Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-06-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-2714-305/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-14
Bylos Nr.
2YT-2714-305/2022
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00357-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
I. B., N. V., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2714-305/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00357-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 14 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. B., N. V. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina N. B., kuri nuosavybės teise turėjo 0,0440 ha ploto sodo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). N. B. 2012 m. rugsėjo 21 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės patvirtintu testamentu visą šį jai priklausantį sodo žemės sklypą po mirties paliko pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas yra testamentinis N. B. įpėdinis, tai turi teisę paveldėti šį jai priklausantį turtą. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis to nepadarė, kadangi dėl teisinių žinių stokos tiesiog nežinojo apie įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo net ir turint palikėjo testamentą. Be to, kadangi jokių nesutarimų ar ginčų su kitais įpėdiniais dėl sodo žemės sklypo paveldėjimo nebuvo, pareiškėjas naudojosi ir dirbo minėtą žemės sklypą, tai buvo įsitikinęs, jog, turėdamas testamentą, jis savaime tampa motinai priklausančio sodo žemės sklypo savininku, o susitvarkyti tai patvirtinančius dokumentus jis gali bet kada. Nusprendęs motinai priklausantį sodo žemės sklypą persiregistruoti savo vardu, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl N. B. priklausančio turto paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo jos mirties, todėl notaras priimti iš jo pareiškimo dėl turto paveldėjimo jau nebegalėjo. Kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai šiuo metu norėdamas susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas turi kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis priėmė palikimą po savo motinos N. B. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Mirus motinai pareiškėjas ir toliau naudojosi bei dirbo jai priklausantį sodo žemės sklypą, jame sodinosi daržoves, vaismedžius ir kt., nes keletą metų iki mirties motina jau gyveno (duomenys neskelbtini) pas dukrą (pareiškėjo seserį) ir sodo žemės sklypo priežiūra teko jam. Šiuo žemės sklypu jis naudojasi ir jį prižiūri iki šiol, jame jo šeima kasmet sodina bulves, daržoves, skina vaisių bei uogų derlių. Pareiškėjais pilnai disponuoja N. B. priklausančiu turtu nuo pat jos mirties ir jį valdo iki šiol, todėl palikimą po N. B. mirties jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad NŽT neprieštarauja pareiškėjo pateiktam pareiškimui. Pažymi, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso N. B.. Teismui konstatavus, jog pareiškime išdėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais tenkantį paveldimą turtą – žemės sklypą po N. B. mirties, neprieštaraus teismo sprendimui tenkinti prašymą. Nurodo, kad NŽT nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise minimą žemės sklypą. Testamentų registro išraše duomenų apie bet kokias N. B. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra. Teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra (b. l. 20).

Suinteresuotas asmuo N. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos mama N. B. nuo 2011 metų gegužės mėnesio gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 21 d. Mažeikių rajono 1-ame notarų biure mama sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį 0,044 ha ploto sodo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sodas), paliko jos broliui V. B.. Brolis šiuo Sodu naudojosi nuo 2011 m., kai mama apsigyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mama mirė. Brolis, kaip Sodo paveldėtojas, neįteisino paveldėto turto nuosavybės teisės, tačiau to priežasčių, kodėl taip nutiko, ji nežino. Dėl minėto Sodo jokių pretenzijų ji neturi, tai yra paveldėta brolio nuosavybė, todėl su jo pareiškimu teismui pilnai sutinka, t. y., sutinku, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B. priėmė palikimą po N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį valdyti (b. l. 23).

Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, analogišką N. V. atsiliepimui, kuriuo patvirtino, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). N. B. 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį 0,0440 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui V. B. (b. l. 6, 7-8, 9). Todėl pareiškėjas V. B. turi teisę paveldėti mirusiosios turtą tiek kaip įstatyminis įpėdinis (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą), tiek kaip testamentinis įpėdinis. Remiantis byloje esančiais pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais ir kitais įrodymais (b. l. 2-3, 12), nustatyta, kad V. B. iš karto po savo motinos N. B. mirties faktiškai pradėjo naudotis paveldėtinu turtu, t. y., pareiškėjas tiek iki motinos mirties, tiek jai mirus naudojosi bei dirbo (tą daro iki šiol) jai priklausantį sodo žemės sklypą, jame sodinosi daržoves, vaismedžius, skynė vaisių bei uogų derlių ir kt. Testamentų registro išrašas liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po N. B. mirties niekas nesikreipė (b. l. 10).

Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog V. B. po savo motinos N. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. B. priėmė N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus