- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- A-167-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01161-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Domo projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, O. E. P., J. P., N. P., T. A., B. B., L. M., V. S., E. R., A. Z., R. J., E. M., B. S. P., B. M., Eucharistinio Jėzaus seserų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB "Domo projektas", Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, "Palangos butų ūkis"
- Kategorijos
- 16.2.2Detalieji planai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Domo projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, O. E. P., J. P., N. P., T. A., B. B., L. M., V. S., E. R., A. Z., R. J., E. M., B. S. P., B. M., Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijai, B. B. G., J. M., R. G., G. G., P. K., A. B., A. J., R. K., V. V., L. S., D. O. K., L. B., A. V., A. T., J. P., A. K., T. P., M. B., J. V., L. M., S. J. T., G. Č., V. V., S. Ž., I. Ž., O. Š., Z. E., E. L., E. E., E. K., R. L., J. J., A. G., M. B., V. B., L. L., M. L.-K., G. L., Ž. L., E. K., A. S., V. Ž., L. P., A. G., K. K., L. L. K., D. G., I. S. B., V. K., J. Ž., R. Ž., N. A. S., D. B., J. T., R. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (18.8.)-ATPS1-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detalaus teritorijų planavimo dokumentui“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengto plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo administracinę procedūrą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis ir O. E. P. yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šiai namų valdai 1959 metais buvo paskirtas žemės sklypas, tačiau iki šiol nėra baigtos žemės sklypo privatizavimo, matavimo ir plano sudarymo procedūros. Teigė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra tarp trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai. Valstybinę žemę administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT).
3. Nurodė, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalyje. Pareiškėjo teigimu tam, kad galėtų pilnai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu, 2011 m. liepos 29 d. buvo parengtas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detalusis planas, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-574 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)”. Pažymėjo, jog formuojamo žemės sklypo projekte yra numatytas mažesnis nei 3 metrų pločio laisvos valstybinės žemės tarpas tarp žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vakarų pusės sienos.
4. Paaiškino, kad atsakovas 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. spalio 21 d. raštuose nepagrįstai nurodė, jog nepakoreguota vakarinė formuojamo sklypo riba iki (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio ir pietinė riba pagal inventorinį planą ir Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (12.53.-kl)2kl-1542 ir NŽT 2014 m. vasario 28 d. pritarė tokiems žemės sklypo plano projekto sprendiniams, tačiau atsakovas ir daugiabučių namų gyventojai reikalauja, kad būtų numatytas 3 metrų atstumas. Apie parengtą žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą 2014 m. balandžio 25 d. buvo paskelbta Palangos miesto dienraštyje „Palangos tiltas” Nr. 31(1269). Nurodė, kad 2014 m. gegužės 5 d. buvo gauti J. M. ir N. S. pasiūlymai, tačiau jie buvo atmesti. Pareiškėjas 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suderinti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjo teigimu, dėl atsisakymo suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra suvaržyta jo teisė užbaigti tokio plano tvirtinimo procedūras, suformuotą žemės sklypą įregistruoti viešame registre bei laisvai disponuoti nuosava namų valda.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-574 pareiškėjui buvo leista rengti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – naudojamo valstybinės žemės sklypo esamam statiniui ir jo priklausiniams eksploatuoti suformavimas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas teigė, kad pagal Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 8 ir 32 punktus, pareiškėjas yra rengiamo plano iniciatorius ir finansuotojas, bet ne organizatorius, todėl tik plano organizatorius gali tenkinti arba atmesti pateiktus gyventojų pasiūlymus. Teigė, kad gyventojų pasiūlymams buvo pritarta, o plano rengėjas buvo įpareigotas planą pataisyti, atsižvelgiant į gautus ir priimtus pasiūlymus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-574 be daugiabučio namo savininkų sutikimo nebuvo leista važinėti per svetimą kiemą. Pažymėjo, jog važinėjant per svetimą kiemą, būtų keliama grėsmė to namo gyventojams. Norėdamas įsirengti papildomą įvažiavimą ir važinėti per daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemą, pareiškėjas turi gauti minėto namo savininkų sutikimą.
