Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo L. Š. atstovui advokatui Jankauskui, atsakovui S. S., jo atstovui advokatui V. G., trečiojo asmens UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atstovei I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB “Druskininkų autobusų parkas”, E. B., G. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neteisėtas ir priešingas Bendroves interesams darbo sutarties su J. C. sudarymas, nes atsakovas nesilaikė turto administravimą nustatančios teismo nutarties taisyklių. Pagal 2010m. lapkričio 24d. Nr. SD-210 J. C. buvo priskaičiuoja ir išmokėta darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, kurios iš viso sudaro 11 458,18 Lt.

Atsakovui pradėjus eiti laikinojo turto administratoriaus pareigas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-5743-104/09 pagal trečiojo asmens pareiškimą dėl teismo įsakymo buvo nagrinėjamas ginčas dėl skolos iš UAB „Druskininkų autobusai“ priteisimo. Šios bylos iškėlimas buvo ankstesnės trečiojo asmens vadovybės sprendimo nutraukti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“ dėl jų rizikingumo pasekmė. UAB „Druskininkų autobusai“ įsiskolinimas trečiajam asmeniui nuolat augo. 2009 m. gegužės 28 d. jis siekė 118247,77 Lt (2009 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 117). 2009 m. birželio 30 d. jis jau sudarė 134317,73 Lt (2009 m. liepos 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas), o 2009 m. rugsėjo 30 d. skola padidėjo iki 171425,51 Lt (2009 m. spalio 27 d.). Nuolat didėjantis įsiskolinimas ir jo dydis įrodo kontrahento nepatikimumą ir didelės ūkinės rizikos buvimą santykiuose su juo. UAB „Druskininkų autobusai“ nepateikė jokių skolos grąžinimo garantijų. Dėl to ankstesnė trečiojo asmens vadovybė inicijavo verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimą: 2009 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu Nr. 143 inicijavo Kuro laikymo sutarties Nr. 37 nutraukimą, 2009 m. rugsėjo 2 d. pranešimu dėl prievolių vykdymo sustabdymo informavo apie ketinimus pasinaudoti prievolių vykdymo sustabdymo institutu, jeigu UAB „Druskininkų autobusai“ nepradės dengti įsiskolinimo.

Neatsižvelgdamas į santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ rizikingumą, atsakovas paskyrus jį laikinuoju turto administratoriumi nusprendė tęsti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“. Pažeisdamas 2009 m. spalio 2 d. trečiojo asmens valdybos sprendimą, atsakovas sudarė taikos sutartį su UAB „Druskininkų autobusai“. Atsakovas taip pat nenutraukė kuro laikymo sutarties Nr. 37 bei nesustabdė trečiojo asmens prievolių pagal kitas nuomos sutartis vykdymo. Tuo labiau, atsakovas sudarė naują sutartį dėl bilietų platinimo Druskininkų autobusų stotyje su UAB „Druskininkų autobusai“.

Atsakovo sprendimas tęsti verslo santykius su UAB „Druskininkų autobusai“ akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką ir buvo ekonomiškai nenaudingas trečiajam asmeniui, nes nebuvo jokių prielaidų manyti, kad UAB „Druskininkų autobusai“ atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Joks protingo ir apdairaus verslininko standartą atitinkantis asmuo nesutiktų tęsti verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ esant atitinkamoms sąlygoms (CK 1.5 str.). Akivaizdu, kad atsakovas kaip profesionalus turto administratorius nebuvo tiek atsargus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Konstatuotinas atsakovo pareigos veikti trečiojo asmens naudai pažeidimas (CK 2.87 str., 4.242 str., LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.) ir pareigos susilaikyti nuo akivaizdžiai nuostolingų sprendimų (trečiojo asmens įstatų 5.4 p.) pažeidimas. Todėl verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ tęsimas sudaro atsakovo neteisėtus veiksmus.

Verslo santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ tęsimas buvo nenaudingas trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ Jų Laikinojo turto administravimo laikotarpiu UAB „Druskininkų autobusai“ atliktais mokėjimais negali būti mažinamas už šį laikotarpį mokėtinas nuomos mokestis, kadangi pagal CK 6.55 str. 2 d. pirmiausia laikomos įvykdytomis seniausios prievolės. UAB „Druskininkų autobusai“ nenurodė, kokias sąskaitas apmoka, todėl atliktais mokėjimais buvo padengti seniausi įsiskolinimai, į kuriuos nepatenka už 2009 m. lapkritį ir gruodį mokėtinas nuomos mokestis.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo aiškinimu, jog jo UAB „Druskininkų autobusai“ atžvilgiu atlikti veiksmai buvo naudingi trečiajam asmeniui. 42 624,47 Lt sumokėjimas negali būti laikomas teigiamu rezultatu, nes nepaisant šios sumos sumokėjimo įsiskolinimas išaugo dar labiau. Kartu šios sumos sumokėjimas rodo, jog UAB „Druskininkų autobusai“ turėjo turto (piniginių lėšų), į kurį galėjo būti nukreiptas priverstinis išieškojimas.

Ieškovo L. Š. apeliacinis skundas negautas.

Atsakovas S. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad iki atsakovo paskyrimo laikinuoju turto administratoriumi tretysis asmuo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2009m. rugpjūčio 21d. raštu iniciavo kuro laikymo sutarties su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimą, o 2009m.rugsėjo 2d. pranešimu informavo UAB „Druskininkų autobusai“ apie ketinimą pasinaudoti teise sustabdyti savo prievolių vykdymą, atsakovas būdamas laikinuoju turto administratoriumi komercinių santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ nenutraukė ir tęsė su ja viršijančius normalią gamybinę-ūkinę riziką komercinius santykius, dėl ko, UAB „Druskininkų autobusai“ įsiskolinimas bendrovei padidėjo už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn. mokėtinu nuomos mokesčiu, iš viso 80 012,31 Lt. Tiek ieškovas, tiek teismas mano, kad ši suma yra bendrovės negautos pajamos CK 6.249 str. 1 d. prasme, todėl turėtų būti iš atsakovo priteisti. Atsakovo teigimu, negautoms pajamoms, kaip netiesioginiams nuostoliams, būtinas pajamų realumas, t.y. tokio pobūdžio nuostolius prašančiam priteisti ieškovui tenka pareiga įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kad jis turėjo visas galimybes tokias pajamas gauti, tačiau tam sutrukdė neteisėti atsakovo veiksmai. O byloje teismas pasisakydamas „Dėl apyvartinių lėšų trūkumo“ nustatė, kad UAB „Druskininkų autobusai“ realaus turto, iš kurio būtų galima išieškoti neturėjo. Pats ieškovas teismui nurodė, kad 2009m. spalio 1d. duomenimis UAB „Druskininkų autobusai“ įsiskolinimas įmonei (trečiajam asmeniui) sudarė 171 425,51 Lt ir tuo metu UAB „Druskininkų autobusai“ jau buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2010m. kovo 127d. nutartimi iškėlė UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto bylą. Dėl paminėto ieškovas šioje byloje neįrodė, kad bendrovė papildomas 80 012,31 Lt pajamas iš UAB „Druskininku autobusai“ turėjo galimybę gauti, o aukščiau nurodyti įrodymai kaip tik patvirtina, kad bendrovė dėl prastos UAB „Druskininkų autobusai“ finansinės padėties tokių pajamų niekaip negalėjo gauti. Todėl šios 80 012,31 Lt bendrovės negautų pajamų sumos negalima priskirti netiesioginiams nuostoliams (negautoms pajamoms) CK 6.249 str. 1 d. prasme ir jų priteisti iš atsakovo kaip žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar atsakovo veiksmai 3 mėn. laikotarpiu valdant bendrovę buvo teisėti, ar ne, nes nesant pačių nuostolių, negali eiti kalba apie civilinės atsakomybės pagrindų buvimą. Būtent vien dėl šios priežasties ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.

Apelianto manymu, teismas vertindamas atsakovo veiksmų administruojant bendrovę teisėtumą pažeidė CPK 185 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus, nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., 37 str. 10 d. (toliau-ABĮ) nuostatas, dėl ko atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais.Teismas konstatavo, jog atsakovas savo veiksmais, veikdamas kaip bendrovės turto administratorius peržengė savo kompetencijos ribas ir priiminėjo neteisėtus sprendimus, nes 2009m. spalio 2d. bendrovės valdybos sprendimu buvo nustatytas draudimas bendrovės direktoriui, o kartu ir laikinajam turto administratoriui, sudaryti taikos sutartis su bendrovės kreditoriais be rašytinio valdybos pritarimo. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009m.spalio 6d. nutartimi paskyręs atsakovą laikinuoju turto administratoriumi nustatė visišką bendrovės turto administravimą, priskirdamas atsakovui visas bendrovės vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, o valdybos įgaliojimus sustabdė. Tačiau pagal bendrovės įstatų 5.40 p., 5.42 p. bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Bendrovės įstatai nenumato, kad taikos sutartis bendrovės vadovas gali pasirašyti tik gavęs valdybos sutikimą. Sutinkamai su ABĮ 34 str., trečiojo asmens valdyba neturėjo įgaliojimų keisti bendrovės įstatų, o taip pat riboti juose nustatytos bendrovės vadovo kompetencijos, kadangi tokia teisė pagal ABĮ 20 str. 1 d. 1 p. ir bendrovės įstatų 5.12 p. buvo numatyta tik bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovės valdyba taip pat viršydama savo kompetenciją 2009m. spalio 2d. buvo priėmusi pridedamą sprendimą nenutraukti bet kokių bendrovės iki tol sudarytų sutarčių, sandorių be atskiro rašytinio valdybos pritarimo. Todėl tuo atveju, jei atsakovui būtų tekusi pareiga vadovautis bendrovės valdybos 2009m. spalio 2d. sprendimu, tai atitinkamai jam būtų tekusi pareiga vadovautis ir 2009m. spalio 2d. bendrovės valdybos sprendimu. Tačiau atsakovui nei vienas iš nurodytų valdybos sprendimų nebuvo privalomas, todėl atsakovas priimdamas atitinkamus sprendimus dėl bendrovės, į nurodytus valdybos sprendimus atsižvelgė tik kaip į šio kolegialaus bendrovės valdymo organo, kurio įgaliojimai buvo sustabdyti, narių prieš tai išsakytą nuomonę, kurią bandė derinti su savo priimamais sprendimais. Atsakovas bendrovės vardu su UAB „Druskininkų autobusai“ sudarydamas 2009m.spalio 9d. taikos sutartį, taip pat nenutraukdamas bendrovės komercinių santykių su UAB „Druskininkų autobusai“ veikė savo kompetencijos ribose. Apelianto manymu, iš atsakovo bendrovės vardu su UAB „Druskininkų autobusai“ sudarytos 2009m. spalio 9d. taikos sutarties matyti, kad atsakovas nuo ieškinio neatsisakė, o pasirinko taikų ginčo sprendimo būdą, skolininkas įsipareigojo skolą grąžinti dalimis. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad bendrovė ėmėsi visų galimų priemonių atgauti skolą UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto byloje, kad aktyviai domėjosi bankroto proceso eiga ir joje dalyvavo. Teismas nevertino byloje esančių liudytojų J. C., M. L. parodymų, remiantis kuriais yra pagrindo teigti, kad sutarties su UAB „Druskininkų autobusai“ nutraukimas sudarytų sąlygas mažesnių bendrovės pajamų gavimui iš UAB „Druskininkų autobusai“. Be to, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovui nustojus administruoti bendrovę ir bendrovės valdymo organams atgavus visus savo įgaliojimus, bendrovė toliau tęsė komercinius santykius su UAB „Druskininkų autobusai“, teikė jai paslaugas 2010 m. sausio-kovo mėn. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., 265 str. 1 d. reikalavimus įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, pažeisdamas atskirų įrodymų vertinimo objektyvumo principus.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bendrovės vadovui, šiuo atveju bendrovės turto administratoriui, gali būti taikoma civilinė atsakomybė, jeigu jis nevykdė ar netinkamai vykdė civilinio teisinio pobūdžio pareigas, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas- neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas S. S. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojam (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybė, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas S. S., kuris buvo teismo paskirtas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turto administratorius. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo, kas lėmė nepagrįstą sprendimo priėmimą.

