Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-253-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
1S-253-813/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-253-813/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir A. R.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 25 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 9 metams bausme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintas Komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, ir E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, lygtinai paleistas iš pataisos namų. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi E. V. taikytas lygtinis paleidimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus 7 mėnesius 7 dienas.

3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 7 d.

4. Komisija 2019 m. sausio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 93-12 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad E. V. bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau už teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilaikymą buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo smurtiniam elgesiui, tačiau E. V. sumenkina alkoholio daromą poveikį ir su tuo susijusias problemas. Piktnaudžiavimo alkoholiu problemos vis dar lieka artimu kriminogeniniams veiksniu ir leidžia abejoti tuo, ar nuteistasis išėjęs į laivę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo vien tik teigiamas. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką nuo paskutinio vertinimo yra nepakitęs, 12 balų iš 22 balų sudaro dinaminiai balai.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis E. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

6.1. Skunde teigiama, kad teismo išvada, jog jis yra atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį yra klaidinga ir nelogiška, kadangi iki bausmės atlikimo pabaigos jam yra likę tik 4 mėnesiai. Kadangi BVK numato, jog likus mažiau nei 3 mėnesiams iki bausmės pabaigos lygtinis paleidimas nebetaikomas, skundo autoriui nesupranta, kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

6.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinimo ir teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog anksčiau nuteistasis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus sumažino net 17 balų. Likusių 22 nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažinti nebeturi galimybių, kadangi negali dirbti, o visa kita, kas lemia minėtų balų sumažėjimą, jau yra įvykdyta – civilinio ieškinio nėra, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja aktyvaus užimtumo programose, skatintas 6 kartus.

6.3. Nuteistojo nuomone, teismas pernelyg sureikšmino paskirtą drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į paskatinimų skaičių, tai, kad bausmę jis atlikinėja Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, kad yra išklausęs įžanginės grupės užsiėmimus apie alkoholio žalą. Be to, nurodo, kad yra 45 proc. nedarbingas, dėl sveikatos būklės negalėtų vartoti alkoholio.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

9. BVK 158 straipsnio 5 punkte numatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skundo nagrinėjimo dienai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra mažiau nei du mėnesiai, t. y. 1 mėnuo 29 dienos, todėl E. V. negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jau vien dėl to, kad nėra formaliųjų BVK numatytų pagrindų, kuriems esant sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau nežiūrint to, esant nuteistojo skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs ne minimalią, kaip kad nurodoma skundžiamoje nutartyje, o privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors šiuo atveju E. V. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (22 balai pagal „OASys“), tačiau lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Duomenų, kad E. V. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo būtų pakitusi, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra. Dinaminiai veiksniai, kurie gali kisti priklausomai nuo nuteistojo elgesio sudaro 12 balų. Jau vien šios aplinkybės leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. V. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas kartą, nuobauda šiuo metu negaliojanti, skatintas 6 kartus. Bausmę jis atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, aktyviai dalyvauja šio centro programoje. Nežiūrint to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad piktnaudžiavimo alkoholiu problemos vis dar išlieka artimu kriminogeniniams veiksniu, kas leidžia daryti išvadą, kad dalyvavimas minėto centro programoje visgi dar reikiamo poveikio E. V. nepadarė. Nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau E. V. taikytas lygtinis paleidimas panaikintas, kadangi jis nesilaikė teismo skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės bei tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu negalima kategoriškai tvirtinti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų.

13. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad pateiktoje medžiagoje nėra nurodyta duomenų apie nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato sumažėjimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo E. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu nustatyta BVK 158 straipsnio 5 punkte numatyta aplinkybė, kuriai esant asmens atžvilgiu lygtinio paleidimo taikymas negalimas, nuteistojo E. V. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika