- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1K-636-468/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
Byla Nr. 1K-636-468/2012Procesinio sprendimo kategorija:2.1.16.2.12.; 2.12.4.
2012 m. rugsėjo 20 d.
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 mėnesiams nuo 2012 08 29 d. iki 2012 11 29 d. įtariamojo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms - 71 500 eurų, rastų A. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą: uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00073-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., 203 str. 2 d.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. organizuota grupė asmenų organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei apgaule sukčiavo pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, nemažiau kaip 700 000 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo.
Šiame ikiteisminiame tyrime A. Ž. įteiktas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. Įtariama, jog A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje, neįforminant apskaitos dokumentų dėl grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo, iš pagal verslo liudijimus „Gariūnų“ turgavietėje prekybą vykdančių asmenų surinko prekių užpirkimui ir jų pervežimui skirtus pinigus, ne mažiau 0,5 mln. Lt ir pasinaudojant Lietuvos bei kitų šalių įmonių sąskaitomis pervedė pinigus per šių įmonių banko sąskaitas Kinijoje veikiančioms įmonėms, o kiti organizuotos grupės nariai organizavo suklastojimą prekių pirkimo - pardavimo bei pervežimo patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas - faktūras ir kt.), įforminant prekių pirkimą - pardavimą per įvairias Lietuvos ir kitų šalių įmones ir nurodant juose mažesnį prekių kiekį bei vertę negu realiai buvo pirkta ir parduota, ar neįforminant jokių prekių pirkimą - pardavimą ir pervežimą patvirtinančių dokumentų.
2011 11 29 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, 6 mėnesių terminui laikinai apribotos A. Ž. nuosavybės teisės į 71 500 eurų, rastus 2011 10 11 d. kratos metu A. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, turto saugotoju paskiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų skyrių.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 28 d. nutartimi laikinojo nuosavybės teisės apribojimo terminas įtariamojo A. Ž. turto atžvilgiu pratęstas iki 2012 08 29 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutartimi minėtos procesinės prievartos terminas pratęstas dar 3 mėnesiams nuo 2012 08 29 d. iki 2012 11 29 d.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas ir jo terminas pratęstas neteisėtai, nesant tam baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose numatytų pagrindų, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Skundžiama nutartis yra neišsami, nemotyvuota ir neatitinka tokio pobūdžio teismo aktams keliamų reikalavimų.
Skunde teigiama, kad pranešimas apie įtarimą pareiškėjui įteiktas 2011 10 12 d., t. y. ikiteisminis tyrimas byloje yra atliekamas jau ne mažiau kaip 10 mėnesių. Pareiškėjo manymu, toks laikotarpis yra daugiau nei pakankamas nustatyti esmines tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat ir nusikalstamomis veikomis tariamai padarytą žalą bei kompetentingoms valstybės institucijoms pateikti civilinį ieškinį ginant valstybės interesus dėl tariamai išvengtų mokesčių nesumokėjimo. Šiuo atveju byloje civilinis ieškinys apskritai nebuvo pareikštas, todėl pareiškėjas daro išvadą, jog šis laikinojo nuosavybės teisių apribojimo pagrindas - siekis užtikrinti civilinį ieškinį - šioje baudžiamojoje byloje objektyviai neegzistuoja, į prokuroro nutarimą ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis buvo įrašytas nesant pagrindo, todėl turi būti pašalintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjui pateiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, jog organizuotos grupės nariai neva išvengė ne mažiau kaip 100 000 Lt į valstybės biudžetą mokėtino PVM, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo (ir negali būti) nustatyta, jog būtent A. Ž. ar jo sutuoktinė būtų gavę kokią nors turtinę naudą iš tiriamų nusikalstamų veikų, kad būtent jiems būtų perduotos nusikalstamu būdu gautos lėšos ar jie būtų išvengę prievolės valstybei.
Ikiteisminio tyrimo eigoje įtariamasis prokuratūrai pateikė dokumentus, įrodančius, jog didžioji dalis kratos metu paimtų piniginių lėšų priklauso ne jam, o jo sutuoktinei S. Ž., kuri šį turtą įgijo dar iki santuokos su juo sudarymo, todėl jis negali būti konfiskuojamos šioje baudžiamojoje byloje. S. Ž. šioje baudžiamojoje byloje nėra proceso dalyvis.
S. Ž. (buvusi pavardė K.) 2010 09 23 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo parduotas pirkėjui V. G., buto pardavimo kaina 197 000 Lt. Ši pinigų suma buvo pervesta į S. Ž. banko sąskaitą ir 2010 09 27 d. S. Ž. iš sąskaitos pasiėmė 155 000 Lt grynųjų pinigų (šias aplinkybes patvirtina 2010 09 27 d. buto pirkimo - pardavimo sutartis, banko sąskaitos išrašas, kurie buvo pateikti prokuratūrai). Minėtas pinigines lėšas S. Ž. per eilę kartų iškeitė į eurus, kadangi manė, jog saugoti pinigus litais yra nepatikima, atsižvelgiant į ekonominę krizę ir buvusią nacionalinės valiutos devalvacijos tikimybę. Iškeitus 155 000 Lt buvo gauta apie 44 900 eurų.
Butą, kurį S. Ž. pardavė 2010 09 23 d., ji įsigijo 2009 m., buto nuosavybės teisė S. Ž. vardu buvo įregistruota 2009 04 17 d.. S. Ž. santuoką su įtariamuoju sudarė 2011 07 01 d. Taigi ji minėtą butą tiek įgijo, tiek jį pardavė dar iki sudarant santuoką. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, iki santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, todėl kratos metu rasti 44 900 eurų yra asmeninė S. Ž. nuosavybė.
2011 09 28 d. S. Ž. sudarė paskolos sutartį su I. M. S. Ž. buvo paskolinta 21 000 eurų (tai patvirtina paskolos sutartis). Tiek pinigus, kuriuos gavo už parduotą butą bei iškeitė į eurus, tiek pasiskolintas pinigines lėšas (viso 65 900 eurų) S. Ž. laikė grynaisiais pinigais jų gyvenamojoje vietoje, kadangi jie planavo artimiausiu metu pirkti butą ir iš karto už jį atsiskaityti turimais pinigais. Likę kratos metu paimti pinigai, t. y. 5600 eurų, yra įtariamojo ir S. Ž. asmeninės santaupos, dalis šių pinigų buvo gauta kaip vestuvių dovanos (vestuvės vyko 2011 07 01 d.), dalį šių pinigų jie susitaupė iš gaunamų teisėtų pajamų. Šios teisėtos pajamos, įskaitant ir vestuvių metu gautas dovanas piniginėmis lėšomis, yra pakankamos sukaupti 5600 eurų sumą. Pinigus jie kaupė aukščiau nurodytu tikslu - siekdami įsigyti butą, kuriame galėtų gyventi.
Visas šias aplinkybes patvirtinantys oficialūs dokumentai (nekilnojamojo turto registrų išrašai, banko sąskaitų išrašai ir kt.) prokuratūrai buvo pateikti dar 2011 10 20 d., tačiau per 10 mėnesių iki šio laiko nei įtariamasis, nei S. Ž., nei kiti asmenys net nebuvo apklausti apie šias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuratūra per tokį ilgą laikotarpį nesiėmė jokių priemonių įsitikinti šių aplinkybių teisingumu. Šiame ikiteisminiame tyrime įtariamojo ir jo sutuoktinės atžvilgiu neegzistuoja nei vienas būtinasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 str. numatytas laikinojo nuosavybės teisių apribojimo pagrindas, todėl ši procesinė prievartos priemonė jų atžvilgiu apskritai negalėjo būti taikoma.
Pareiškėjo manymu, net jei ikiteisminio tyrimo metu ir būtų gauta duomenų, kad kurie nors iš įtariamųjų neteisėtai gavo turtinės naudos, kurios vertė 100 000 Lt, tai tik ši suma ir galėtų būti konfiskuota BK 72 str. pagrindu arba galėtų būti pateiktas civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taigi maksimali suma, kuriai visų įtariamųjų atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje galėtų būti taikomas nuosavybės teisės apribojimas yra 100 000 Lt. Tuo tarpu iš įtariamojo ir jo sutuoktinės buvo paimta 71 500 eurų, kas sudaro 248 872,20 Lt. Įtariamojo ir jo sutuoktinės teisės į 100 000 Lt viršijančią sumą, t. y. į 148 872,20, Lt, yra taikomas neteisėtai ir nepagrįstai.
Taikant bet kurią procesinės prievartos priemonę, o ypatingai tokią griežtą prievartos priemonę kaip nuosavybės teisių apribojimas, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, bet ir byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog turtas buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kas savaime yra būtinoji sąlyga šios prievartos priemonės taikymui. Jau šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje galima kategoriškai teigti, jog pareiškėjui pateiktas pranešimas apie įtarimą yra nepagrįstas, šis pranešimas apie įtarimą buvo surašytas nesurinkus duomenų, kurie pagrįstų jam pateiktą pranešimą apie įtarimą.
Skunde teigiama, kad teisėjas, nagrinėdamas prašymą dėl procesinės prievartos taikymo, privalo patikrinti, ar byloje yra duomenų, jog apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, yra būtinieji jos sudėties požymiai, ar yra pagrindai procesinei prievartos priemonei taikyti. Tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodytas nei vienas teisinis argumentas, kuris leistų manyti, jog įtariamasis apskritai galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
Be to, teisėjos A. K. Macevičienės surašyta nutartis neatitinka net minimalių teismo aktams keliamų reikalavimų - nutarties dalyje, kurioje turėtų būti nurodytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei teisiniai motyvai, įrašytas vienintelis sakinys „iki šiol laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos A. Ž. atžvilgiu nėra išnykę“. Nėra nurodyta, kokie faktiniai duomenys ir teisiniai motyvai patvirtina, jog apskritai galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, kokie duomenys pagrindžia nuosavybės teisių apribojimo būtinuosius pagrindus ir pan. Tai įrodo, jog ikiteisminio tyrimo teisėja, nesigilindama į kiekvieno įtariamojo atžvilgiu surinktus duomenis, tais pačiais formaliais motyvais pratęsė nuosavybės teisių apribojimo terminus visų asmenų atžvilgiu. Tokia teisėjo priimta nutartis negali būti palikta galioti vien dėl esminių turinio trūkumų, neatitikimo įstatymo ir teismų praktikos suformuluotiems reikalavimams, keliamiems teismo aktams.
Ikiteisminis tyrimas, pareiškėjo įsitikinimu, praktiškai nevykdomas - nuo 2011 10 12 d., kai buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, jo atžvilgiu nebuvo atliktas nei vienas proceso veiksmas, neskaitant kardomosios priemonės pakeitimo ir nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo. Toks proceso pasyvumas įtariamojo atžvilgiu įrodo, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jam pateikto pranešimo apie įtarimą pagrįstumą ir yra tiesiog delsiama priimti jo atžvilgiu procesinį sprendimą.
Nepagrįstas draudimas disponuoti, valdyti ir naudotis jo šeimos nariams priklausančiomis piniginėmis lėšomis daro reikšmingą ekonominę žalą. Piniginės lėšos buvo skirtos būsto įsigijimui, tačiau paėmus pinigus to padaryti negalima. Jie priversti nuomoti būstą, mokėti nuompinigius, negali grąžinti dalies turimos paskolos ir turi mokėti palūkanas bankui. Tai iš esmės komplikuoja jų šeimos finansinę situaciją. Tokiu būdu jiems yra daroma tiesioginė turtinė žala. Šios žalos kilimas yra tiesiogiai susijęs su nepagrįstu procesiniu sprendimu, todėl tai yra pagrindas ir reikalauti žalos atlyginimo iš sprendimus priėmusių valstybės institucijų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Ž. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.
BPK 151 str. 1 d. numato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.
Konfiskuotinu turtu BK 72 str. 2 d. prasme laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai įpareigoja prokurorą, o taip pat ir teismą užtikrinti galimą turto konfiskavimą (BPK 170¹, 357 str., BK 72 str.).
