Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. R. gynėjo advokato Romo Kersnausko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria įtariamajam A. R. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. įtariamas tuo, kad jis 2006 m. birželio 28 d., 1 val. 35 min., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. V. , A J., V. P. , Vx. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis per Klaipėdos teritorinės muitinės, Panemunės kelio postą, nepateikdami muitinės kontrolei kontrabanda transporto priemone - vilkiku „Volvo FN12 420“, (duomenys neskelbtini), puspriekabe šaldytuvu „Trailor SYY3CX“, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R. , tarp deklaruoto krovinio - krabų lazdelių gabeno 110 000 pakelių cigarečių „West“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Sovereing“, kurių bendra vertė 367 219 Lt. 2006 m. birželio 29 d. nurodytą krovinį nuvežė ir iškrovė R. J. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

A. R. gynėjas advokatas Romas Kersnauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007-04-26 nutartį, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas A. R. . Gynėjas nurodo, jog nutartyje nurodyti motyvai neatitinka faktinių aplinkybių, o prokuroro pareiškimas negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi nebuvo pateikta bylos medžiaga. Jis pažymi, kad jo ginamasis A. R. nuo sulaikymo momento 2006-06-28 iki dabar buvo apklaustas tik kelis kartus tikslinant tas pačias aplinkybes, jo parodymai yra nuoseklūs. Paskutinius šešis mėnesius su juo neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Gynėjas skunde nurodo, jog apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė motyvuodamas tuo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų: užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms; A. R. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, turi ryšių užsienyje, o Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl, būdamas laisvėje, sieks išvengti bausmės, bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, baudžiamojoje byloje yra paskirta psichiatrinė ekspertizė kitam įtariamajam, kuriai atlikti reikalingas laikas. Tai, kad yra problematiški santykiai su Rusijos Federacija, nes ji nėra Europos Sąjungos narė, ir kad nusikaltimas padarytas darbo metu, nėra A. R. problema, jis negali tų klausimų išspręsti, todėl tai neturėtų sunkinti jo padėties.

Advokatas taip pat teigia, jog A. R. per paskutinius pusantrų metų sieną kirto du kartus, jis neturėjo Lietuvoje veikiančio mobiliojo telefono ir su niekuo nebendravo, o tik atliko savo, kaip vairuotojo, darbą ir nežinojo, kad muitinės pareigūnai blogai atliko savo funkcijas. Gynėjui nesuprantamas apygardos teismo teiginys, jog A. R. turi ryšių užsienyje, nes jis yra Rusijos pilietis ir ten gyvena, turi darbą, šeimą. Pažymi, kad į Klaipėdą buvo atvykusi įtariamojo žmona, kuri buvo apklausta, o tai rodo norą bendrauti su teisėsaugos institucijomis. A. R. yra 51 metų, nėra jokių duomenų apie jo teistumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis stengsis išvengti atsakomybės, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus. Nurodo, kad įtariamojo žmona nedirba, turi nepilnametį vaiką, pats jis serga, todėl esant tokiai situacijai A. R. galima parinkti kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tai yra užstatą ar kitą kardomąją priemonę. Be to, byloje įtarimas yra pareikštas keliems asmenims, tačiau tik jis vienas yra suimtas.

Gynėjas mano, kad nėra teisinga tokia praktika, kai tas pats teisėjas du kartus nagrinėjo skundus dėl A. R. suėmimo ir tris kartus pratęsė kardomąją priemonę, nesigilindamas į bylos aplinkybes ir nurodydamas tuos pačius motyvus. Mano, jog šį teiginį patvirtina tai, kad suėmimo terminas buvo pratęstas nepateikus teisėjui bylos medžiagos, o tik pagal prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo. Todėl teisėjas, nesusipažinęs su bylos medžiaga, negalėjo išvis nagrinėti šio pareiškimo. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas tik septintas ikiteisminio tyrimo medžiagos tomas.

