- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- II-77-738/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01506-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. J., Raudondvario PN atstovui Giedriui Drukteniui, išnagrinėjusi D. J. skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme gautas D. J. skundas, kuriame jis nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio Raudondvario policijos nuovados Vyresnysis tyrėjas G. U. 2016 vasario l d. priėmė nutartį kuria netenkino jo pareiškimo policijai dėl nuolatinio šunų lojimo (duomenys neskelbtini) Kulautuvoje, kuriame jis prašė policijos užtikrinti minėtame rajone viešąją rimtį ir apginti teisėtus jo reikalavimus. Mano, kad tyrėjas G. U. atliko neprofesionalų tyrimą t.y. neišstudijavo įstatymų, reglamentuojančių asmenų teises į ramybę ir poilsį. Atlikdamas tyrimą policininkas domėjosi kitų, greta šios vietos gyvenančių asmenų, ar jiems netrukdo (duomenys neskelbtini), lauke laikomi ir nuolatos lojantys šunys, nors jis jam nurodė, kad trukdo visai jo šeimai, tą patvirtino ir jo vaikai. Iš tyrimo suprato, kad apklaustųjų netrikdo lojantys šunys, tačiau jį ir jo šeimos narius trikdo ir jis su šia nutartimi nesutinka ir mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos nors ir kitiems asmenims tai neatrodo. Savo argumentus grindžia šiais duomenimis: Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės Kauno rajone numato, kad šunų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Pateikia įrodymus, dėl ko pažeidžiamos greta šunis laikančių gyventojų teisės: 1.Kauno rajono Triukšmo prevencijos taisyklių 10 punktas sako: Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose visą parą draudžiama trikdyti viešąją tvarką. O pagal kitą, administracinės teisės įstatymą 183 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas: Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - šuns lodinimą galimą priskirti kitiems triukšmą keliamiems veiksmams. 2.Pagal kitas taisykles, Lietuvos Higienos normas nuo 6 iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis. Yra įrodyta, kad žmogaus šnabždesys viršija 30 decibelų dydį. Jis savo turimais prietaisais matavo šunų skleidžiamą triukšmą, jis ženkliai viršija nustatytas higienos normas, todėl gyvūnų savininkai pažeidžia dar vieną įstatymą.
Triukšmo valdymo įstatyme nurodyta, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Nuolat lojantys šunys be išimties tokį pavojų kelia. Jie sukelia stacionarų triukšmą t .y. triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama, o tas labai veikia greta gyvenančius žmones. Dauguma šunų laikytojų argumentuoja, kad augintinius laiko dėl saugumo ir, kad jie reikalingi tam, kad perspėtų apie galimus vagis besikėsinančius j jų nuosavybę, tačiau tai yra absurdas, nes šunys loja visiškai kitokiais tikslais. (Pravažiuojančio automobilis, praeinančio praeivio, kieme žaidžia vaikai, galų gale klaidžiojančio kokio katino). Teigė, kad policijos tyrėjas visiškai nesigilino į pateiktus video įrašus, kuriuose matosi, kad šunys tikrai trikdo jų ramybę. Akivaizdu kad Tyrėjas visiškai neanalizavo teisės aktų t.y. triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normų, triukšmo prevencijos taisyklių Kauno rajone, kuriose nurodyta, koks yra kenksmingas žmonėms bet koks triukšmas. D. J. savo skundą palaiko ir prašo minėtą nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Policijos atstovas palaikė savo atsiliepimą į skundą ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS Raudondvario PN savo atsiliepime į D. J. skundą nurodė, kad Su D. J. skundu nesutinka, kadangi mano jog priimant nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, buvo visapusiškai ir išsamiai surinkta ir išnagrinėta medžiaga bei priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2016-01-04 Kauno AVPK registruotas D. J. gyv. (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., pareiškimas, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Atliekant tyrimą D. J. nurodė, kad Kulautuvos miestelyje, adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., teritorijoje, nuolat pažeidinėjama viešoji rimtis, nes žmonių laikomi šunys ištisai loja ir taip trikdo pareiškėjo šeimos ir aplinkinių gyventojų ramybę. Pareiškėjas pareiškime prašė imtis priemonių viešajai tvarkai užtikrinti. Atliekant tyrimą buvo apklaustas šalia pareiškėjo namo gyvenantis G. B., gyv. (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r., sav., kuris nurodė, kad šunų lojimo nuo narvo esančio (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., negirdi, nors gyvena prie pat. Nurodė, kad jo buto langai yra link minėto adreso, tačiau šunų keliamo triukšmo jis negirdi, vieša tvarka jo nuomone nepažeidinėjama, pretenzijų neturi. Tyrimo metu apklaustas kitas šalia pareiškėjo namo gyvenantis J. Č. gyv. (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., kuris nurodė, kad šunų lojimo nuo adreso (duomenys neskelbtini) Kulautuva., Kauno r. sav., jis negirdi, viešoji tvarka jo nuomone nepažeidinėjama, jis pretenzijų neturi. Atliekant tyrimą apklausta šalia pareiškėjo gyvenanti E. M., kuri nurodė, kad gyvena netoli adreso (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav.. Kartais, kai būna atviras langas, ji girdi šunų lojimą iš minėto adreso, tačiau šuns lojimas jai netrukdo, jos ramybės nedrumsčia, jos teisių nepažeidžia, pretenzijų nereiškia. Atliekant tyrimą apklausta namo adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r., sav., savininkė L. U., kuri nurodė, kad kieme laikomus šunis kiekvieną dieną ir žiemą, ir vasarą nuo 18 val. uždaro į gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties jos šunys nekelia triukšmo ir taip nepažeidžiama viešoji tvarka. Atlikus tyrimą nebuvo gauta pakankamai įrodymų, kad gyventojų gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., laikomi šunys keltų triukšmą ar kitaip pažeistų viešąją tvarką ir aplinkinių žmonių interesus, todėl nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 straipsnyje (gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas) ir LR ATPK 183 straipsnyje (viešosios rimties trikdymas) požymių ir sudėties, buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Skunde D. J. teigė, kad Kauno AVPK Kauno r. PK VPS Raudondvario PN vyresnysis tyrėjas G. U. 2016-02-01 priėmė nutarimą, kuris netenkino jo pareiškimo policijai, dėl nuolatinio šunų lojimo adrese Poilsio g. 2, Kulautuva, Kauno r. sav., nes pareiškime D. J. prašė užtikrinti minėtame rajone viešąją rimtį ir apginti teisėtus jo reikalavimus. D. J. mano, kad G. U. atliko neprofesionalų tyrimą, t. y. neišstudijavo įstatymų, reglamentuojančių asmenų teises į ramybę ir poilsį. D. J. mano, kad atlikdamas tyrimą pareigūnas domėjosi kitų, greta šios vietos gyvenančių asmenų, ar jiems netrukdo (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., lauke laikomi ir nuolatos lojantys šunys, nors pareigūnui nurodė, kad tai trukdo visai jų šeimai, tą patvirtino ir jo vaikai. Iš tyrimo D. J. suprato, kad apklaustųjų šunys netrikdo, tačiau D. J. ir jo šeimos narius trikdo, su šiuo nutarimu D. J. nesutinka ir mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos nors ir kitiems taip neatrodo. Savo argumentus D. J. grindžia tuo, kad Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės Kauno rajone numato, kad šunų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Su D. J. argumentu nesutinka, kadangi 2015-07-01įsigaliojo naujos Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklės, patvirtintos Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-01 įsakymu Nr. ĮS-1192, naujose taisyklėse nėra numatyta, kad šunų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. D. J. skunde nurodo, kad pateikia įrodymus, dėl ko pažeidžiamos greta šunis laikančių gyventojų teisės, nurodo, kad Kauno rajono Triukšmo prevencijos taisyklių 10 punktas sako, kad Kauno rajono savivaldybės vietose visą parą draudžiama trikdyti viešąją tvarką. Su D. J. pateiktu argumentu nesutinka, kadangi tokio teisės akto, nurodyto, kaip Kauno rajono Triukšmo prevencijos taisyklės nėra. D. J. skunde nurodo, kad pagal kitą, administracinės teisės įstatymą 183 straipsnis (viešosios rimties trikdymas), šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį ir, kad šuns lodinimą galima priskirti kitiems triukšmą keliantiems veiksmams. Su D. J. argumentais nesutinka, kadangi tyrimo metu negauta duomenų, kad šunis kas nors specialiai lodo, be to ši teisės norma taikoma asmenims už jų padarytus administracinius teisės pažeidimus, o ne už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r., sav., savininkė L. U., kieme laikomus šunis kiekvieną dieną ir žiemą, ir vasarą nuo 18 val. uždaro į gyvenamąjį namą, todėl jos šunys negali kelti triukšmo vakaro ir nakties metu ir taip trikdyti viešąją rimtį. D. J. skunde nurodo, kad nuo 6 iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis, o nuo 18 val. iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 22 val. iki 6 val. - ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis. Pabrėžia, kad yra įrodyta, kad žmogaus šnabždesys viršija 30 decibelų dydį, todėl mano, kad girdimas iš greta esančio sklypo šuns lojimas viršija minimus decibelus. Tačiau D. J. nenurodo, koks teisės aktas tai reglamentuoja. Taip pat teigia, kad savo turimais prietaisais matavo šunų skleidžiamą triukšmą, ir jis ženkliai viršija nustatytas higienos normas, todėl gyvūnų savininkai pažeidžia dar vieną įstatymą, tačiau kokį nenurodė. Su šiais D. J. teiginiais nesutinka, nes jie yra visiškai nepagrįsti, nes D. J. nepateikė įrodomosios medžiagos, kokiu būdu, kokiais prietaisais jis nustatė, jo teigimu ženkliai viršijamas higienos normas, dėl šunų lojimo. Gyvenant gyvenvietėje, kurioje gyvena žmonės, važiuoja automobiliai, natūraliai į aplinką sklinda tam tikras garso lygis. Jei D. J. teigimu yra įrodyta, kad žmogaus šnabždesys viršija 30 decibelų garso lygį, tai natūraliai į aplinką sklindantis garsas, dėl pravažiuojančių automobilių, kalbančių žmonių, žaidžiančių vaikų, turėtų ženkliai viršyti D. J. nurodomą garso lygį. Be to, D. J. nurodo, kad šie teiginiai yra nustatyti vadovaujantis kitu teisės aktu - Lietuvos Higienos normomis, tačiau neaišku kokios tai taisyklės, kieno patvirtintos ir ar išvis jomis galima vadovautis. D. J. skunde nurodo, kad triukšmo valdymo įstatyme nurodyta, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. D. J. manymu nuolat lojantys šunys be išimties tokį pavojų kelia, nes jie sukelia stacionarų triukšmą, tai yra triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama, o tas labai veikia greta gyvenančius žmones. Su D. J. argumentais nesutinka, nes iš medžiagos tyrimo nustatyta, kad kaimynų šunys, kurie laikomi adresu Kauno r., Kulautuva, (duomenys neskelbtini) vakare uždaromi į namus ir į kiemą išvedami ryte, apklausus kaimynus, kurie gyvena šalia jie nurodė, kad šunų lojimo arba visai negirdi, arba girdi tik retkarčiais sulojus, jiems tai netrukdo, šunų specialiai niekas nelodo, jie ištisai, be jokios priežasties neloja. D. J. nurodo, kad dauguma šunų laikytojų argumentuoja, kad augintinius laiko dėl saugumo ir, kad jie reikalingi, kad perspėtų apie galimus vagis, besikėsinančius į jų nuosavybę, tačiau tai yra absurdas, nes šunys loja visiškai kitokiais tikslais, kaip pavyzdį D. J. nurodė pravažiuojantį automobilį, praeinantį praeivį, žaidžiančius vaikus, klaidžiojantį katiną. Su D. J. argumentais nesutinka, nes tyrimo metu nenustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav. laikomi šunys, be perstojo ir nebūnant jokios priežasties lotų. Jei jie ištisai lotų, tai kitų aplinkinių namų gyventojai tą patvirtintų, nes tai trikdytųjų ramybę. D. J. skunde nurodo, kad tyrėjas visiškai nesigilino į pateiktus video įrašus. Jo teigimu paanalizavus juos, matosi, kad šunys tikrai trikdo jų ramybę. Su D. J. teiginiu visiškai nesutinka, nes tyrimo metu jis nepateikė jokių video įrašų apie šunų keliamą triukšmą. Mano, kad Kauno AVPK Kauno r. PK VPS Raudondvario policijos nuovados vyresnysis tyrėjas G. U. tinkamai, visapusiškai ir išsamiai surinko ir išnagrinėjo medžiagą ir nenustatęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 straipsnyje (gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas) ir LR ATPK 183 straipsnyje (viešosios rimties trikdymas) požymių ir sudėties, priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, panaikinti nutarimą nėra jokio pagrindo, todėl D. J. skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė rašytinę bylos medžiagą: nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l.4-5), policijos pateikti dėl D. J. pareiškimo nagrinėjimo dokumentai: G. U. tarnybinis pranešimas (b.l.3-4), G. B. paaiškinimas (b.l.8), J. Č. paaiškinimas (b.l.9), E. M. paaiškinimas (b.l.10), L. Ū. paaiškinimas (b.l.11).
Skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš policijos teismui pateiktos medžiagos, gavus D. J. pareiškimą, buvo atliktas išsamus tyrimas. Buvo apklausti šalia pareiškėjo namo gyvenantys G. B., J. Č., E. M., kurie nurodė, kad šunų lojimo nuo narvo esančio (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., negirdi ir šunys jiems netrukdo, šunų savininkei jie pretenzijų neturi, viešoji tvarka jų nuomone nepažeidinėjama, tokiu būdu pareiškėjo pateikta informacija nepasitvirtino. Šunų savininkė L. U. nurodė, kad kieme laikomus šunis kiekvieną dieną ir žiemą, ir vasarą nuo 18 val. uždaro į gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties jos šunys nekelia triukšmo ir taip nepažeidžiama viešoji tvarka.
Taigi atlikus tyrimą nebuvo gauta pakankamai įrodymų, kad gyventojų gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r. sav., laikomi šunys keltų triukšmą ar kitaip pažeistų viešąją tvarką ir aplinkinių žmonių interesus, todėl nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 straipsnyje (gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas) ir LR ATPK 183 straipsnyje (viešosios rimties trikdymas) požymių ir sudėties, pagrįstai pareigūnas priėmė nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.
Be to, pareiškėjas D. J. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo skundą. Pateiktas trumpas vaizdo įrašas dėl epizodinio šunų lojimo yra neinformatyvus ir papildomos informacijos šiai bylai nesuteikiantis, nes nėra informacijos nei kas, nei kokiu laiku, nei kur darytas ir visiškai nepatvirtino skunde išdėstytos informacijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2015-07-01 įsigaliojo naujos Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklės, patvirtintos Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-01 įsakymu Nr. ĮS-1192, kuriose nėra numatyta, kad šunų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. D. J. savo skundą grindžia neegzistuojančiomis Kauno rajono Triukšmo prevencijos taisyklėmis ir skunde nurodo, kad pateikia įrodymus, tačiau jokių objektyvių įrodymų teismui nepateikė. D. J. skunde nurodo, kad pagal kitą, administracinės teisės įstatymą 183 straipsnis (viešosios rimties trikdymas), šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį ir, kad šuns lodinimą galima priskirti kitiems triukšmą keliantiems veiksmams. Tačiau ši teisės norma taikoma asmenims už jų padarytus administracinius teisės pažeidimus, o ne už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Be to, tyrimo metu nėra nustatyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Kulautuva, Kauno r., sav., savininkė L. U. būtų padariusi tokio pobūdžio pažeidimą ir jai būtų pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.
Taip pat D. J. teigė, kad savo turimais prietaisais matavo šunų skleidžiamą triukšmą, ir nustatė, kad jis ženkliai viršija nustatytas higienos normas, todėl gyvūnų savininkai pažeidė dar vieną įstatymą, tačiau kokį nenurodė. D. J. nepateikė jokių įrodymų kokiu būdu ir prietaisais jis nustatė ženkliai viršijamas higienos normas dėl šunų lojimo. Gyvenant gyvenvietėje, kurioje gyvena žmonės, važiuoja automobiliai, natūraliai į aplinką sklinda tam tikras garso lygis. Jei D. J. teigimu yra įrodyta, kad žmogaus šnabždesys viršija 30 decibelų garso lygį, tai natūraliai į aplinką sklindantis garsas, dėl pravažiuojančių automobilių, kalbančių žmonių, žaidžiančių vaikų, turėtų ženkliai viršyti D. J. nurodomą garso lygį. Be to, D. J. nurodo, kad šie teiginiai yra nustatyti vadovaujantis kitu teisės aktu - Lietuvos Higienos normomis, tačiau nenurodo kokios tai taisyklės, kieno patvirtintos ir ar išvis jomis galima vadovautis. D. J. skunde nurodo, kad triukšmo valdymo įstatyme nurodyta, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. D. J. manymu nuolat lojantys šunys be išimties tokį pavojų kelia, nes jie sukelia stacionarų triukšmą, tai yra triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama, o tas labai veikia greta gyvenančius žmones. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaimynų šunys vakare uždaromi į namus ir į kiemą išvedami ryte, tai patvirtino ir apklausti kaimynai, kurie gyvena šalia ir nurodė, kad šunų lojimo jei arba visai negirdi, arba girdi tik retkarčiais sulojus, jiems tai netrukdo, šunų specialiai niekas nelodo, jie ištisai, be jokios priežasties neloja.
Taigi, išnagrinėjęs skundą teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Raudondvario PN pareigūnas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus esančius byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį keisti ar naikinti teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 301 str. 302 str. 1 d. 1 p., 304 str.
nutaria:
D. J. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Raudondvario PN vyresniojo tyrėjo G. U. 2016-02-01 nutarimą Nr. 65NT-50448302-16, kuriuo jis nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.