Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) I-o kurso studentas, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K. 2019 m. kovo 10 d. apie 14.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams melagingai pranešė apie padarytą nusikaltimą jo atžvilgiu, o būtent tai, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 13.50 val. namo virtuvėje, jo sesuo R. K. vieną kartą įspyrė jam į veidą, taip sukeldama fizinį skausmą, dėl ko 2019 m. kovo 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas R. K. atžvilgiu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamuoju apklaustas E. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė (b. l. 86-88), kad 2019 m. kovo 9 d. jis atvažiavo pas savo seserį R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur abu vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. kovo 10 d. nuo ryto su seserimi toliau gėrė degtinę. Jis buvo labai girtas ir dėl girtumo neatsimena visų 2019 m. kovo 10 d. aplinkybių. 2019 m. kovo 11 d. matydamas telefone apie 13.56 val. rinktą bendrąjį pagalbos centro numerį 112 suprato, kad skambino į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau ką kalbėjo su centro darbuotoja jis neprisimena, dėl ko skambino nežino, ar kvietėsi į namus policijos pareigūnus taip pat neprisimena, ar 2019 m. kovo 10 d. apie 14.00 val. buvo atvažiavę policijos pareigūnai neprisimena, ką kalbėjo policijos pareigūnams taip pat neprisimena. Areštinėje išsimiegojęs pradėjo galvoti dėl ko jis yra areštinėje. Suprato, kad dėl jo kaltės sesers R. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis policijos pareigūnams pranešė tai, jog vykusio konflikto metu sesuo jam įspyrė į veidą. Jeigu policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jam sesuo R. K. įspyrė į veidą, tai jis policijos pareigūnams galėjo taip pasakyti. Jis buvo girtas ir dėl girtumo neprisimena tos dienos įvykių. Jam jokio fizinio skausmo veide nebuvo, jokių sužalojimų nepadaryta, sesuo jokio sužalojimo jam nepadarė. Dėl įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės tarnybinis pranešimas (b. l. 1) patvirtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad E. K. pranešė, jog 2019 m. kovo 10 d. 13.55 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sesuo R. K. spyrė jam į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. Tyrimo metu R. K. įteiktas pranešimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2019 m. kovo 10 d. apie 13.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – su broliu E. K., tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam E. K. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Apklausta įtariamąja R. K. neprisipažino spyrusi E. K. į veidą. E. K. paaiškino, kad 2019 m. kovo 10 d. tarp jo ir sesers kilo konfliktas, jis kumščiu smogė jai į veidą, ji rėkė, jis išsigandęs paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad prieš kelias minutes jam besisvečiuojant pas seserį R. K. ji jam spyrė į galvą. Policijos pareigūnams jis melavo, kad sesuo jam spyrė į veidą. Apklaustas papildomai E. K. paaiškino, kad jam R. K. nesudavė nė vieno smūgio. Įvertinus tai, kad E. K. policijos pareigūnams melagingai pranešė apie tai, kad jam smūgį į veidą sudavė R. K., E. K. atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 straipsnio 1dalį;

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. kovo 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. K. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 10-11) užfiksuota, jog 2019 m. kovo 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji įspyrė į veidą E. K.;

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno 2019 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 17-21) matyti, kad smurtą patyręs asmuo E. K. nurodė, jog jo sesuo R. K. įspyrė jam į veidą, taip sukeldama fizinį skausmą;

tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 26), kuriame nurodyta, kad E. K. 2019 m. kovo 10 d. 13.57 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas;

liudytojo apklausos protokolai (b. l. 28, 29-30) patvirtina, jog apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-09979-19 E. K. pareigūnams melagingai pranešė, kad jo sesuo R. K. sudavė jam smūgį į veidą;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (b. l. 39-40) bei nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 41) patvirtina, jog 2019 m. kovo 10 d. R. K. sulaikyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu dėl to, kad ji įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi 2019 m. kovo 10 d. koja spyrė savo šeimos nariui – broliui E. K. į veidą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikyta asmenį nurodyta, kad paleidžiama laikinai sulaikyta R. K.;

kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 43-44), kuriame nurodyta, kad apžiūrint kompaktiniame diske (b. l. 45) esantį garso ir vaizdo įrašą, padarytą policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, E. K. policijos pareigūnams nurodė, kad jam koja į nosį spyrė vieną-du kartus jo sesuo, nurodė, jog jaučia skausmą;

kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 49-51), kuriame nurodyta, kad apžiūrint kompaktiniame diske (b. l. 53) esantį garso įrašą, padarytą E. K. skambinant bendruoju pagalbos telefonu, E. K. prašo pakvieti policijos pareigūnus, kadangi susipyko su seserimi, kuri jam trenkė į veidą, medikų atsisako;

liudytojų apklausos protokolai (b. l. 55-56, 59-61), kuriuose liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. V. ir D. Ž. analogiškai nurodė, jog patruliuojant 2019 m. kovo 10 d. 14.02 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp brolio ir sesers vyksta konfliktas, pranešėjui E. K. sesuo trenkė į veidą, spardo kojomis. Reaguodami į gautą pranešimą nuvyko minėtu adresu. E. K. buvo neblaivus, jam nustatytas 2,10 promilių girtumas. E. K. pasakė, kad policiją kvietė dėl to, jog jam sesuo spyrė į veidą, ranka parodė vietą į kurią jam įspyrė sesuo, teigė, jog jaučia skausmą. Paaiškino, kad jam buvo suduoti vienas ar du smūgiai. Nurodė, jog seseriai sudavė atgal;

pranešimas apie įtarimą (b. l. 94), kuriame R. K. pranešta, kad ji įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, t. y. dėl to, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 13.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – su broliu E. K., tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam E. K. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal teismų praktiką melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Šiuo atveju E. K., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog praneša apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, jog jo sesuo R. K. jam spyrė į veidą, šias aplinkybes patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis formali, nusikaltimas baigtas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 92). Kaltinamasis E. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 92).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. K. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (b. l. 72, 73-76), administracine tvarka per paskutinius penkerius metus nebaustas (b. l.78), Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, paslaugos neteiktos (b. l. 71), niekur nedirba (b. l. 79-80), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 81).

Kaip jau minėta, už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, kai BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nesant pateiktų byloje objektyvių duomenų apie kaltinamojo E. K. sveikatos būklę, dėl kurių šis, būdamas darbingo amžiaus, negalėtų dirbti ir gauti pastovių pajamų, nepateikus sutikimo dėl viešųjų darbų, kaip vienos iš bausmės rūšių, atlikimo, E. K. skirtina BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kuri teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį ir darytų kaltinamajam teigiamą įtaką daugiau nenusikalsti.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė jam mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91).

Kaip jau minėta, kaltinamasis E. K. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė nebendrintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti E. K., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam E. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

E. K. išaiškinti, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.