7. Atsakovas teigė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 193 punktą formuojamo sklypo ribos turi būti atitrauktos ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo daugiabučių namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nes namus reikia prižiūrėti, renovuoti. Nurodė, kad visais atvejais pradėti rengti prilyginami detaliajam planui planai turi būti paviešinti savivaldybės interneto tinklalapio specialiojoje skiltyje, taip pat turi būti paviešintas plano rengėjas ir jo kontaktiniai duomenys. Apie parengtą žemės sklypo planą nebuvo paskelbta nei vietos spaudoje, nei savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat nenurodyta, kas yra plano rengėjas ir kokie jo kontaktiniai duomenys.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių – Palangos miesto istorinės dalies teritoriją. Pažymėjo, kad 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (12.53.-kl)2kl-1542 minėto žemės sklypo projektui buvo pritarta.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.
10. NŽT nurodė, kad teritorijų planavimo organizatorius privalo tenkinti visuomenės (viešąjį) interesą, o ne atskirų suinteresuotų asmenų ar jų grupių poreikius. Teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengtą planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nurodydama, jog pateiktas teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Nurodė, kad jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas, nebūtų galimybės renovuoti daugiabutį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), būtų apsunkintas patekimas į bendrą kiemą, taip pat neturėtų galimybės privažiuoti specialiosios transporto priemonės.
13. Tretieji suinteresuoti asmenys L. B., J. P., T. P., M. B., Ž. L., A. S., A. G., J. J., D. S., N. S., V. Ž., I. B., S. R., A. B., J. M., P. K., B. B. G., B. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
14. Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys Nijolė A. S., D. G., J. M. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (18.8.)-ATPS1-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui”. Kitą skundo dalį atmetė.
16. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-574 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ buvo leista rengti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas – naudojamo valstybinės žemės sklypo esamam statiniui ir jo priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformavimas. Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (18.8.)-ATPS1-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ planą atsisakyta suderinti.
17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju pradėtas planavimas turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, todėl byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.
18. Teismas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, nurodė, kad viena iš teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijų yra teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Teritorijų planavimo dokumentų derinimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje yra apibrėžiamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
19. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka yra reglamentuota Teritorijų planavimo įstatymo penktajame skirsnyje. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, jų sprendiniai visų pirma turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti. Tai realizuojama suinteresuotą visuomenę įtraukiant į teritorijų planavimo procesą ir taip užtikrinant šio proceso viešumą, kuris yra viena iš sąlygų užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu, vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai) (Aprašo 26 p.). Aprašo 28 punktas numato, jog kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.1 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus ir (ar) naudotojus ir gretimų žemės sklypų savininkus ir (ar) naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu statinių savininkų ir (ar) naudotojų ir gretimų žemės sklypų savininkų ir (ar) naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ar naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį galima susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti pasiūlymus savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punktu, ginčo plano rengimui, derinimui, viešam svarstymui ir tvirtinimui leidžiama supaprastinta tvarka.
20. Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius kartu su plano rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta. Sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius. Atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras, planavimo organizatorius parengia priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus apibendrinančią medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, skenuotas visuomenės pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje, kurią kartu su parengtu teritorijų planavimo dokumento projektu teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. <...> (Aprašo 10 punktas).
21. Teismas pažymėjo, kad nors teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, jog Plano sprendinių svarstymo stadijoje išnagrinėjus gautus daugiabučių namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymus jie buvo patenkinti, byloje nėra duomenų apie planavimo organizatoriaus parengtą priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus apibendrinančią medžiagą su paaiškinimais, kaip buvo atsižvelgta į visuomenės nuomonę, kuri kartu su parengtu teritorijų planavimo dokumento projektu būtų pateikta teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Iš plano medžiagos matyti, kad plano sprendiniai nėra pakoreguoti, todėl vertino, jog toks planas negalėjo būti teikiamas derinimui. Kadangi nustatytas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. (18.8.)-ATPS1-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui” naikintinas ir plano nederinimo motyvai, išdėstyti ginčijamame sprendime, nevertintini.
22. Teismas, konstatavęs, kad tinkamai neužtikrinus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, plano projektas negalėjo būti teikiamas derinimui, skundo dalį dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Domo projektas“ parengto plano derinimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
24. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teismas be pagrindo į administracinės bylos procesą įtraukė eilę trečiųjų suinteresuotų asmenų, todėl netinkamai nustatė šių asmenų suinteresuotumą dėl teisinio ginčo šioje byloje ir tokiu būdu neteisingai atskleidė bylos esmę. Visi greta pareiškėjo žemės sklypo esantys daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai neprivalėjo dalyvauti šiame teismo procese, kadangi būsimas teismo sprendimas neturės įtakos jų teisėms ir / ar pareigoms, nes bylos medžiaga yra įrodyta, kad pareiškėjo iniciatyva formuojamo žemės sklypo gretimybėse visur yra laisva valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Ši institucija suderino žemės sklypo Plano projektą, todėl tokiu būdu institucija tinkamai atstovavo Lietuvos Respublikos valstybę ir greta gyvenančius asmenis, kurie be pagrindo buvo įtraukti į administracinės bylos procesą.
25. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus dalyje dėl visuomenės informavimo apie parengtą žemės sklypo plano projektą, todėl netinkamai konstatavo esminį procedūrinį pažeidimą dalyje dėl visuomenės informavimo. Pareiškėjo nuomone, apie parengtą Planą tinkamai buvo visuomenė informuota viešu skelbimu laikraštyje bei savivaldybės internetinėje svetainėje. Pagal teisinį reglamentavimą nebuvo privaloma niekam išsiųsti pranešimų registruotasis laiškais, kadangi pareiškėjo naudojamo žemės sklypo gretimybėse nėra suformuoti jokie žemės sklypai, todėl valstybę ir daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkus tinkamai atstovavo NŽT.
26. Pažymi, kadangi savivaldybės administracija viešu skelbimu savivaldybės tinklalapyje paskelbė apie parengtą žemės sklypo planą, todėl pareiškėjui nebuvo jokių abejonių, jog visos projekto procedūros yra užbaigtos tinkamai ir pareiškėjas ne vieną kartą savivaldybės administracijai pateikė derinimui visą detaliojo plano projektą. Kadangi pareiškėjui nebuvo žinomi jokie pažeidimai dalyje dėl visuomenės informavimo, todėl jam nebuvo jokių kliūčių teikti detaliojo plano projektą derinimui. Teismo išvada, kad planas negalėjo būti teikiamas derinti, nėra pagrįsta jokia teisės norma, todėl tokia išvada vertintina kaip teismo subjektyvi nuomonė, tačiau negrįsta konkrečiu teisės aktu, dėl to yra neteisinga ir negalima, nes apribojo galimybę pareiškėjui toliau įgyvendinti Plano projekto derinimo procedūrą.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas teigia, kadangi nebuvo padaryta jokių pažeidimų dėl visuomenės informavimo, todėl teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad nepakoregavus plano sprendinių nebuvo galima teikti Plano derinti. Jeigu savivaldybės administracija jokių pažeidimų nenustatė ir priėmė Planą derinti bei atliko administracinę procedūrą, tai pareiškėjas turėjo teisę teikti Planą derinti, nes savivaldybė pripažino šią procedūrą ir ją vykdė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau teismas privalėjo patikrinti visą šios administracinės procedūros teisėtumą, ne tik visuomenės informavimo procedūras.
