- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2S-1636-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02766-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- X7 Procapital Fund
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – X7 Procapital Fund (Series M), atstovaujamas valdytojo Stichting X7 Investment Management, uždaroji akcinė bendrovė „FishNet“, M. P., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 iki kol įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-8423-862/2025.
2. Pareiškime nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme pagal pareiškėjos ieškinį atsakovams X7 Procapital Fund (Series M), atstovaujamam fondo valdytojo Stichting X7 Investment Management (toliau – ir suinteresuotas asmuo) ir UAB „FishNet“ nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1271-852/2025 dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Nurodytoje byloje pareiškėja įrodinėja, kad UAB „FishNet“ įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui pagal paskolos sutartis buvo įvykdyti iš trečiųjų asmenų turto ir UAB „FishNet“ prievolės suinteresuotam asmeniui pagal paskolos sutartis pasibaigė, pasibaigė ir viena iš šių prievolių užtikrinusi hipoteka.
3. Pabrėžė, kad jos ieškinys, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025, turi būti patenkintas ir vykdomasis įrašas turi būti panaikintas. Pareiškėjos teigimu, jos nurodomos aplinkybės patvirtina, kad yra būtina sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 iki skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės (toliau – ir antstolė) veiksmų išnagrinėjimo, nes yra tenkinamos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas pasibaigusios hipotekos pagrindui; yra inicijuota ir bus nagrinėjama byla dėl antstolės veiksmų pagal skundą. Egzistuoja reali grėsmė, kad nesustabdžius vykdomosios bylos, pareiškėjos padėtis gali nepagrįstai pasunkėti, nes antstolė galėtų atlikti vykdymo veiksmus, kurių rezultate pareiškėja galėtų prarasti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo susigrąžinimas netgi galėtų būti neįmanomas.
Atsiliepimas
4. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog su juo nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas.
5. Paaiškino, kad išieškojimas pradėtas nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdymo procese yra priimtas procesinis sprendimas – patvarkymas dėl turto realizavimo ir ekspertizes paskyrimo. Pareiškėjos argumentai apie pradėtą teisminį ginčą savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje, kurioje skundžiami antstolio veiksmai netenkinus prašymo nutraukti vykdomąją bylą.
6. Suinteresuotas asmuo X7 Procapital Fund (Series M), atstovaujamas valdytojo Stichting X7 Investment Managemen, pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Patvirtino, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1271-852/2025, kurią prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja įvardija kaip bylą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pareiškėja jau du kartus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571. Abu kartus Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 šių pareiškėjos prašymų netenkino / paliko nenagrinėtu.
7. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571) taikymo, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju ieškinys neatitinka pagrįstumo sąlygos, jog ieškovė remiasi prielaida, kad atsakovui (suinteresuotam asmeniui) įgyvendinus opciono sutartį, prievolės pagal paskolos sutartis buvo įvykdytos, tačiau ieškinyje neatskleista kaip ir kada UAB ,,FishNet“ grąžino paskolas pagal ginčo paskolos sutartis, kad opciono sutartyje nėra nuostatų, aiškiai ir tiesiogiai numatančių, jog įsipareigojimai pagal paskolos sutartis pasibaigia, pirkėjui suinteresuotam asmeniui įgyvendinus akcijų pirkimo teisę, opciono sutarties aiškinimas ir taikymas nėra šios civilinės bylos dalyku, nes ginčams dėl šios sutarties yra numatyta arbitražinė išlyga.
8. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad pareiškėja dėl minėtos nutarties 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Pareiškėja 2025 m. vasario 4 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki kol įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571, todėl teismas, įvertinęs susiklosčiusią procesinę situaciją, sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės spręsti dėl pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Pažymėjo, jog pareiškėja, nelaukdama kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, trečią kartą prašo teismo taikyti iš esmės tas pačias laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje iki galutinio sprendimo byloje dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos trečias prašymas teismui taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, kurias Vilniaus apygardos teismas atsisakė taikyti 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, o 2025 m. vasario 13 d. nutartimi prašymą paliko nenagrinėtu, yra nepagrįstas, nes prašymas yra paremtas tais pačiais pareiškėjos samprotavimais ir teiginiais, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Pareiškėja prašymą šioje civilinėje byloje Nr. e2YT-8423-862/2025 taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė ir savo ankstesnius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kurios, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, nesudarė pagrindo jų taikyti.
10. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prievolės pagal paskolos sutartis nėra įvykdytos, t. y. nėra pasibaigusios, dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis yra teisminis ginčas, kuris ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025, todėl pareiškėja visiškai neteisingai savo 2025 m. vasario 20 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad yra pagrįsta, jog prievolė suinteresuotam asmeniui pagal paskolos sutartį yra pasibaigusi. UAB „FishNet“ Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 pateikė buhalterinę pažymą, iš kurios matyti, kad UAB „FishNet“ įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui 2024 m. liepos 12 d. (opciono sutarties įgyvendinimo dieną) buvo 881 326,93 Eur, ir taip pat nepatvirtina pareiškėjos argumentų, kad UAB „FishNet“ prievolės kreditoriui suinteresuotam asmeniui pasibaigusios. Vilniaus apygardos teisme inicijuota civiline byla Nr. e2-1271-852/2025 pareiškėja siekia įrodyti, kad suinteresuotam asmeniui įgyvendinus 2024 m. sausio 31 d. sudarytą UAB „FishNet“ akcijų pirkimo opciono sutartį su UAB „FishNet“ akcininkais (pareiškėja (90 procentų akcijų); I. P. (5 procentų akcijų); V. J. (5 procentų akcijų)), UAB „FishNet“ prievolės suinteresuotam asmeniui pagal paskolos sutartis pasibaigė. Atkreipė dėmesį, kad pati opciono sutartis aiškiai įtvirtina, kad jos įgyvendinimas nereiškia UAB „FishNet“ prievolių pasibaigimo suinteresuotam asmeniui, kas sudarytų pagrindą naikinti hipoteką ar pripažinti, kad ji yra pasibaigusi.
11. Suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžė, kad pareiškėja ir / ar jos buvęs sutuoktinis M. P. tiesiogiai ir / ar netiesiogiai UAB „FishNet“ akcininkais buvo nuo pat UAB „FishNet“ įsteigimo 2015 m. lapkričio 24 d. Pareiškėja, tiesiogiai būdama kontroliuojanti bendrovės akcininkė (90 procentų), nuo 2024 m. sausio 16 d., matydama UAB „FishNet“ finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų, kad įsipareigojimai kreditoriui būtų įvykdyti ir nebūtų reikalinga pastarajam įgyvendinti opciono sutarties bei pradėti išieškojimo ir hipotekos pagrindu. Pareiškėjos procesinius veiksmus prilygino piktnaudžiavimui savo pačios inicijuotais procesais – prašymą dėl vykdymo sustabdymo teikiant tiek vykdomojoje byloje, tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolė turi nutraukti arba stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/24/02571, nes pareiškėja Vilniaus apygardos teisme ginčija vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu pradėtas priverstinio išieškojimo vykdymo procesas.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui pateiktas trečiasis pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamu skundu dėl antstolės veiksmų. Teismas darė išvadą, kad suinteresuoto asmens argumentai bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1271-852/2025 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01258-2024-9) duomenys patvirtina, jog pareiškėja nagrinėjamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekia tų procesinių rezultatų, kurių iki 2025 m. vasario 21 d. jai nepavyko pasiekti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01258-2024-9), o tai, anot pirmosios instancijos teismo, nesudarė pagrindo laikyti, kad prašymas yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja prašyme neišdėstė argumentų, kurie paaiškintų, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonėmis įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų, vykdymą ir kaip prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus pašalinta grėsmė teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, nevykdymui ar netinkamam vykdymui. Pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai, kad nebeegzistuoja vykdymo pagrindas, yra hipotetinio pobūdžio, grindžiamas tik pareiškėjos atstovo samprotavimais, o prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra susijęs su kitame teisme nagrinėjama civiline byla, tačiau ne su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamu skundu dėl antstolio veiksmų.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė sąlygų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Pareiškėja L. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjamu skundu dėl antstolės veiksmų. Vien iš apeliantės skunde ir prašyme pareikštų reikalavimų akivaizdu, kad apeliantės prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjamu skundu dėl antstolės veiksmų, t. y. apeliantė pareiškė prašymą, siekdama išsaugoti ginčo šalių status quo (esamą situaciją, dabartinę padėtį) vykdomojoje byloje, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje.
Šalies argumentai
17.2. Prašyme apeliantė nurodė, kad skundas savo esme nėra tik skundas dėl konkretaus antstolės veiksmo vykdomojoje byloje, skundo patenkinimas reikštų vykdomosios bylos pabaigą, o tai savo ruožtu – visų vykdomojoje byloje atliktų veiksmų neteisėtumą. Apeliantė nurodė, kad tuo atveju, jeigu vykdomoji byla nebūtų sustabdyta iki galutinio teismo sprendimo byloje dėl antstolio veiksmų, antstolė galėtų ir toliau atlikti vykdymo veiksmus (kurių atlikimo teisėtumas byloje dėl antstolio veiksmų yra kvestionuojamas), kuriais būtų akivaizdžiai pažeidžiami apeliantės interesai, o galiausiai – apeliantė galėtų prarasti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą iki galutinio sprendimo byloje dėl antstolio veiksmų, kurio susigrąžinimas netgi galėtų būti neįmanomas.
