Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-278-102/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
2S-278-102/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Romualdas Januška, Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
Z. G.
Advokatai
Arvydas Penelis
Civilinė byla Nr.2S-278-102/2008Procesinio sprendimo kategorija (S) 106.4; 128.20; 122.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. birželio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. V. atstovo advokato Arvydo Penelio atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008m. gegužės 15d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-596-753/2008 pagal A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. G. dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. V. pateikė pareiškimą Biržų rajono apylinkės teismui, prašydamas patvirtinti J. G., mirusios 2008m. kovo 4d., 2008m. sausio 6d. surašytą asmeninį testamentą, kuriuo J. G. jam paliko savo nekilnojamąjį turtą, ir išreikalauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie J. G. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad testamentas buvo atiduotas jam, nebuvo perduotas saugoti notarui, todėl pagal CK 5.31 str. testamentas po testatorės mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti. Paveldėjimo teisę į mirusios J. G. turtą turi jos sūnus Z. G., todėl jis byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2008m. gegužės 15d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 3str. 6d., 137 str.2d. 1 p., XXXIX skyriaus nuostatomis, pareiškėjo A. V. prašymą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad CPK normos nustato, jog prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 str.). CPK 581 str. nustatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi, sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Byloje nėra duomenų, ar suinteresuotas asmuo Z. G. tokiam prašymui neprieštarauja. Nežinant jo – mirusiosios J. G. įstatyminio įpėdinio – nuomonės, negalima padaryti išvados, jog nebus pažeistos jo teisės. Kadangi pareiškėjas nepridėjo įrodymų, reikšmingų sprendžiant nagrinėjamą klausimą, pareiškimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka nenagrinėtinas (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.). Iš pateikto J. G. ranka rašyto rašto nuorašo matyti, kad ji A. V. atidavė visą savo nekilnojamąjį turtą, t.y. neaišku, kokia buvo jos tikroji valia: ar ji ketino pareiškėjui savo turtą dovanoti, ar jį palikti kaip palikimą. Teismas nurodė, kad ši nutartis neskundžiama, tačiau tai neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu A. V. atstovas advokatas Arvydas Penelis prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2008m. gegužės 15d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ši nutartis yra neskundžiama (CPK 137 str. 5 d.). Nepagrįsti ir neteisingi nutartyje nurodyti motyvai, kurių pagrindu teismas atsisakė priimti pareiškimą. Pareiškime nurodyta, kad suinteresuotas asmuo šioje byloje yra Z. G.. Teismas nurodo, kad, nežinant suinteresuoto asmens nuomonės – ar jis neprieštarauja pareiškėjo prašymui – negalima padaryti išvados, jog jo teisės nebus pažeistos ir dėl to atsisako priimti pareiškimą. Pareiškėjas išankstinės jo nuomonės nežino ir negali žinoti tol, kol ji nebus išdėstyta teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tam CPK normos įpareigoja besikreipiančius į teismą asmenis nurodyti asmenis, suinteresuotus bylos baigtimi(CPK 37 str., 443 str. 3 d.). Dėl nurodytų aplinkybių negalima konstatuoti, kad prie pareiškimo nepridėti įrodymai, reikšmingi nagrinėjant klausimą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Todėl teismas turėjo pareiškimą priimti ir jį nagrinėti CPK 579 – 582 str. nustatyta tvarka. Be to, nepagrįsti skundžiamoje nutartyje nurodyti atsisakymo priimti pareiškimą pagrindai (CPK 3 str. 6 d. ir 137 str. 2 d. 1 p.), dėl ko pareiškimas nenagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 3 str. 6 d. nustatyta įstatymo analogijos taikymo taisyklė, tačiau tai nesusiję su pateiktu pareiškimu. CPK 137 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai ieškinys nenagrinėtinas teisme. Tačiau nutartyje nenurodytas motyvas, kuris tai patvirtintų. Ši teisės norma taikytina ieškiniams, kurių nagrinėjimas nepriskirtas teismų kompetencijai. Pateiktas pareiškimas turi būti teisme nagrinėjamas, nes tai numato CK 5.31 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

CK 5.31 str. 1 d. nustatyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti šio straipsnio nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d., CPK 580 str. 2 d.). Prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismui paduodamas ir nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 – 582 str.). Prašymas patvirtinti asmeninį testamentą iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, todėl nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas, netaikomas CPK 582 str. 6 d. numatytas draudimas ją skųsti apeliacine tvarka, kadangi, šioje teisės normoje kalbama apie draudimą skųsti apeliacine tvarka nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus ir nėra draudimo apeliacine tvarka skųsti nutartis, priimtas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. Todėl nutartys dėl paveldėjimo procedūrų taikymo gali būti skundžiamos apeliacine tvarka. Kadangi dėl paveldėjimo procedūrų taikymo priimtos nutarties yra galima apeliacija, todėl ir dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas spręsdamas aukščiau aptartos nutarties apskundimo klausimą, todėl jos rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą, nagrinėjamą CPK XXXIX skyriuje nustatytą klausimą ( CPK 581 str. ). Teismas konstatavo, kad prie prašymo nėra pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant paduotą prašymą. Tačiau kokių ir kokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta, teismas nutartyje nenurodė.

CPK 582 str. 3d. nustatyta, kad teismas, gavęs prašymą, nagrinėtiną CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų. Teismas taip pat turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva. Tačiau teismas, įpareigodamas pareiškėją pateikti papildomus įrodymus, turi nurodyti, kokioms aplinkybėms įrodyti ir kokius įrodymus jis turi pateikti.

Vienu iš argumentų, dėl ko A. V. prašymas nenagrinėtinas XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teismas nutartyje nurodė, kad nėra duomenų, kokia yra suinteresuoto asmens Z. G. nuomonė – ar jis neprieštarauja pareiškėjo A. V. teismui pateiktam prašymui. Tačiau nei CPK 111 str., nei CPK 581 str., nustatantys dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, nenumato, kad prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo pateikiantis asmuo privalo teismui pateikti kito byloje dalyvaujančio asmens sutikimą ar nesutikimą dėl pareikšto reikalavimo. Be to procesinės teisės normos nenumato tvarkos, pagal kurią pareiškėjas galėtų gauti kito byloje dalyvaujančio asmens sutikimą ar nesutikimą dėl teismui pateikto parašymo. Todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra teisiškai nepagrįstas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas A. V. pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo klausimą, joje pasisakė dėl teismo leidimo išdavimo ir tokio prašymo priėmimą reguliuojančių procesinių teisės normų.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. V. pareiškimo priėmimo klausimą netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reguliuojančias pateikto prašymo priėmimą, ir pareiškėjo A. V. pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai – prašymą atsisakė priimti iš esmės formaliais argumentais ( atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo A. V. prašymą teismais formaliais motyvais atsisakė priimti jau trečią kartą ). Tuo pareiškėjui suvaržoma CPK 5 str. 1d. jam garantuota teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir A. V. pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo CPK 329 str. 1d., 338 str. ).

Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti A. V. pareiškimą, skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl byloje esančio mirusios J. G. 2008m. sausio 6d. rašyto patvarkymo dėl turto, kurį pareiškėjas vertina kaip jos asmeninį testamentą, turinio , t. y. tyrė ir vertino pateiktus įrodymus. Tačiau pagal CPK 183 str. 1 d., 185 str. taisykles teismas tiria įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, o juos vertina priimdamas procesinį sprendimą ( CPK 270 str., 291 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 3 p.,

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2008m. gegužės 15d. nutartį panaikinti ir A. V. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Biržų rajono apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė