Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

P. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d. dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 71 str., P. O. paskirta 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

P. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2007 metų pavasarį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą mėnesį, dieną ir laiku, prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvusio alaus baro (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo anketinius duomenis, nuotrauką bei parašo pavyzdį, dėl ko buvo pagamintas jo, t. y. P. O. vardu išduotas netikras vairuotojo pažymėjimas, tokiu būdu jis padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, o po dviejų savaičių, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, tyrimo metu nenustatytas asmuo aikštelėje prie VĮ „Regitra“ esančios Vilniaus g. 8, Šiauliuose, perdavė jam šį netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį jis laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apie 4-5 mėnesius iki tyrimo metu nenustatytos dienos, kol šį pažymėjimą sunaikino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, P. O. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl P. O. padarytos veikos, atitinkančios BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, ir tuo pačiu pagrįstai P. O. padarytą nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme (BK 37 str.).

Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad nustatytas P. O. nusikalstamas veikimas, kuris atitinka BK 300 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra toks pavojingas, jog nėra pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Kolegija nesutinka su prokuroro deklaruota pozicija ir pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu.

Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai).

Veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai. Ar tokie požymiai nagrinėjamoje byloje egzistuoja, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad P. O. padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį vėliau įgijo ir laikė namuose, kol pats jį sunaikino. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad toks P. O. veikimas atitinka BK 300 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, kuriuos, be kita ko, teisingai savo skunde išdėstė ir prokuroras. Nekyla abejonių, kad P. O. tikslingai ir apgalvotai siekė turėti savo vardu pagamintą netikrą vairuotojo pažymėjimą – kitam asmeniui perdavė tam reikalingus savo anketinius duomenis, nuotrauką, parašo pavyzdį, kaip pats nurodė – sumokėjo apie 1000 Lt už suklastotą vairuotojo pažymėjimą (82 b. l.), nes tokiu būdu manė įteisinsiąs savo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau byloje nėra duomenų, kad P. O. būtų naudojęsis aptariamu vairuotojo pažymėjimu, o iš jo bei liudytojos I. O. parodymų aišku, kad palaikęs tą suklastotą dokumentą namuose, vėliau sunaikino (išmetė).

Kolegija sutinka su tuo, kad P. O. padaryto nusikaltimo dalykas – suklastotas vairuotojo pažymėjimas, savaime yra jo veiką kvalifikuojantis požymis, tačiau vien tai negali būti pagrindas nepripažinti P. O. veikos mažareikšme. Darant BK 300 str. numatytą nusikalstamą veiką, suklastojant dokumentą ar disponuojant suklastotu dokumentu kėsinamasi į dokumento teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Jau minėta, kad P. O. apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė siekis neteisėtu būdu įteisinti sau teisę vairuoti transporto priemones, tačiau suklastotu vairuotojo pažymėjimu jis nesinaudojo. Atsižvelgiant į P. O. konkretaus turinio veiką, atskleidžiančią taip pat ir jo tyčios kryptingumą, galima daryti išvadą, kad kaltininkas savo veikimu padarė mažareikšmę žalą įstatymo saugomoms vertybėms, todėl P. O. veika nėra tokia pavojinga, kad būtų pagrindas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Prokuroras savo skunde pažymėjo, kad P. O. suklastoto vairuotojo pažymėjimo nenaudojo ir ilgą laiką savo namuose laikė dėl to, kad pastarasis buvo prastos kokybės. Iš tokių prokuroro teiginių reikėtų daryti išvadą, kad jei vairuotojo pažymėjimas būtų suklastotas kokybiškai, tai P. O. jį būtų naudojęs ir taip daręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms. Toks numatomos veikos ir atsakomybės juridinis santykis yra visiškai nepagrįstas, nes asmuo pagal BK atsako už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o ne už tai, ką jis būtų padaręs arba nepadaręs. Nepaneigtos aplinkybės yra tos, kad P. O. įgijo ir savo namuose 4-5 mėnesius laikė nekokybiškai suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kurio nenaudojo, bet sunaikino.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad P. O. padaręs veiką, formaliai atitinkančią BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, nepadarė reikšmingos žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, todėl apylinkės teismas pagrįstai atleido P. O. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, ir tenkinti prokuroro skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio atmesti.