Iš tikrųjų UAB „Druskininkų autobusų parkas“ informavo UAB „Druskininkų autobusai“, jog vadovaujantis 2008m. spalio 15 d. Kuro laikymo sutarties Nr. 37 p. 52, nuo 2009 m. lapkričio 23 d. nutraukiama minėtoji sutartis (b. l. 19). Ieškovo nuomone, atsakovas privalėjo nutraukti, tuo bendrovė būtų išvengusi dalies nuostolių. Bet 2009m. spalio 2 d. įvyko UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdybos posėdis. Šiame posėdyje buvo svarstomi šie klausimai:1. Valdybos pirmininko rinkimas; 2. Dė uždraudimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus; 3. Dėl įpareigojimo bendrovės vadovui atlikti veiksmus (b. l. 88, t. 5). Antru darbotvarkės klausimu buvo nutarta, jog siekiant atimti galimybę piktnaudžiauti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, laikinai einančiam pareigas direktoriui, laikinajam turto administratoriui, įgaliotam UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu veikiančiam asmeniui ar bet kokiam kitam asmeniui, turinčiam teisę veikti bendrovės vardu kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus dėl civilinių bylų, užvestų pagal UAB „Druskininkų autobusų parkas“ ieškinius ir/ar pareiškimus nutraukimo, ieškinių/ pareiškimų atsisakymo, atsiėmimo be atskiro rašytinio valdybos pritarimo, sudaryti taikos sutartis su UAB „Druskininkų autobusų parkas“ kreditoriais be atskiro rašytinio valdybos pritarimo, sudaryti bet kokius sandorius UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu be atskiro rašytinio valdybos pritarimo, nutraukti bet kokias UAB „Druskininkų autobusų parkas“ iki šio valdybos posėdžio dienos sudarytas sutartis, sandorius be atskiro rašytinio valdybos pritarimo (b.l. 89, t.5). Trečiu darbotvarkės klausimu buvo nutarta nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, Druskininkų miesto apylinkės teismui, į pagal R. K. ieškinį užvestą bylą, pateikti paaiškinimą, jog šis asmuo nėra UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcininkas, neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl UAB „Druskininkų autobusų parkas“ organų vykdomą funkcijų sustabdymo bei kitas svarbias aplinkybes; vykdyti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sudarytas sutartis, sandorius; užtikrinti UAB „Druskininkų autobusų parkas“ veiklos tęstinumą, finansinių rodiklių gerėjimo tęstinumą (b.l. 90, t.5). Bet 2006 m. spalio 6d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi uždrausta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai, valdybai ir bendrovės direktoriui įgyvendinti visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos/valdybos /vadovo funkcijas, teises, vykdyti pareigas bei atlikti kitus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų/valdybos/vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal R. K. ieškinį.

Iš išdėstyto darytina išvada, jog minėti įmonės valdybos nutarimai draudė turto administratoriui nutraukti 2008m. spalio 15 d. Kuro laikymo sutarties Nr. 37, kitas įmonės sudarytas sutartis, įpareigojo užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. išdavė įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ priteisė iš skolininko UAB „Druskininkų autobusai“ 115 717, 73 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Įmonės turto administratorius (atsakovas) su skolininku UAB „Druskininkų autobusų parkas“ siekė sudaryti taikos sutartį dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo, kuria išdėstė skolos grąžinimo terminus, atsisakė nuo 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų(b. l.23, 24, t.1). Teismas šios taikos sutarties nepatvirtino. Siekis sudaryti taikos sutartį neturėjo įtakos UAB „Druskininkų autobusai“ 80 012, 31 Lt skolai susidaryti.

Atsakovas S. S. įmonės turto administratoriumi buvo nuo 2009m. spalio 6d. iki 2010 m. sausio 7d., kuomet Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7d. nutartimi panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6d. nutartį ir atmetė ieškovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. laikinojo įmonės turto administratoriaus paskyrimą. Per šį laiką skolininkas UAB „Druskininkų autobusai“ sumokėjo kreditoriui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dalį skolos, 42 625, 47 Lt, kuri susidarė iki paskiriant atsakovą laikinuoju įmonės turto administratoriumi.

Kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog nenustatyti atsakovo S. S. neteisėti veiksmai, lėmusių žalos(nuostolių) atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas.

Iš ieškovo L. Š. valstybei priteistini 82 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus atsakovui S. S. 2400, 37 Lt jo turėtų išlaidų sumokant žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą (CPK 80, 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 24d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo L. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. Š. atsakovui S. S. 2400, 37 Lt jo turėtų išlaidų sumokant žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą, valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 88 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.