- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-441-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01796-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimu E. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. E. P. nubaustas už tai, kad jis 2016-02-26, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, keisdamas važiavimo kryptį automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintos abi transporto priemonės. Nesant vietoje apgadinto automobilio savininko, nepranešęs apie įvykį policijai ar nukentėjusiajam, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Skunde E. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą pakeisti ir už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, taikant ATPK 30¹ str., skirti mažesnę piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. E. P. nurodo, kad padarytų pažeidimų neginčija, nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, kurios atitiko su nukentėjusiosios, eismo įvykio liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Skundo autoriaus manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų. Skundžiamas nutarimas yra per griežtas. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, kuri atitinka kriminalinės bausmės požymius, netinkamai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, nevertino eismo įvykio metu atsiradusios žalos, apgadinimų mąsto, neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji jokių pretenzijų nereiškė, nesivadovavo proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, neatsižvelgė į teismų praktiką skiriant nuobaudas už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Teismas nutarime neteisingai nurodo, kad taikyti ATPK 30¹ str. nėra pagrindo, nes asmuo nepripažįsta kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nesusitiko su nukentėjusiąja ir nesusitarė dėl žalos atlyginimo. E. P. pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas nėra kliūtis taikyti ATPK 30¹ str. Po pirmo posėdžio susitiko su nukentėjusiąja, atsiprašė jos. Kadangi nukentėjusioji nebuvo pakviesta į bylos nagrinėjimą, teismas nežino, kad ji atleido apeliantui ir jokių pretenzijų neturi. Prie apeliacinio skundo pridėtas nukentėjusiosios raštas patvirtina, kad žala atlyginta ir ji jokių pretenzijų neturi.
Neteisingai teismas nurodo ir tai, kad atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. kilti užtenka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais veiksmais pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus. Apeliantas pripažįsta, kad jo padarytą pažeidimą sąlygojo nepakankamai atsakingas požiūris į padarytą pažeidimą ir klaidingas pareigos likti eismo įvykio vietoje traktavimas. Būnant darbe paskambino žmona ir pasakė, kad būtina ją ir vaiką nuvežti į susitikimą. Iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo sunku išvažiuoti. Iš vaizdo įrašo matosi, kad manevravimas užtruko, kad buvo kliudytas automobilis „Subaru“. Kliudęs kitą automobilį, apeliantas išlipo, abu automobilius apžiūrėjo. Eismo įvykio vietoje buvo apie 20 min. Norėjo sulaukti automobilio savininko ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Belaukiant atėjo kito automobilio vairuotojas, kuris negalėjo išvažiuoti, nes apeliantas jo automobilį buvo užstatęs. Skambino žmona ir „spaudė“ greičiau atvažiuoti. Tai iš dalies pastūmėjo padaryti neteisėtą veiksmą. Išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės žinojo, kad tuoj pat grįš. Į darbą grįžo po keliolikos minučių, tačiau be automobilio. Jį paliko sutuoktinei. Automobilis „Subaru“ stovėjo toje pačioje vietoje. Darbo metu dažnai išeidavo į automobilių stovėjimo aikštelę tikėdamasis susitikti to automobilio savininką. 2016-02-26 nepavyko susitikti automobilio savininko. Kitą dieną susisiekė policija, buvo apžiūrėtas automobilis, surašytas protokolas. E. P. nurodo sutinkantis, kad pažeidimą padarė pasirinkęs netinkamą, itin neracionalų problemos sprendimo būdą – niekur nesikreipti, niekam nieko nesakyti, nepalikti raštelio su savo anketiniais duomenimis, o visą dieną stebėti situaciją ir laukti nukentėjusiosios, pasirodančios automobilių stovėjimo aikštelėje. Apeliantas teigia nenorėjęs, kad kas sužinotų apie įvykį, jam buvo gėda, kad nesugebėjo išvažiuoti iš aikštelės, todėl norėjo tyliai išspręsti nesusipratimą su automobilio savininku. Savo poelgį vertina labai kritiškai, labai gailisi. Eismo įvykio metu buvo blaivus, tai patvirtina iš darbovietės pateikta pažyma. Viskas vyko darbo dieną, dienos metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia didelio administracinio pastato. Aikštelėje nuolat įvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai, aikštelė filmuojama, todėl jokio manymo, kad pavyks išvengti atsakomybės, nebuvo. Nors tikslai ir motyvai, lėmę pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį. Automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas, teisę vairuoti transporto priemones turėjo. Apeliantas pažymi, kad administracinė nuobauda turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, negu tai būtina demokratinėje visuomenėje. Apeliantas prašo tinkamai įvertinti jo turimų įsipareigojimų svarbą ir neatimti teisės vairuoti. Darbovietė, kurioje šiuo metu dirba, randasi 8 km nuo namų. Pagrindinės darbo funkcijos – programinės įrangos kūrimas, sistemų administravimas, programavimas, aptarnavimas, problemų šalinimas ir eksploatacijos organizavimas. Vykdant pavestas užduotis būtina vykti pas klientus. Darbas yra labai svarbus, nes turi galimybę gauti didesnį atlyginimą ir yra didesnės karjeros galimybės. E. P. nurodo, kad yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, žmona dirba mokykloje ketvirčiu etato. Turi didelių skolinių įsipareigojimų (būsto paskola, vartojamoji paskola, mokestis VMI). Santaupų banke neturi. Santuokoje augina mažametį vaiką, kuris lanko darželį, už kurį reikia mokėti. Teisė vairuoti taip pat būtina, kad galėtų pilnavertiškai pasirūpinti savo 75 m mama. Neturi nei brolių, nei seserų, tėvas miręs. Tik jis vienas gali pasirūpinti mama, kuri yra silpnos sveikatos, ją reikia vežti pas gydytojus. Pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas duoda ir asmens charakterizavimas. Apeliantas pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nebuvo teistas, yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. Prieš 12 m buvo baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tą kartą kliudęs automobilį net nesustojo. Šį kartą sustojo ir palaukė 20 min. Vėliau grįžo į tą pačią aikštelę, tikėjosi susitikti apgadinto automobilio savininką. Padarytą teisės pažeidimą sąlygojo klaidingas susiklosčiusios situacijos įvertinimas ir klaidingas manymas, kad viską pavyks išspręsti.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio mėn. įsigaliosianti Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. redakcija švelnina atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, piniginė bauda priklausys nuo padarytos žalos dydžio, o teisės vairuoti atėmimo terminas vietoje 3-5 m. taps 1-3 m. ir tik kaip alternatyvi, o ne privaloma skirti, nuobauda. Apylinkės teismas šiuo atveju nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį. Neblaiviems asmenims, vairavusiems transporto priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas žymiai trumpesniam terminui, nors tokie pažeidimai yra labai pavojingi, sukeliantys sunkias pasekmes. Nepaisant to, kad tokie asmenys supranta darantys pažeidimą, jiems yra taikomas ATPK 30¹ str. ir skiriamas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apelianto vertinimu, šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo E. P. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
E. P. skunde ginčija Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl nuobaudos už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskyrimo teigdamas, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str., dėl to paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Prašo taikyti minėto straipsnio nuostatas, sumažinti baudos dydį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013, 2AT-13/2013 ir kt.).
Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime svarstė ATPK 30¹ str. taikymo galimybę, tačiau, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėją charakterizuojančių duomenų visumą, kitas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šią teisę atimti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Su tokia išvada skundą nagrinėjantis teismas sutinka.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad aplinkybių, kurios pagrįstų ATPK 30¹ str. nuostatų taikymą, nenustatyta. Skunde nurodytos aplinkybės, kad E. P. dėl pažeidimų fakto savo kaltės neneigė nuo pat pradžių, nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, argumentavo, kodėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. P. skiriant minimalaus dydžio sankcijoje numatytą nuobaudą ir su nutarimo motyvais aukštesnysis teismas sutinka.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys, kad E. P. tokio pobūdžio pažeidimą – pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos – padaro ne pirmą kartą. Nors už ankstesnį pažeidimą nuobauda yra negaliojanti, E. P. buvo žinomos tokio pažeidimo padarymo pasekmės t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Be to, E. P. teisę vairuoti transporto priemones turi pakankamai seniai, todėl jam, kaip ilgą vairavimo stažą turinčiam vairuotojui, turėjo būti žinomos, jo, kaip vairuotojo pareigos ir gresianti atsakomybė už tokių pareigų nevykdymą. Įvertinus paminėta, skundo teiginiai, kad apeliantas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, o vėliau grįždamas į darbą tikėjosi, kad apgadinto automobilio savininkas atsiras ir pavyks su juo susitarti, vertintini kaip E. P. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį, o ne kaip sąžiningas suklydimas vertinant situaciją. Paminėtos aplinkybės, priešingai, negu teigia apeliantas, suponuoja išvadą, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, suvokė savo pareigą pasilikti įvykio vietoje, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo – pranešti policijai, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokie veiksmai, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, vertintini kaip tyčiniai.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymima, kad E. P. aplinkybės, susijusios su darbine veikla, turėjo būti žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Be to, kaip matyti iš paties E. P. paaiškinimų apie tai, kad, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, automobilį jis paliko savo sutuoktinei, matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones turi kitas šeimos narys, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. P. jo šeimos narių teisėtų interesų užtikrinimui itin neigiamos įtakos neturės.
Apeliantas savo skunde jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos, nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam terminui jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
E. P. skunde analizuojama teismų praktika nelaikytina absoliučiu pagrindu ir jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei sumažinti pinginės baudos dydį. Dėl nuobaudos rūšies ir jos dydžio kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pažeidimo pobūdžiu, pavojingumu, padarymo aplinkybėmis, taip pat įvertinus pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis. Šioje byloje tai ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė nepažeisdamas administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų, nuobauda individualizuota įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu ir jį padariusiu asmeniu. Tai, kad apeliantas paskirtą nuobaudą vertina, kaip per griežtą, nelaikytina aplinkybe, pagrindžiančia ATPK 30¹ str. nuostatų taikymą.
Apelianto skundo argumentas, kad transporto priemonę vairavusiems neblaiviems asmenims teisė vairuoti transporto priemones atimama trumpesniam terminui, nors tokio pobūdžio pažeidimas yra pavojingesnis, nelaikytinas teisiškai reikšmingu sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo už jo paties padarytą pažeidimą. Nuobaudos už padarytus pažeidimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir teismai, skirdami nuobaudas, privalo laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų. Tik išimtiniais atvejais leidžiama skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių E. P. atžvilgiu turėtų būti taikoma išimtis, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių skunde apeliantas taip pat nenurodė.
Skundo argumentas, kad naujai įsigaliosiantis Administracinių nusižengimų kodeksas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos numatys švelnesnį reglamentavimą, pagal kurį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas tik kaip papildoma nuobauda, skirtina išimtiniai atvejais, neturi reikšmės sprendžiant dėl šioje byloje E. P. skirtinos nuobaudos. Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nuobaudos skiriamos vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą E. P. paskyrė nuobaudą sankcijos ribose, kuri šiuo konkrečiu atveju yra teisinga. Paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.