederino ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.
Atsakovė pažymėjo, kad Geologijos tarnyba nesivadovavo UAB „Vilniaus vandenų“ 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SD-4736, o tik apie jį informavo pareiškėjus. Geologijos tarnyba nederino kitų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto.
Pabrėžė, kad ginčas kilęs dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Taisyklės. Jis nesusijęs su teritorijų planavimu, todėl pareiškėjo argumentai dėl teritorijų planavimo įstatymo nuostatų nepagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tapačiais atsakovės atsiliepimui argumentais. Papildomai nurodyta, kad Pagirių vandenvietė yra antra pagal dydį UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojama vandenvietė ir yra svarbi bendros vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos dalis, reikalinga tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste ir rajone.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad Formuojamas sklypas Nr. 1 visas yra 1 zonoje, jis bus kitos paskirties. Formuojamas sklypas Nr. 2 iš dalies patenka į 1 zoną, formuojamas sklypas Nr. 3 yra 2 zonoje. Formuojami sklypai Nr. 4 ir 5 yra inžineriniams tinklams skirti, tai kelias, šaligatvis. Teisės aktai draudžia statyti zonoje, o ne žemės sklype. Šiuo metu yra ne ta stadija, kai sprendžiama dėl vykdomos sklype veiklos, dabar tik keičiama paskirtis. To teisės aktai nedraudžia. Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose 94 punkte sistemiškai aiškinant su 2.2 punktu kalbama apie ūkinę veiklą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad kaip tik dabar yra ta stadija, kai Geologijos tarnyba sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus. Vėlesnėse stadijose Geologijos tarnyba nedalyvauja. Teisinis reguliavimas yra naujas, Geologijos tarnyba derinimą sprendžia nuo 2018 m. gruodžio mėnesio.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2019 m. sausio 14 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. (6)-1.7-209 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo žemės sklypui taikomos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
2018 m. (be tikslesnės datos) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. SFP-(14.42.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderino ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
2019 m. sausio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. R-73 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. 44167/0100:1081), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderino.
2019 m. sausio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius Geologijos tarnybai pateikė prašymą derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. SFP-126-(14.42.36).
2019 m. sausio 14 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (6)-1.7-209 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ atsisakė derinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 62.2.2.1 papunktį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą jo organizatorius teikia derinti Geologijos tarnybai, kai projekto teritorijoje ar jos dalyje yra naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius ir anhidritą) telkinys ar jo dalis, požeminio vandens vandenvietė ar jos apsaugos zona. Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos (Taisyklių 63 punktas). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20¹ straipsnyje nustatyta, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminio vandens vandenvietės nebūtų užterštos pavojingomis medžiagomis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras (1 dalis). Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apsaugos tikslą, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Vyriausybė nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus (2 dalis). Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose 94 punkte nustatyta, kad visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad formuojami žemės sklypai Nr. 1, 2 ir 5 visiškai ar iš dalies patenka į Vilniaus (Pagirių) vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją griežto režimo juostą. Ginčas vyksta dėl šios aplinkybės vertinimo. Pareiškėjai teigia, kad Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose 94 punkte kalbama apie ūkinę veiklą, o ne apie bet kokia veiklą, įskaitant ir žemės paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Atsakovė su tokiais argumentais nesutinka. Teismas pritaria atsakovės pozicijai. Pirma, 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl Taisyklių pakeitimo buvo nustatyta, kad Geologijos tarnyba derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal Geologijos tarnybos nuostatų, patvirtintų 2002 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktą Geologijos tarnybos paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką žemės gelmių srityje, organizuoti ir vykdyti valstybinius žemės gelmių tyrimus, reguliuoti ir kontroliuoti žemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupti, saugoti ir valdyti valstybinę geologinę informaciją. Taigi atsižvelgiant į Geologijos tarnybos paskirtį, į tai, kad derinimas su Geologijos tarnyba nustatytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto stadijoje, į tai, kad vėlesnėse stadijose Geologijos tarnyba nebedalyvauja, teismas laiko, kad Geologijos tarnyba turėjo teisę šioje stadijoje atsisakyti derinti projektą esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Antra, teismas konstatuoja, kad teisės aktuose (Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygų 94 punktas) yra nustatyti pagrindai nederinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad formuojamas sklypas Nr. 1 visas patenka į Vilniaus (Pagirių) vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją griežto režimo juostą, formuojami sklypai Nr. 2 ir 5 iš dalies patenka į Vilniaus (Pagirių) vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją griežto režimo juostą. Geologijos tarnyba derina (ar nederina) visą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nustačius, kad Vilniaus (Pagirių) vandenvietės apsaugos zonos 1-ojoje griežto režimo juostoje prašoma nustatyti žemės paskirtį, pagal kurią joje gali būti vykdoma veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu, Geologijos tarnyba pagrįstai atsisakė derinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Teismas pažymi, kad išdėstytą poziciją patvirtina ir sisteminis Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygų aiškinimas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94 punkte nustatytas griežtas ribojimas visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje esantiems žemės sklypams. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94¹3.2 punktas nustato, 2 grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje galima statyti gyvenamuosius pastatus su sąlyga, jei jie bus prijungti prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų arba prie vietinių nuotekų šalinimo tinklų, užtikrinančių lygiavertį komunaliniams nuotekų šalinimo tinklams apsaugos lygį. Taigi teisės akte yra tiesiogiai nurodyta, kur galima statyti statinius, t. y. 2 grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje esančiuose sklypuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė nei teisinių, nei faktinių pagrindų naikinti skundžiamą 2019 m. sausio 14 d. Raštą. Jis atitinka teisės aktų reikalavimus, motyvuotas, o teisiniai motyvai atitinka faktinę situaciją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjų M. L. ir P. L. (P. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.