Gynėjas mano, kad stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimas nėra pagrindas pratęsti suėmimą, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. birželio mėnesį ir po to, pareiškus įtarimus, buvo galima užklausti atitinkamas institucijas bei paskirti psichiatrines ekspertizes. Be to, 2007-02-26 suėmimas A. R. taip pat buvo pratęstas tuo pagrindu, kad kitam įtariamajam atliekama psichiatrinė ekspertizė, nors ji buvo paskirta tik 2007-04-02 ir nėra aišku, kada bus atlikta.

Skunde taip pat pažymima, kad BPK 127 str. 3 d. yra numatyta, kad prokuroras dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu likus ne mažiau kaip 10 dienų iki suėmimo termino pabaigos su pareiškimu turi kreiptis į teismą. Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo žinoma, kad A. R. suėmimo terminas baigiasi balandžio paskutinę dieną, tačiau prokuroras kreipėsi į teismą likus mažiau kaip 10 d. Kadangi prokuratūra tai žinojo, todėl sprendžiant suėmimo termino pratęsimą bylą galėjo parvežti ir pateikti teismui. Gynėjas pažymi, kad BPK 127 str. 6 ir 7 d. nurodo, kad teisėjas, nustatęs, jog paskutiniu metu nebuvo atliekami jokie veiksmai, priima nutartį nepratęsti suėmimo, o neturint bylos medžiagos negalima nustatyti, kas joje buvo daroma. BPK 127 str. 9 d. taip pat nurodoma, kad suėmimo pratęsimo klausimą teismas sprendžia gavęs bylą, net ir nesant pareiškimui, tačiau šiuo atveju atsitiko atvirkščiai. Tai, kad paskutinius du kartus suėmimo terminas buvo pratęsiamas paskutinėmis suėmimo dienomis, rodo tik tai, kad prokuroras nepasiliko net teorinės galimybės, kad jo pareiškimas gali būti atmestas ir jis nebesuspės tos nutarties apskųsti ar kad gali būti pareikštas nušalinimas teisėjui, kuris jau kelintą kartą nagrinėja tą patį skundą, o bylą perdavus kitam teisėjui nebus galima pasakyti, kad teisėjas jau prieš tai yra susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga.

Gynėjas nurodo, kad BPK 128 str. 3 d. numato, jog jeigu suimamas asmuo yra kitos valstybės pilietis, apie tai nedelsiant pranešama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Tačiau jam nėra žinoma, ar tai yra padaryta. Pažymi, kad A. R. pranešimai, lydraščiai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami lietuvių kalba.

Teigia, kad teismas nutartyje nurodė, kad A. R. už inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nepažymėjo, jog yra numatyta ir piniginė bauda. Be to, teismas savo nutartyje nenurodė argumentų, kodėl gynėjas prašė tenkinti jo skundą. Pažymi, kad teismas 2007-02-26 nutartyje taip pat nenurodė vertėjo. Gynėjo nuomone, tai rodo, kad teismas, ir turėdamas bylos medžiagą nagrinėdamas pareiškimus, darė klaidas, todėl neturėdamas ikiteisminio tyrimo medžiagos negalėjo besąlygiškai remtis tik tuo, ką surašė prokuroras, ir negalėjo patikrinti pateiktų teismui faktų. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms nebuvo jokio reikalingumo pratęsti suėmimo terminą, o atsižvelgiant į padarytus pažeidimus nutartis turi būti panaikinta, nes Lietuvos Respublikos įstatymai turi būti taikomi vienodai Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiams.

