Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Dėl ginčo dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo

NUTARTIS

2006 m. balandžio 27 d.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Dangutės Ambrasienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo E. M. įgalioto atstovo advokato Vaidoto Sviderskio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo E. M. įgaliotas atstovas advokatas V.Sviderskis kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimą Nr.(83/06)-9R-340, ir išanalizavus galimybes, pradėti tarptautinės dvišalės sutarties pasirašymo procedūras dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Bochumo apygardos 2005 m. spalio 11 d. teismo nuosprendžio vykdymo Lietuvoje. Skunde nurodoma, kad E. M. Vokietijos Federacijos Bochumo apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskelbus teismo nuosprendį, E. M. atgavo asmens dokumentus, jokia kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta, todėl jis grįžo į Lietuvą, kur gyvena su šeima (žmona ir sūnumi). Skunde nurodoma, kad pareiškėjo atstovas 2006 m. vasario 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydamas išanalizuoti galimybes E. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, o taip pat pradėti visas tam reikalingas procedūras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2006 m. vasario 27 d. raštu Nr.(83/06)-9R-340 atsisakė tenkinti tokį pareiškėjo atstovo prašymą. Atsakovas nurodė, kad pagal 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas, yra nuteistojo asmens fizinio perdavimo iš nuteisusios valstybės į nuosprendį vykdysiančią valstybę laisvės atėmimo bausmės atlikimui, dėl kurio susitarė abi valstybės ir kurį vykdo valstybių kompetentingos institucijos, pasekmė. Minėta konvencija nenumato vien tik nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, prieš tai nepriėmus nuteistojo iš nuteisusiosios valstybės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublika ir Vokietijos Federacija nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo, be to, Vokietija nėra prisijungusi prie 1974 m. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo. Teisingumo ministerija nurodė, kad E. M. esant laisvėje Lietuvoje, nėra teisinio pagrindo Lietuvos Respublikoje pripažinti Vokietijos Federacijos Bochumo apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir vykdyti minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, jog nesutinka su tokiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu. Paaiškina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, o taip pat kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra vienintelė institucija, galinti pradėti (inicijuoti) užsienio valstybės teismo sprendimo (nuosprendžio) vykdymą, taip pat inicijuoti tarptautinės sutarties ar susitarimo pasirašymą, kurio pagrindu E. M. galėtų atlikti bausmę Lietuvoje. Pareiškėjo atstovo nuomone, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija privalo inicijuoti tarpvalstybinio susitarimo pasirašymą, kad E. M. Lietuvoje galėtų atlikti kriminalinę bausmę nuo pat pradžios, o ne tik bausmę pradėjus vykdyti Vokietijoje, ją pabaigti Lietuvoje. Paaiškina, kad E. M. perdavus Vokietijai pagal Europos arešto orderį labai pasunkėtų jo teisinė padėtis, nes tokiu atveju gali būti laikoma, kad jis slapstėsi nuo teisingumo vykdymo. Atstovo nuomone, Lietuva privalo imtis visų įmanomų veiksmų savo piliečiui apsaugoti ir jo teisėms ir teisėtiems interesams apginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą, kilo abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo. E. M. į teismą kreipėsi nesutikdamas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu, kuris priimtas, įgyvendinant šiai institucijai suteiktus įgaliojimus, pripažįstant ir vykdant Lietuvoje užsienio valstybių teismų priimtus nuosprendžius (1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija, 1970 m. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo). Teismo vertinimu, E. M. keliamas ginčas yra susijęs su baudžiamaisiais, o ne administraciniais teisiniais santykiais, todėl šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas spręstinas administraciniame teisme.

Šioje byloje pareiškėjo atstovas skundžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neveikimą ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie yra būtini užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). Tačiau, kad toks užsienio valstybės teismo ar tarptautinės teisminės institucijos apkaltinamasis nuosprendis būtų vykdomas Lietuvoje, yra būtina atlikti administracinio pobūdžio procedūras.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Lietuvos įgaliotos institucijos atsisakymą inicijuoti administracinę procedūrą, kuri sudarytų pagrindą Vokietijos Federacijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtai bausmei atlikti Lietuvoje. Nors pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas yra susijęs su jam paskirtos bausmės vykdymu, tačiau veiksmai, kuriuos pareiškėjas prašo atlikti atsakovą turi išimtinai administracinį teisinį pobūdį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nėra bausmę vykdanti institucija, įstatymu ir tarptautinėmis sutartimis šiai institucijai suteikta kompetencija, sprendžiant užsienio valstybių teisminių institucijų priimtų nuosprendžių vykdymo klausimą, apsiriboja administravimo veikla.

Specialioji teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl viešojo administravimo institucijos atliekamos administravimo veiklos, o tokio ginčo nagrinėjimas priklauso administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3, 4 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo E. M. įgalioto atstovo advokato Vaidoto Sviderskio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.