Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-1246-753/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-03
Bylos Nr.
T-1246-753/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53557-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-1246-753/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53557-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6831 nutarta taikyti nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis siekia koreguoti savo elgesį įsitraukdamas į resocializacijos procesą, dalyvauja korekcinėse programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Komisija pažymėjo ir tai, kad bausmės paskirtos nuteistajam tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Nuteistasis vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1,4 dalis – galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 3 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. M. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam R. M. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors ir pažymima, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo šešis kartus skatintas už gerą ir pavyzdingą elgesį, gerą ir sąžiningą darbą. Nuteistasis vyksta namo į trumpalaikes išvykas, taikant elektroninio stebėjimo priemones, pažeidimai nefiksuoti. Nuteistasis dirba, yra pateikęs pažymą, kad galimo lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, įsitraukia į resocializacijos procesą ir nėra jam abejingas, ryšius su artimaisiais palaiko skambučių pagalba, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau ši teigiama aplinkybė nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką R. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (neturi darbo patirties; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (teigiamas požiūris į darbinę veiklą; socialinių ryšių palaikymas; diskriminacinių nuostatų neturėjimas), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi šeimą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, kadangi nuteistasis turėjo skolų kitam asmeniui, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, ką pats nuteistasis ir pripažįsta, o tai kelia pagrįstų abejonių R. M. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai už kuriuos R. M. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Sodros duomenimis, nuteistasis neturi jokios oficialios darbines patirties, dažnai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigose darbine veikla neužsiimdavo, laikotarpiais, kai buvo laisvėje taip pat nedirbo. Dirbęs neoficialiai, tačiau darbine veikla neužsiimdavo ilgai. Atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą apmokamą darbą. Vertinimo metu teigė, kad susirasti darbą jam buvo problema, 9 klasių išsislavinimą bei staliaus specialybę įgijo pataisos namuose, kur pateko dar būdamas nepilnametis. Nusikaltimų vykdymo metu nuteistasis nesimokė, nedirbo. Šie visi veiksniai turėjo įtakos nuteistojo finansams, o tuo pačiu ir nusikalstamų veikų įvykdymui. Darytina išvada, kad nuteistajam turint pastovų bei oficialų darbą, tai ne tik palengvintų jo integraciją visuomenėje, tačiau ir apsaugotų nuo pakartotinių nusikalstamų veikų ateityje. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, gauta informacija, jog jis vykdė vagystes tokiu būdu siekdamas greitu ir lengvu būdu pasipelnyti. Atkreiptinas dėmesys, kad į nusikalstamas veikas nuteistasis įsitraukė būdamas gana jauno amžiaus, dar nesulaukus pilnametystės, 14 metų buvo teisiamas už vagyste, o 15 metų amžiaus buvo teisiamas laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą. Vėliau vėl įsitraukdavo į vagystes, plėšimus. Teistas ir užsienio valstybėse (vagystė, plėšimas, neteisėta prekyba narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis). Daugumą nusikaltimų padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, pripažįsta savo kaltę, vertina neigiamai, tačiau ieško save pateisinančių priežasčių - buvo skolingas, reikėjo atiduoti skolą, neneigia, kad laisvalaikį leisdavo su neigiamai charakterizuojamais ar teistais asmenimis, pripažįsta, kad vienas iš jo brolių taip pat yra teistas. Darytina išvada, kad nuteistojo įsitraukimas į nusikalstamas veikas, neskatino jo prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti nusikalstamą riziką didinantis veiksnys.

Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą alkoholio poveikyje įvykdė žmogžudystę. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad alkoholio nevartoja, sportuoja, tačiau įkalinimo įstaigoje fiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų (2023 m. lapkričio 10 d.). Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad „Taip atsitiko“ minimalizuoja savo atsakomybę, kad struktūruotoje aplinkoje nesilaikė taisyklių. Vertinimo metu primygtinai teigia, kad neturi problemų susijusių su nesaikingu alkoholio vartojimu. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką aštuonis kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau baustas tris kartus, kitus kartus apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu. Vertinimo metu stebima, jog jam trūksta savianalizės įgūdžių, teigia, jog neturi jokių problemų. Nuteistasis nėra suformavęs ilgalaikių realių tikslų, būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnes negatyvios patirties, su nusikalstamu elgesiu susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, agresyvumas, savikontrolės stoka bei savo elgesio pasekmių nuvertinimas. Pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir nuteistasis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, tačiau jis ne visada buvo linkęs pats jų laikytis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam buvo paskirtos kardomosios priemones: periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei buvo paimtas dokumentas, tačiau 2020 m. kovo 3 d. pažeidė sąlygas ir buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, registruojantis skrydžiui į Norvegijos karalystę, su vogtu dokumentu, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Apibendrinant vertinimo metu gautus duomenis, galima teigti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis.

Pabrėžtina, kad R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno sunkaus, vieno apysunkio, vieno nesunkaus nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Be to sutiktina su prokurorės argumentu, kad nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, ne kartą teistas, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 22 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6831.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6831 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė