Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1991 m. spalio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

2) 1994 m. kovo 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1991 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikyta amnestija ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

3) 1994 m. gegužės 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1994 m. kovo 22 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

4) 2001 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams;

5) 2001 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį 7 metams laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, 2002 m. gegužės 3 d. to paties teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

6) 2006 m. spalio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2001 m. spalio 26 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 4 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme;

7) 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį 6 MGL dydžio – 225,96 Eur bauda;

8) 2017 m. gegužės 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atlikęs, paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2018 m. kovo 7 d.;

9) 2018 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 50 parų;

10) 2018 m. spalio 19 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 60 parų. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi subendrintos 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. spalio 19 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų;

11) 2019 m. kovo 25 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams. 2019 m. gegužės 3 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, 2020 m. lapkričio 4 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. 2022 gruodžio 7 d. apie 22.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio ginčo metu, peiliu dūrė nukentėjusiam D. K. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val. jis kartu su savo draugu A. atėjo į svečius pas L. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose kartu su ja buvo D. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus – sidrą, alų, visko daug. Pas L. į svečius atėjo jau būdamas neblaivus, visko gerai ir nepamena. Kiek pamena, tarp jo ir D. konflikto nebuvo. Gal girti diskutavo, nerado bendros nuomonės ir tikrai negali paaiškinti ir pasakyti, iš kur atsirado peilis, kad jis sužalojo D. koją. Aplinkybių paaiškinti negali. Net nežino ir nepamena, kaip viskas pasibaigė. Neatsimena, kaip išėjo iš buto ir kaip viskas pasibaigė. Tik po įvykio praėjus kelioms dienoms jis susitiko su D. ir jie pasikalbėjo. D. jam pasakė, kad jokių pretenzijų neturi ir jam atleido. Dėl šios susidariusios situacijos jis labai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis S. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, neprieštaraujant prokurorui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo, kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kita bylos medžiaga :

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 22 val. 40 min. (duomenys neskelbtini)D. K. iš matymo pažįstamas asmuo peiliu dūrė ir sužalojo koją (1 t., b. l. 1-9).

2022 m. gruodžio 8 d. apklaustas D. K. nurodė, kad jis buvo kartu su L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pas ją kambaryje, vartojo alų. Į kambarį atėjo du jam iš matymo pažįstami asmenys, kurių tikslių duomenų nežino. Vienas iš jų, kiek jam yra žinoma, yra A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), o kitas jo pažįstamas, kurio pravardė K.. A. yra apie 40-45 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, o K. yra apie 50 m. amžiaus, žilų trumpų plaukų, apie 170 cm ūgio, pamatęs jį galėtų atpažinti. L. S. K. pažįsta. Jis kartu su jais vartojo alų. Staiga K. jam pasakė stokis ir dūrė į koją. Tuoj po įvykio K. išėjo iš kambario, o jis išsikvietė medikus (1 t., b. l. 1-9).

2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. D. K. papildomos apklausos metu paaiškino, kad pirminės apklausos metu dėl girtumo tiksliai neatsiminė asmenų su kuriais kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tai buvo A. K. ir S. K. (kurio pravardė yra K.). Vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jo ir pažįstamo jokių konfliktų nebuvo, tiesiog vartojo alkoholinius gėrimus, šnekučiavosi. Vienu metu į jį atsisukęs S. K. pasakė, kad atsistotų prieš jį. Jis, nesupratęs, ko jis nori, atsistojo priešais jį. S. K. iš savo rūbų kišenės išsitraukė galimai atsilenkiamą peiliuką (gerai neįsidėmėjo) ir nieko nesakęs, vieną kartą dūrė į kairės kojos vidinės dalies šlaunį. Tuo metu kitas pažįstamas A. K. tik žiūrėjo, nieko nesakė ir nieko nedarė. Po dūrimo, nei A. K. tiek S. K. jam nieko nesakė ir abudu pažįstami išėjo iš buto. Jam po dūrimo peiliu iš minėtos šlaunies pradėjo bėgti kraujas ir jautė fizinį skausmą. Pats apsižiūrėjęs žaizdą, matė, kad dūrimo žaizda yra gan gili, todėl nusprendė išsikviesti medikus. Kol laukė medikų, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Atvykę medikai nustatė, kad reikia vykti į priėmimo skyrių siūti žaizdą. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 14-17, 18-21).

2022 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelje, užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-39).

2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 545/2022 (06), nurodyta, kad D. K. nustatyta pjautinė žaizda kairės šlaunies srityje, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 61-64).

2022 m. gruodžio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. 23 val. 28 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje iš Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties buvo gautas medikės K. telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonės priėmimo skyrių pristatytas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. gruodžio 7 d., (duomenys neskelbtini)sužalojo nepažįstami asmenys. Nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda, girtumas 2,88 prom. (1 t., b. l. 45-46).

Liudytojas A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val. jis kartu su S. K. buvo atėjęs pas pažįstamą L. S. adresu (duomenys neskelbtini), kur visi kartu ir jos draugas, D. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo visi neblaivūs. Nieko apie tos dienos įvykius nepamena ir papasakoti negali. Nematė, kad S. būtų įdūręs D. į koją ar kažkas tokio. Konfliktų jokių nepamena (1 t., b. l. 74-76).

Liudytoja L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. K. yra jos draugas, jie kurį laiką su juo karu gyvena pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val. pas juos į namus buvo atėję pažįstami S. K. ir A. K., su kuriais jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jų išgėrė tikrai daug, ji buvo stipriai neblaivi. Tos dienos įvykių nepamena. Negali pasakyti, kas įvyko tarp D. ir S., nieko visai nepamena, žino kad visi gėrė, jokių konfliktų nebuvo (1 t., b. l. 79-81).

Esant nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai spendžiama, kad byloje yra pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog S. K. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį D. K., t. y. peiliu dūrė nukentėjusiam D. K. į kairės kojos šlaunį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

IV. S. K. skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.

S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis S. K. anksčiau teistas vienuolika kartų (1 t., b. l. 53-54), baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 150-165, 166), įrašytas į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų sąrašą (1 t., b. l. 96), 2023 m. sausio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-10/2023 nurodyta, kad S. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 103), taigi, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 167, 168).

V. Dėl turtinės žalos atlyginimo ir kt. klausimų

Baudžiamojoje byloje 48,59 Eurų civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 82-91). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. K. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 23-26).

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. K. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 48,57 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.