28. Nurodo, kad teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepilna apimtimi, kadangi nevertino savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo motyvų dėl Plano projekto nederinimo, todėl teismo sprendimas neaiškus ir nekonkretus, nes iš jo turinio nėra aišku, kokius veiksmus po teismo sprendimo privalo atlikti pareiškėjas ir / ar savivaldybės administracija. Teismas privalėjo įvertinti faktinę aplinkybę, kad Plano projekto derinimas vyksta nepagrįstai ilgai, t. y. nuo 2011 m., todėl teismas turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą išsamiai, visapusiškai ir pilnai. Kadangi teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepilna apimtimi, todėl teismas nevertino ar daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai apskritai turėjo teisę ir teisinį suinteresuotumą savivaldybės administracijai reikšti pastabas ir / ar pretenzijas dėl svetimo žemės sklypo Plano projekto. Teismas tinkamai neišsprendė šių trečiųjų suinteresuotų asmenų galimų teisių pažeidimų, jų suinteresuotumo Plano projekto sprendiniais pagrįstumo, todėl tinkamai nenustatė visuomenės informavimo procedūrų pažeidimų, jų konkrečiai neidentifikavo ir neišaiškino bei nenustatė konkrečiai kuo pasireiškė visuomenės informavimo apie parengtą Planą procedūrų pažeidimai. Teismas sprendime citavo atitinkamus teisė aktus, tačiau konkrečiai nenurodė kokie visuomenės pasiūlymai ir kokia tvarka privalėjo būti apsvarstyti.
29. Pažymi, kad nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi, pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju jeigu buvo neužtikrintas visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese, teismas privalėjo įpareigoti atsakovą atlikti Plano projekto derinimo procedūrą pašalinant konkrečius pažeidimus, kuriuos nustatė teismas. Taip pat teismas neišaiškino dėl kieno kaltės atsirado teismo nustatyti teisės aktų pažeidimai, todėl nėra aišku kaip ir kokia tvarka reikia pašalinti nustatytus pažeidimus.
30. Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodė eilę Viešojo administravimo įstatymo normų pažeidimų, kurie buvo padaryti priimant savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo nurodytus pažeidimus įvertinti ir atitinkamai nuspręsti dėl savivaldybės sprendimo teisėtumo, neatsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė esminį teritorijų planavimo procedūrų pažeidimą, kurio teismas konkrečiai neidentifikavo ir neišaiškino.
31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo naudojamo esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), supaprastinto detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūra vyksta nuo 2011 m. Pareiškėjas mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos įvairūs atskiri atstovai su tokiomis nepagrįstai ilgomis ir teisiškai niekaip nepaaiškinamomis viešojo administravimo subjekto administracinėmis procedūromis jį, kaip pilietį, terorizavo ir įžūliai tyčiojosi. Dėl tokių savivaldybės administracijos atstovų nepagrįstų ir nepaaiškinamų bei įžūlių sprendimų jo atžvilgiu, pareiškėjas 2015 m. dėl didelių išgyvenimų ir neigiamos psichologinės būsenos susirgau nepagydoma liga – neuralgija. Dėl šio susirgimo jį konsultavo žymiausi Kauno klinikų neurologai ir elektroninės kibernetikos specialistai, kurie pasiūlė po oda implantuoti bandomuosius elektrodus su stimuliatoriumi, kurių kaina yra apie 2 000 Eur, o vėliau po oda implantuoti pastovius elektrodus su stimuliatoriumi, kurių kaina yra apie 12 000 Eur. Net ir implantavus po oda paminėtus elektrodus su stimuliatoriumi, Kauno klinikų medicinos specialistai negali pareiškėjui duoti realių garantijų, kad jį varginantys dideli skausmai praeis arba pavyks patikimai sustabdyti ligos eigą. Pareiškėjas nuolat privalo vartoti vaistus nuo skausmo. Dėl jo sveikatos suluošinimo yra kalti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. ir savivaldybės architekto V. D. neteisėti ir nepagrįsti veiksmai bei jų sprendimai viešojo administravimo srityje, nes abu valstybės tarnautojai tinkamai neatliko savo pareigų, kad pagal galiojančius teisės aktus būtų tinkamai įgyvendintas naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, supaprastintas žemės sklypo formavimo detalusis planas.