17.3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje dėl hipotekos panaikinimo, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 2025 m. vasario 13 d. nutartis byloje dėl hipotekos panaikinimo, kuria naujas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasikeitus aplinkybėms paliktas nenagrinėtu, nėra įsiteisėjusios, nes yra apskųstos apeliacine tvarka. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl hipotekos panaikinimo galutinai pasisakys Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-130-464/2025. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis teismo byloje dėl hipotekos panaikinimo padarytomis išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai, visiškai nepagrįstai jomis vadovavosi ir visiškai nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė analogiškai.
17.4. Teismas neatliko jokio savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinimo byloje dėl antstolės veiksmų, atitinkamai priėmė nemotyvuotą skundžiamą nutartį. Vietoj savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinimo byloje dėl antstolės veiksmų, teismas vadovavosi teismo išvadomis byloje dėl hipotekos panaikinimo, nors ir, kaip minėta, tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl antstolės veiksmų, teismas turėjo vertinti skundo pagrįstumą savarankiškai ir atitinkamai pateikti savo motyvuotą vertinimą. Tačiau teismas tik pakartojo 2024 m. lapkričio 29 d. teismo nutarties byloje dėl hipotekos panaikinimo, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kuri yra neįsiteisėjusi, nes apskųsta apeliacine tvarka), motyvus.
18. Antstolė Virginija Meškauskienė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Vykdymui gautas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės Dalios Jungevicienės 2024 m. spalio 16 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 5554 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „FishNet“ ir įkaito davėjų M. P. ir L. K. suinteresuoto asmens Stichting X7 Investment Management naudai. Iki 2025 m. kovo 27 d. antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas nebuvo nei panaikintas, nei nuginčytas, jo vykdymas nebuvo sustabdytas.
18.2. Apeliantei vykdymo procese teikiant skundus dėl antstolės veiksmų ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo bei jų pagrįstumo. Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
19. Suinteresuotas asmuo X7 Procapital Fund (Series M), atstovaujamas fondo valdytojo Stichting X7 Investment Management, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės 2025 m. kovo 17 d. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-130-464/2025 nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 pagal notarės Dalios Jungevičienės 2024 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5554 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 priėmimo ir įsiteisėjimo. Taigi minėta nutartimi buvo pritaikytos apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 priėmimo ir įsiteisėjimo.
19.2. Apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 7 d. nutarties turėtų būti nutrauktas, nelikus apeliacijos objekto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis). Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pakartotinis tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiks ir ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
19.3. Apeliantė piktnaudžiauja savo pačios inicijuotais procesais – neatsiima / neatsisako prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, kai tapačios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl paties vykdomojo dokumento teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
21. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė L. K. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571, kol bus išnagrinėtas apeliantės skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo netenkino, nurodydamas, jog apeliantė neįrodė sąlygų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesta kaip nepagrįstas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliantės pateiktas trečiasis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris nėra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamu skundu dėl antstolės veiksmų. Suinteresuoto asmens argumentai bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1271-852/2025 duomenys patvirtina, kad apeliantė nagrinėjamu prašymu siekia tų procesinių rezultatų, kurių iki 2025 m. vasario 21 d. jai nepavyko pasiekti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025. Apeliantė atskiruoju skundu su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.
24. Iš teismų informacinės sistemos ( toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 apeliantė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti – suinteresuotam asmeniui X7 Procapital Fund (Series M), atstovaujamam fondo valdytojo Stiching X7 Investment Management, pateikti 2024 m. spalio 16 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. 5554 (IDK Nr. 30000143480318) priverstiniam vykdymui, o tuo atveju, jeigu vykdomasis įrašas jau pateiktas – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal šį vykdomąjį įrašą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi apeliantės pakartotinai pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą, kadangi ankstesnė Vilniaus apygardos teismo nutartis (2024 m. lapkričio 29 d.), kuria atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą, buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.
25. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, t. y. sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 pagal notarės Dalios Jungevičienės 2024 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5554 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-852/2025 priėmimo ir įsiteisėjimo.
26. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme pateiktu prašymu prašė taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. siekė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje. Pažymėtina, kad išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.
28. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pasiektas apeliantės siekiamas rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašomų ir byloje Lietuvos apeliacinio teismo jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, sutinka su suinteresuoto asmens išdėstytais argumentais, jog apeliantė šiuo atveju reikalauja, kad byloje antrą kartą būtų taikytos tapačios laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakartotinis tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda teisinę prasmę ir yra netikslingas, jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas antrą kartą būtų perteklinis, neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų.
29. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pritaikius analogiškas apeliantės prašomoms laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/02571 iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje Nr. e2-1271-852/2025, nebėra pagrindo šiame apeliaciniame procese spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Taigi, apeliantės L. K. atskirojo skundo nagrinėjimas netenka savo prasmės, o tai yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.