Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas priėmė ieškinį, kuriuo ieškovė prašo iškeldinti atsakovą A. M. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu asmeniniu turtu, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 130 str. 1 d.), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei B. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis A. S. 2016 m. vasario 10 d. turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S1a-7033 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už 40790,00 Eur. Ieškovė 2016-02-12 pranešimu, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu nurodė per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo A. M. išsikraustyti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). AB Lietuvos pašto duomenimis siunta 2016-02-13 įteikta gavėjui. Duomenų apie tai, kad atsakovas išsikeldino iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, teismas neturi.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai). Ieškovė nurodo, kad atsakovas neišsikėlė iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas išsikėlė iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kaip ir minėta, nėra, atsakovas taip pat nepareiškė jokių priešpriešinių reikalavimų ar paaiškinimų. Pažymėtina, kad ieškovės siųstas pranešimas dėl išsikeldinimo, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui įteiktas tinkamai, apie keliamus reikalavimus atlaisvinti butą, atsakovas žino. Be to, šiuo adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamą vietą. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas vis dar faktiškai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės prašymas iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovas A. M. iškeldintinas su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės neturtinis reikalavimas patenkintas 100 procentų, todėl laikytina, kad priteistinos iš atsakovo 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, pateikdama ieškinį, AB „Swedbank“ bankas 2016-03-23 kvitu sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad procesinius dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi su neturtiniu reikalavimu, o dokumentus pateikė per Liteko VEP posistemį, mokėtina žyminio suma yra 31,00 Eur, todėl 10,00 Eur sumokėto žyminio mokešio grąžintini ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visais atsakovui priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti 10,00 Eur žyminio mokesčio permokos (AB „Swedbank“ bankas 2016-03-23 kvitas; žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje ZD51582) ieškovei B. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.