Prokurorė prašo gynėjo advokato Romo Kersnausko skundą atmesti, A. R. ir jo gynėjas - patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Advokato Romo Kersnausko skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-16 nutartimi įtariamojo A. R. gynėjo skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-26 nutarties, kuria buvo pratęstas įtariamajam suėmimo terminas dviem mėnesiams, buvo atmestas tuo pagrindu, kad buvo nustatyti BPK 122 str. 7 ir 8 d. bei 122 str. 1 d. 1 p. numatyti pagrindai. Be to, Apeliacinis teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje buvo atliekama teismo psichiatrinė ekspertizė kitam įtariamajam V. P. . Klaipėdos apygardos teismas 2007-04-26 nutartimi suėmimo terminą A. R. pratęsė dviem mėnesiams vėl tais pačiais pagrindais ir motyvais, atsižvelgdamas į tai, kad byloje paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė V. P. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. pati griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas) taikoma nuo 2006-07-01. Iš teismui pateiktos medžiagos ir prokurorės A. Piltojan rašto matyti, kad su įtariamuoju A. R. daugiau kaip šeši mėnesiai jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami. Praktiškai nuo 2007-02-21 iki dabar visi tyrimo veiksmai atliekami dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo ir atlikimo kitam įtariamajam V. P. . Kaip matyti iš medžiagos, V. P. 2007-02-27 buvo atlikta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, jos išvados gautos 2007-03-14, jose nurodyta, kad jam reikalinga atlikti stacionarinę ekspertizę. 2007-04-02 teismo nutartis dėl stacionarinės ekspertizės paskyrimo bei V. P. atidavimo į ekspertizės įstaigą buvo išsiųstos į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, kur 2007-04-19 turėjo nuvykti įtariamasis. Kadangi V. P. nenuvyko, psichiatrinė ekspertizė jam nebuvo atlikta. Iš medžiagos matyti, kad net ir šiuo metu nėra aišku, kada minėta teismo psichiatrinė ekspertizė tikrai bus atlikta. Tai leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas byloje organizuojamas netinkamai, ypatingai blogai vykdoma šios bylos ikiteisminio tyrimo kontrolė, pernelyg ilgai nesugebama užtikrinti įtariamojo V. P. nuvykimo į ekspertizės įstaigą, tokiu būdu užtikrinant teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą. Tuo tarpu BPK 127 str. 7 d. numato, jog teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jeigu nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės - suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Teismo nuomone, šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra akivaizdžiai vilkinamas, prokurorė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, todėl suėmimo terminas A. R. pratęstas nepagrįstai. Nors apygardos teismas nutartyje nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bylos ištyrimas būtų sąmoningai vilkinamas, tačiau tokią išvadą padarė neįsigilinęs į faktines aplinkybes ir nemotyvuotai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 str. akcentuojama, jog teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad A. R. toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) gali būti pažeisti minėtos Konvencijos 5, 6 str. reikalavimai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. R. neteistas, turi šeimą, nepilnametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą Kaliningrado srityje, iki suėmimo turėjo nuolatinį darbą, žmona nedirba. Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismas nepakankamai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad BPK 119 str. numatyti tikslai šiuo metu gali būti pasiekti A. R. paskyrus kitą kardomąją priemonę - užstatą, ar kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tokiu atveju, kai ikiteisminis tyrimas akivaizdžiai nepateisinamai vilkinamas, suėmimo termino pratęsimo klausimai negali būti siejami su įtariamojo gyvenamąja vieta, jo pilietybe ar gresiančios bausmės griežtumu. BK 199 str. 1 d. sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė - bauda. Todėl esant anksčiau išdėstytiems nutarties panaikinimo argumentams, gresiančios bausmės griežtumas šiuo atveju negali būti pagrindas tęsti suėmimo terminą.

Įtariamojo gynėjo argumentai, jog A. R. per paskutinius pusantrų metų sieną kirto du kartus, neturėjo Lietuvoje veikiančio mobiliojo telefono ir su niekuo nebendravo, o tik atliko savo, kaip vairuotojo, darbą ir nežinojo, kad muitinės pareigūnai blogai atliko savo funkcijas, yra susiję su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės (suėmimo) termino pratęsimo, negali ir nevertina įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl į šiuos argumentus gali atsakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pažymėtina, jog į šiuos skundo motyvus jau buvo atsakyta Apeliacinio teismo 2007-03-16 nutartyje, todėl dar kartą nurodyti tuos pačius motyvus nėra jokio reikalo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat yra pasisakęs ir dėl skundo motyvų, kad įtarimai pareikšti keliems asmenims, tačiau tik vienas A. R. suimtas, dėl teismų praktikos, kai skundus dėl suėmimo skyrimo ir tolesnių jo termino tęsimų nagrinėja tas pats teisėjas, dėl vertėjo dalyvavimo, kitų neesminių pažeidimų, todėl dar kartą atsakinėti į tuos pačius skundo motyvus nėra pagrindo.