32. Akcentuoja, kad turi didelę patirtį statybos ir statybos inžinerijos bei statybos projektavimo srityje, taip pat patirtį ir suvokimą apie teritorijų planavimą, kadangi statyba ir teritorijų planavimas yra tiesiogiai tarpusavyje susiję procesai. Pareiškėjui sunku suvoki, kaip Palangos miesto savivaldybės administracija galėjo tokį ilgą laiko tarpą tęsti supaprastinto žemės sklypo formavimo detaliojo plano projektavimo ir derinimo procedūrą ir ją atlikti neteisėtai bei savo neteisėtų veiksmų nepastebėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
33. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas yra nekonkretus, neaiškus, todėl jis negali būti pripažintas teisėtu. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo nepilna apimtimi, o byloje yra pateikti visi galimi rašytiniai įrodymai, todėl pareiškėjas mano, kad galima šį teisinį ginčą išnagrinėti iš esmės priimant naują teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkintas.
Atsiliepimas
34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
35. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė gretimų daugiabučių namų gyventojus, nes pareiškėjas siekia daugiabučių namų gyventojų naudojamos žemės sąskaita susiformuoti sau sklypą. Pareiškėjas taip pat siekia susiaurinti privažiavimą prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypo planas ne kartą buvo taisytas ir teiktas Administracijai derinti. Šią aplinkybę pripažino pareiškėjas ir teismo posėdžio metu. Akivaizdu, kad pakeitus sprendinius, pakeitimai turi būti paviešinti. Visuomenė turi teisę dalyvauti viešinimo procese ir pareikšti pastabas. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, teismas negalėjo įpareigoti suderinti plano, jei buvo pažeistos viešinimo procedūros ir sklypas susiformuotas daugiabučių namų privažiavimų ir priėjimų sąskaita.
36. Pažymi, kad sklypo formavimas užtruko ilgai tik dėl paties pareiškėjo veiksmų. Parengtą planą reikia koreguoti, neliečiant esamų (dešimtmečius egzistavusių) daugiabučių namų privažiavimų ir priėjimų, atlikti viešinimo procedūras ir teikti derinti pakartotinai.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko poziciją, išdėstytą 2017 m. spalio 3 d. atsiliepime į skundą.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsakovo ir NŽT poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. S. ir O. E. P. yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
41. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-574 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ buvo leista rengti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas – naudojamo valstybinės žemės sklypo esamam statiniui ir jo priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformavimas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į J. S. ir O. E. P. prašymą.
42. Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (18.8.)-ATPS1-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ planą atsisakyta suderinti. 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodytos septynios pastabos, dėl kurių planas negali būti derinamas.
43. Ginčijamo rašto turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad planas nederintas dėl to, jog nebuvo pakoreguotas atsižvelgiant į šalia planuojamo sklypo esančių daugiabučių namų ((duomenys neskelbtini)) gyventojų pateiktas raštiškas pretenzijas. Be to, ginčijamame rašte nurodytos pastabos dėl oro uosto apsaugos zonos, dėl gatvės raudonųjų linijų, dėl servitutų, dėl viešinimo procedūrų.
44. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesutiko su visomis ginčijamame sprendime nurodytomis pastabomis. Pareiškėjas paaiškino, kad namų valdai 1959 metais buvo paskirtas žemės sklypas, tačiau iki šiol nėra baigtos žemės sklypo privatizavimo, matavimo ir plano sudarymo procedūros. Teigė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra tarp trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai, todėl šių namų gyventojai neturėtų dalyvauti plano rengimo procese, kaip ir šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Nurodo, kad šių gyventojų pozicija nėra reikšminga plano rengimo metu, nes Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, pritarė rengiamam planui.
45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą sprendimą, kurį motyvavo Nuostatų 8, 10 punktais. Teismas sprendė, kad plano sprendinių svarstymo stadijoje išnagrinėjus gautus daugiabučių namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymus jie buvo patenkinti, byloje nėra duomenų apie planavimo organizatoriaus parengtą priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus apibendrinančią medžiagą su paaiškinimais, kaip buvo atsižvelgta į visuomenės nuomonę, kuri kartu su parengtu teritorijų planavimo dokumento projektu būtų pateikta teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Iš plano medžiagos matyti, kad plano sprendiniai nėra pakoreguoti, todėl vertino, jog toks planas negalėjo būti teikiamas derinimui.