Iš skundų nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. Ž. yra pareikšti įtarimai pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. dėl sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, veikiant organizuotoje grupėje.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, prokuroro 2011 11 29 d. nutarimu laikinai apribotos A. Ž. nuosavybės teisės į 71 500 eurų, rastus 2011 10 11 d. kratos metu A. Ž. gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 28 d. ir 2012 08 24 d. nutartimis laikinojo nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2012 11 29 d., teismui padarius išvadą, jog išlikęs pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Nagrinėjamame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutartį. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad 65 900 eurų suma priklauso įtariamojo sutuoktinei S. Ž., likę kratos metu paimti pinigai, t. y. 5600 eurų, yra įtariamojo ir S. Ž. asmeninės santaupos, gautos teisėtais būdais. Šie skundo teiginiai, apygardos teismo nuomone, yra deklaratyvūs, nepakankami, norint panaikinti skundžiamą nutartį.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties bei sudėtingas: tiriamas tęstinis daugiaepizodinės nusikalstamos veikos laikotarpis. Dar ne visi būtini tyrimo veiksmai yra atlikti: būtina gauti specialistų išvadas, apžiūrėti visus dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, atlikti kitus veiksmus, todėl šiuo metu ikiteisminio tyrimo užbaigti nėra galimybės. Pareiškėjas skunde nurodo argumentus, kad ikiteisminis tyrimas tęsiasi daugiau nei 10 mėnesių, per kuriuos nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau vien tik ši aplinkybė nereiškia, jog nėra pagrindo įtariamojo turto atžvilgiu taikyti procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą. Apygardos teismui nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų sąžiningumu, teisėtumu. Be to, baudžiamajame įstatyme nėra nurodytas reikalavimas, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą turėtų būti pareikštas civilinis ieškinys. Tai, kad civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime dar nėra pareikštas, nereiškia, jog nėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atvirkščiai, skiriant šią procesinę prievartos priemonę pakanka nustatyti, kad byloje yra įstatyme nustatytos sąlygos civiliniam ieškiniui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. įtariamas padaręs su nusikalstamu praturtėjimu susijusius nusikaltimus, jis siejamas su organizuotos grupės veikla, darytina pagrįsta išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog galimai padarytais nusikaltimais yra padaryta turtinė žala. Tuo pačiu manytina, kad ikiteisminio tyrimo eigoje bus pareikštas civilinis ieškinys, todėl prokuroras, vykdydamas savo įstatyme numatytą pareigą imtis priemonių siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Šios aplinkybės, vertinant jas byloje nustatytų duomenų kontekste, tiek prokurorui, tiek ir apylinkės teismui pagrįstai leido manyti, kad egzistuoja teisėtas pagrindas A. Ž. gyvenamojoje vietoje rasto turto – grynųjų pinigų – atžvilgiu taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą.
Pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimo klausimas galutinai išsprendžiamas, teismui priimant galutinį sprendimą. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo bei skundo nagrinėjimo medžiagose esančių duomenų visetas, įvertinus ir įtariamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, leidžia pagrįstai manyti, jog pinigų suma, kuriai prokuroro 2011 11 29 d. nutarimu pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galimai buvo įgytas kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatas, atkreipiant pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 str. 8 d.). Skunde išdėstytų duomenų nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, kad kratos metu rasti grynieji pinigai jokiais būdais nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, todėl tokie duomenys negali turėti lemiamos reikšmės egzistuojantiems procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindams.
Apygardos teismas sutinka ir su tuo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į minėtą turtą taikytas visa apimtimi, t. y. uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, kadangi tokios apimties procesinė prievartos priemonė šiuo konkrečiu atveju yra būtina, siekiant užtikrinti, jog minėtų piniginių lėšų suma nepakistų iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Tuo tarpu įtariamojo kaltės klausimas surinktų įrodymų pakankamumo, leistinumo ir pagrįstumo aspektu nėra svarstomas, nes procesinės prievartos priemonės taikymui, esant įstatymo numatytoms sąlygoms ir pagrindams, pakanka tik faktinių duomenų, kurie pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie faktiniai duomenys, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, byloje visgi yra, todėl apygardos teismas atmeta skundo argumentus dėl nepagrįsto įtarimo A. Ž. atžvilgiu. Kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, skubotas ir nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad turtinė nauda neteisėtais veiksmais gali būti tik 100 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ir tas pareiškėjo argumentas, kad tik ši suma galėtų būti konfiskuota BK 72 str. pagrindu arba galėtų būti pateiktas civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo įtariamojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 08 24 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.