Gynėjas skunde nurodo, jog suėmimo terminas buvo pratęstas nepateikus teisėjui bylos medžiagos, o tik pagal prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės-suėmimo pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtų tinkamai išspręstas suėmimo skyrimas ar jo termino pratęsimas, šios kardomosios priemonės sąlygų ir pagrindų buvimas ar nebuvimas, nebūtina, kad teismui būtų pateikta visa turima ikiteisminio tyrimo medžiaga. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo teismui būtų pateikta visa surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pakanka, kad teismui būtų pateikta tiek medžiagos, kiek jos užtenka minėtiems klausimams teisingai išspręsti. Be to, teismas pats kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar pakanka jam pateiktos medžiagos minėtiems klausimas išnagrinėti, ar reikia išsireikalauti papildomą medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad apygardos teismas nebūtų turėjęs visos jam reikalingos medžiagos. Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad prokuroro pareiga yra oficialiame dokumente - pareiškime dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimo nurodyti tokias aplinkybes, kurios atitinka faktines aplinkybes, ir teismas, nesant tam pagrįstų abejonių, negali netikėti jame išdėstytais faktais. Kita vertus, gynėjas neteisingai traktuoja BPK 127 str. 9 d., kurioje sakoma, jog kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Šioje dalyje numatyta tvarka taikoma tada, kai ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir byla yra atiduota teismui. A. R. ir kitų įtariamųjų byloje ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, todėl minėtos nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Iš tikrųjų, įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo byloje nėra tokių duomenų, kad įtariamasis ar jo gynėjas pareiškė tokį prašymą pirmosios instancijos teisme.

BPK 127 str. 3 d. numatyta, kad prokuroras dėl suėmimo termino pratęsimo su pareiškimu turi kreiptis į teismą likus ne mažiau kaip 10 dienų iki suėmimo termino pabaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl termino pratęsimo A. R. kreipėsi likus mažiau kaip 10 dienų iki suėmimo termino pabaigos. Tačiau tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio reikėtų naikinti nutartį, juo labiau, BPK 127 str. 5 d. numatyta, jog teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimo dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas praleidus nurodytą terminą.

Gynėjas mano, jog paskutiniai du suėmimo termino tęsimai, kurie buvo atlikti paskutinėmis dienomis, rodo, jog prokuroras nepasiliko net teorinės galimybės, kad pareiškimas dėl suėmimo termino pratęsimo gali būti atmestas ir jis nebesuspės tos nutarties apskųsti arba gali būti pareikštas nušalinimas teisėjui, kuris jau kelintą kartą nagrinėjo tą patį skundą, o bylą perdavus kitam teisėjui nebus galima pasakyti, kad teisėjas jau prieš tai yra susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir po dviejų mėnesių jam to daryti nereikia. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl prokuroro prašymo teismui nagrinėti suėmimo termino pratęsimą A. R. procesinių veiksmų ir priimtos nutarties apskundimo tvarkos yra abstraktūs samprotavimai, kurie vertinami kaip subjektyvi gynėjo nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad gynėjo skunde nurodyti klausimai dėl pranešimo apie užsienio valstybės piliečio suėmimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai nėra susijęs su kardomosios priemonės skyrimu ar jos termino pratęsimu, todėl minėtų dalykų teismas nevertina. Tai, kad A. R. pranešimai, lydraščiai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami lietuvių kalba, yra procesinis pažeidimas, tačiau jį turi pašalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo 2007-04-26 nutartį, negali A. R. parinkti kitos kardomosios priemonės, nes pagal BPK 130 str. neturi tokių įgalinimų. A. R. kitą kardomąją priemonę gali parinkti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir A. R. (A. R. ), gim. 1955-11-07, iš suėmimo paleisti.

Nutartis neskundžiama.