VI.
46. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 1d.) 21 straipsnio (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 straipsnio redakcija) 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.
47. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos (toliau – pareiškėjai).
48. Šio Aprašo 34.1. punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas derinamas su savivaldybės vyriausiuoju architektu arba jo įgaliotu valstybės tarnautoju.
49. Aprašo 32 punkte nustatyta, kad kol susipažįstama su parengtu žemės sklypo planu, savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl jo, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po to, kai baigiasi susipažinimo laikas.
50. Aprašo 35 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas.
51. Aprašo 38 punkte nustatyta, kad suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui.
52. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. kovo 21 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 1 punkte (2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 897 redakcija) nustatyta, kad Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja bendrąją ir supaprastintą visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, taip pat bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras.
53. Šių Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius kartu su plano rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta. Sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius.
54. Šių Nuostatų 10 punkte (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 466 redakcija) nustatyta, kad atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras, planavimo organizatorius parengia priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus apibendrinančią medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, skenuotas visuomenės pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje, kurią kartu su parengtu teritorijų planavimo dokumento projektu teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Visuomenės dalyvavimo ataskaita kartu su suderintu teritorijų planavimo dokumento projektu pateikiama valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai.
VII.
55. Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad žemės sklypo planą, kurio rengimą inicijavo J. S. ir O. E. P., pagal Aprašo 34.1. punktą atsisakė suderinti savivaldybės vyriausiasis architektas.
56. Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad savivaldybės administracija gavo šalia planuojamo sklypo esančių daugiabučių namų ((duomenys neskelbtini)) gyventojų pasiūlymus ir pavedė plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus, kaip tai yra įtvirtinta Aprašo 32 punkte.
57. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti pritaikytos Nuostatų 8, 10 punktai (planavimo organizatorius parengia suinteresuotos visuomenės priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtu teritorijų planavimo dokumento projektu teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms) neatsižvelgė į tai, kad Nuostatai reglamentuoja bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras. Nuostatuose nustatytas procedūras reikia taikyti atsižvelgiant į konkrečius atvejus, t. y. į rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ir nustatytą rengimo tvarką.
58. Nagrinėjamoje byloje Aprašo 32 punkte nustatyta speciali norma kaip yra nagrinėjami suinteresuotos visuomenės pasiūlymai. Atsakovas laikėsi šios tvarkos ir išnagrinėjęs pasiūlymus pavedė plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius buvo viena iš planą derinančių institucijų, kuri veikė pagal Aprašo 32 punktą.
59. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad buvo pažeisti Nuostatų 8, 10 punktai ir panaikino ginčijamą sprendimą. Be to, nagrinėjamą bylą inicijavo ne suinteresuota visuomenė, o plano iniciatorius, kuris ginčo pagrindu nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių teismas nepasisakė.
60. Minėta, kad ginčijamu raštu planas nederintas dėl to, jog planas nebuvo pakoreguotas atsižvelgiant į šalia planuojamo sklypo esančių daugiabučių namų ((duomenys neskelbtini)) gyventojų pateiktas raštiškas pretenzijas. Be to, ginčijamame rašte nurodytos pastabos dėl oro uosto apsaugos zonos, dėl gatvės raudonųjų linijų, dėl servitutų, dėl viešinimo procedūrų.
61. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl vieno ginčijamame rašte nurodytų ir pareiškėjo ginčytų klausimų, taigi teismas neišnagrinėjo teisme keliamo ginčo. Teismas nevertino, ar atsakovo ginčijamame rašte nurodytos priežastys, dėl kurių nederinamas teikiamas planas, yra teisėtos.
62. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad gretimų namų gyventojų pozicija nėra reikšminga plano rengimo metu, nes Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, pritarė rengiamam planui. Byloje nėra Nacionalinės žemės tarnybos aiškios pozicijos minėtu klausimu.
63. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aspektų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 146 str. 1 d.).
64. Kadangi nėra priimamas galutinis sprendimas dėl bylos esmės, nėra sprendžiamas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.